Motocìklų spòrtas, technikos sporto šaka, greitasis važiavimas sportiniais (gali būti su priekaba) ir keturračiais motociklais arba motoroleriais. Populiariausios sporto motociklų klasės: motociklų kroso – 125–450 cm³, bekelės (enduro) kroso – 125–650 cm³, žiedinių plento lenktynių – 600–1200 cm³ (pagal variklio darbo tūrį). Motociklų sportas apima žiedines plento lenktynes (trasa uždara, jos ilgis 3–5 km), motociklų krosą (lenktyniaujama raižyta vietove; trasa uždara, jos ilgis 1–2,5 km), motociklų bekelės ralio lenktynes (daugiadienes lenktynes keliais ir laukais, laikantis tam tikro grafiko), motociklų bekelės lenktynes (keliais ir laukais, raižyta vietove), ledo, žvyro takelio lenktynes, arba spidvėjų (lenktyniaujama specialiu treku, grunto, ledo arba kitokios dangos stadiono taku), trialą (varžomasi lauke arba uždaroje patalpoje įveikiant sudėtingas kliūtis įvairaus ilgio nuotoliuose), akrobatinio važiavimo, supermotociklų lenktynes (lenktyniaujama žiedine trasa, kurios dalis dangos yra smėlis, žvyras, kita – asfaltas). Motorolerių lenktynėse lenktyniaujama specialiose asfaltu dengtose trasose motoroleriais, kurių kubatūra nuo 49–125 cm³. Pirmosios motociklų lenktynės surengtos 1895 Prancūzijoje (automobilių lenktynėse varžėsi ir 2 motociklai), pirmosios oficialios motociklų lenktynės – 1899 Vienoje, pirmosios žiedinės plento ir treko – 1907, motociklų daugiakovės – 1913 Didžiojoje Britanijoje. 1904 įkurta Tarptautinė motociklų sporto federacija (pranc. Fédération Internationale de Motocyclisme, FIM, iki 1949 Fédération Internationale des Clubs Motocyclistes, FICM; 1912 vienijo 10 pasaulio šalių nacionalines federacijas, 2012 – 107). Nuo 1938 rengiami Europos, nuo 1936 – pasaulio motociklų sporto čempionatai.
LIETUVOJE motociklų sportas atsirado po I pasaulinio karo. 1925 09 27 Klaipėdos krašte surengtos pirmosios motociklų lenktynės. 1927 10 16 Kaune įvyko I Lietuvos motociklų sporto čempionatas, 1 km pavienio starto plento lenktynėse įvairių klasių čempionais tapo A. Rinčanauskas (350 cm³), K. Jurevičius (750 cm³), B. Malkevičius (1000 cm³) ir P. Kazėnas (1200 cm³ su priekaba). 1928 Kaune įsteigtas Lietuvos motociklininkų klubas (LMK, veikė iki 1940 10), jis 1934 priimtas į FICM. Įkūrus LMK pradėjo veikti motociklininkų klubai Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Dėl įvairių priežasčių Lietuvos motociklų sporto čempionatai 1932–1935, 1937–1940, 1942–1944 nevyko. 1931, 1932, 1937, 1938, 1950 buvo rengiamos daugiadienės lenktynės Aplink Lietuvą. Iki II pasaulinio karo Lietuvos motociklininkai dalyvavo neaukšto rango tarptautinėse varžybose Klaipėdoje, Šilutėje, Kaune, Rygoje, Taline.
1945 įvyko I Lietuvos kroso čempionatas, 1950 surengtos 100 km lenktynės plentu, 1958, 1959 ir 1961 vyko daugiadienės lenktynės plentu. Nuo 1962 pagrindine motociklų sporto rungtimi tapo krosas, žiedinės lenktynės ir daugiakovė.
Nuo 1946 Lietuvos sportininkai dalyvavo SSRS (iki 1989) ir Pabaltijo motociklų sporto čempionatuose, nuo 1961 – SSRS tautų spartakiadose. 1946 SSRS motociklų sporto čempionate L. Griškovas pelnė 2 bronzos medalius (plento varžybose, 350 cm³, 1 km iš vietos ir startuojant iš eigos). 1964, 1965 ir nuo 1976 Kačerginėje buvo rengiamos SSRS motociklų sporto žiedinės plento lenktynės. 1957 V. Aksionaitis tapo SSRS 500 cm³ klasės 72 km kroso čempionu, B. Karalkevičius – vicečempionu, 1965 A. Račkauskaitė – 175 cm³ klasės, 1970–1980 (8 kartus) E. Ramonas – 350 cm³ klasės, 1987 L. Blaškevičius – 250 cm³ klasės SSRS daugiakovės čempionais. E. Ramonas 1970 ir 1975 laimėjo SSRS tautų spartakiados motociklų daugiakovės varžybas ir tapo pirmuoju lietuviu SSRS tarptautinės klasės sporto meistru. Jis su SSRS rinktine dalyvavo FIM čempionatuose: 1972 Čekoslovakijoje užėmė 4 vietą komandinėje rungtyje, 1974 Italijoje buvo dešimtas. Įvairių rungčių SSRS čempionais dar buvo K. Savickas (1982–1984, 1989), A. Zinevičienė (1987), A. Paulavičius (1989), prizininkais – L. Griškovas (1946), B. Karalkevičius (1957), J. Bieliauskas (1966), E. Ramonas (1969, 1977), V. Ivanovas (1973, 1974), V. Račkauskas (1976), R. Paurys (1982), K. Savickas (1981, 1988), H. Milinkevičius (1984), A. Zinevičienė (1984–1986), G. Pimpis ir V. Kolovaitis (1986; motociklas su priekaba), A. Mockus (1988), A. Linkevičius (1989). 1965 SSRS žiedinėse lenktynėse, 1966 daugiakovės, 1986, 1989 SSRS motociklų kroso čempionatuose Lietuvos rinktinė užėmė 3 vietą. 1986 lietuviai pirmą kartą dalyvavo SSRS trialo čempionatuose ir Pabaltijo trialo taurės varžybose, 1987 vyko pirmosios trialo varžybos Lietuvoje.
Lietuvos motociklų sporto federacija (LMSF, įkurta 1990) 1992 priimta į FIM. 1993 Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo Pasaulio nacijų kroso komandinėse varžybose ir užėmė 26 vietą. Nuo 1997 Lietuvos motociklininkai dalyvauja pasaulio, Europos čempionatuose. 2003 Europos jaunimo kroso čempionate A. Gelažininkas (125 cm³ klasė), 2011 Europos kroso čempionate A. Jasikonis (EMX‑85 klasė) tapo bronzos medalininkais. Nuo 2003 pradėta rengti Lietuvos motorolerių, nuo 2007 – bekelės (enduro) kroso varžybas, nuo 2008 – bekelės kroso, supermotociklų čempionatus. 1995 pirmasis Dakaro ralyje dalyvavo R. Beresnevičius (nepasiekė finišo), 2012 G. Igaris užėmė 81 vietą iš 189, A. Gelažninkas užėmė 24 vietą (2019, geriausia vieta tarp iki šios dalyvavusių lietuvių). Kiti žymesnieji sportininkai: žiedinių lenktynių – J. Čibirka (daugkartinis Lietuvos, Baltijos šalių, 2007, 2008 R. Europos čempionas), Š. Pladas (daugkartinis Lietuvos čempionas), motociklų kroso – O. Agafonovas, M. Ragažinskas (daugkartiniai Lietuvos čempionai), Pasaulio vaikų taurės laimėtojai N. Rukštela (2002) ir R. Visockis (2003, 2004). 2009 motociklų sporto grupės veikė Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Biržuose, Rokiškyje ir Anykščiuose, motociklų sportą kultivavo daugiau kaip 200 sportininkų. 2012 LMSF vienijo 37 motociklų sporto klubus, motociklų sportą kultivavo apie 500 sportininkų.
Lietuvoje sparčiai populiarėja mototurizmas (keliaujama bet kokiu motociklu sudarytu maršrutu). Kasmet rengiami nuo 2010 Baltijos kelias, nuo 2011 Lietuva–Latvija ir kiti moto turizmo turai. Kultivuojamas motobolas.
LMSF prezidentai (vadovai): K. Savickas (1990–1991), A. Žukauskas (1990–1993), G. Zacharovas (1993–1997), V. Martišauskas (1997–1998), R. Gogelis (1998–2001), R. Beresnevičius (2001–2008), V. Visockis (nuo 2009).
