Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-10-13 | REDAGUOTA: 2023-01-16

Olimpijos žaidynės

Olìmpijos žaidỹnės, senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei, kas ketveri metai vidurvasaryje (liepos paaigoje–rugpjūčio pradžioje) rengtos Olimpijoje. Pirmosios žinomos žaidynės įvyko 776 prieš Kristų. Varžybose dalyvauti teisę turėjo tik laisvi, garbės nesuteršę graikų kilmės vyrai (vėliau – ir makedonai bei romėnai). Moterims dalyvauti ir žiūrėti varžybas buvo draudžiama. Olimpijos žaidynių era truko dvylika šimtmečių. Iš viso surengtos 293 Olimpijos žaidynės. Žaidynių laikotarpiu (apie 3 mėn.) Graikijoje būdavo ekechirija (gr. ekecheiria), tradicija, draudžianti visiems miestams-valstybėms kariauti žaidynių metu, kai taikiai varžosi geriausi Graikijos atletai. 1–13 žaidynių programoje buvo vieno stadijaus (192,27 m) bėgimas, vėliau dviejų (384,54 m), galiausiai – 8–24 stadijų bėgimas, pentatlonas (penkiakovė: 1 stadijo bėgimas, disko ir ieties metimas, šuoliai į tolį, imtynės), kumštynės, pankrationas (imtynių ir kumštynių junginys), keturkinkių vežimų lenktynės. Žaidynių klestėjimo laikotarpiu jos trukdavo 5 dienas. Olimpiečiai prieš žaidynes 10 mėn. treniruodavosi namuose ir dar 1–2 mėn. rengdavosi pačioje Olimpijoje, prižiūrimi paskirtų Dzeuso šventyklos žynių. Olimpijos stadione tilpdavo iki 50 tūkst. žiūrovų. Žaidynėms vadovaudavo teisėjai (helanodikai) – garbūs žmonės, išrinkti prieš metus. Nugalėtojus (olimpionikus) apdovanodavo alyvmedžių vainikais. Olimpionikai buvo nepaprastai gerbiami. Nuo 444 pr. Kr. į žaidynių programą įėjo meno konkursai, kuriuose dalyvaudavo įžymiausi sen. Graikijos kultūros šviesuoliai: Herodotas, Sokratas, Demostenas, Pitagoras. 393 po Kr. surengtos paskutinės. 394 Romos imperatorius Teodosijus I Didysis žaidynes panaikino.

 

author

Stanislovas Stonkus

Skip to content