Maratònas, viena ilgiausių lengvosios atletikos bėgimo rungčių (42 km 195 m). Pavadinta atminimui graikų kario, kuris 490 prieš Kristų tokį atstumą iš Maratono gyvenvietės nubėgo į Atėnus, kad praneštų apie pergalę prieš persus, ir čia pat mirė. Maratonas įtrauktas į I olimpinių žaidynių (1896 Atėnai, Graikija) programą (moterų maratonas – 1984). Iki 1920 buvo bėgamas nevienodo ilgio nuotolis – nuo 40 km iki 42 km 720 m. Pirmuoju olimpiniu čempionu 1896 tapo S. Lujis (Graikija), bėgęs 2 h 58 min 50 s tuo pačiu keliu kaip senovės karys. Dabar startuojama ir finišuojama stadione, bėgama miesto gatvėmis. Europos maratono čempionatai rengiami nuo 1934 (vyrų) ir 1982 (moterų), pasaulio čempionatai – nuo 1983 (vyrų) ir 1987 (moterų).
LIETUVOJE vyrų maratono čempionatus pradėta rengti 1965 (pirmasis čempionas K. Barčius, 2 h 30 min 37 s), moterų – 1982 (pirmoji čempionė R. Viršilovaitė, 3 h 11 min 35 s). Latvijos lietuviai dar prieš II pasaulinį karą dalyvaudavo Latvijos maratono bėgimuose. 1949 Alfonsas Vietrinas SSRS čempionate užėmė 4 vietą (2 h 41 min 57 s). olimpinėse žaidynėse geriausių rezultatų yra pasiekę Anatolijus Baranovas (1973 Miunchene, 15 vieta, 2 h 20 min 10,4 s) ir Živilė Balčiūnaitė (2008 Pekine, 11 vieta, 2 h 29 min 33 s).
Geriausios Lietuvos maratonininkės: Živilė Balčiūnaitė, Vilija Birbalaitė, Inga Juodeškienė, D. Maciušonytė, Stefanija Statkuvienė, maratonininkai: Česlovas Kundrotas, Romas Sausaitis, V. Selenis, Dainius Šaučikovas, Dainius Virbickas ir kiti. Lietuvos vyrų rekordą 1997 pasiekė Česlovas Kundrotas (2 h 12 min 35 s), moterų – Živilė Balčiūnaitė 2005 (2 h 25 min 15 s).
