Mókslų akadèmijos turìstų klùbas įkurtas 1974 Lietuvos mokslų akademijoje. Iki 1977 veikė Mokslų akademijos jungtinė turizmo sekcija (vienijo 9 mokslo institutų sekcijas; pirmininkas V. Panumis). 1975 jau turėjo Maršrutinę kvalifikacinę komisiją (pirmininkas Bronislavas Vaičiulis), 1976 jos narei Irenai Genutienei pirmajai Lietuvoje buvo suteiktas SSRS turizmo sporto meistro vardas. 1977 Lietuvos turizmo taryba sekcijai suteikė žinybinio turistų klubo vardą (pirmininkas V. Plikūnas). 1974 Mokslų akademijos turistų klubas suorganizavo pirmą didelį renginį, skirtą visiems šalies keliautojams – I Lietuvos pėsčiųjų turizmo maratoną (2012 Labanoro regioniniame parke įvyko XXXIX maratonas). Per 30 veiklos metų suorganizuota daug poilsio dienos žygių, daugiau kaip 400 kategorinių (sportinių) kelionių. Populiariausios buvo kalnų, pėsčiųjų, vandens turizmo kelionės. 1989 surengta pirmoji Lietuvos turizmo istorijoje kelionė baidarėmis Juodąja Ančia, kertant Lenkijos–SSRS sieną. Mokslų akademijos turistų klubas surengė 19 savo sąskrydžių, po 8 rudens ir žiemos šventes.
1981 klubo patalpose įrengta pirmoji Lietuvoje kalnų turizmo ir alpinizmo pratyboms bei varžyboms reikalinga stacionari sienelė, kuri tebenaudojama. Nuo 1981 čia kasmet rengiamos Mokslų akademijos turistų klubo turizmo technikos varžybos. Dalyvauta daugelyje respublikinių varžybų, Lietuvos profsąjungų ir Pabaltijo turistų sąskrydžiuose, juose dažnai klubas būdavo laimėtojas ar prizininkas. 1981–1988 Mokslų akademijos turistų klubas buvo geriausias savo grupės Lietuvos turizmo kolektyvas. SSRS agresijos 1991 sausio mėnesio dienomis klubas, esantis netoli Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, dvi savaites buvo tapęs nepriklausomybės gynėjų, tarp kurių buvo ir daug Mokslų akademijos turistų klubo narių, prieglobsčiu. 1998–2000 tarptautiniame Didžiajame tūkstantmečio taikos žygyje dviračiais aplink pasaulį tarp keturių lietuvių dalyvavo ir du klubo atstovai (vadovas – klubo narys Sigitas Kučas).
