Olimpinė sporto šaka

Olìmpinė spòrto šakà, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pripažinta sporto šaka, kurios varžybos gali būti olimpinėje programoje. Pagrindiniai reikalavimai, kad Tarptautinis olimpinis komitetas pripažintų sporto šaką olimpine, šie: turėti TOK pripažintą tarptautinę federaciją, standartinę sporto įrangą ir inventorių, visiems sportininkams, pasirinkusiems tą sporto šaką, sudaryti vienodas sąlygas treniruotis, tobulėti, varžytis, turėti objektyvius kriterijus sportininko (komandos) pasiektiems rezultatams, pranašumui vertinti. Be to, atsižvelgiama į sporto šakos populiarumą: vasaros sporto šakos turi būti populiarios ne mažiau kaip 4 žemynų 75 šalyse (vyrų) ir ne mažiau kaip 3 žemynų 40 šalių (moterų), žiemos sporto šakos – ne mažiau kaip 3 žemynų 25 šalyse (moterų ir vyrų). Į olimpinių žaidynių programą gali būti įtrauktos tik tos sporto šakos, kurios pripažįsta Pasaulio antidopingo kodeksą ir jo laikosi. I olimpinėse žaidynėse Atėnuose (1896) sportininkai varžėsi 9 sporto šakų varžybose (lengvosios ir sunkiosios atletikos, plaukimo, teniso, gimnastikos, dviračių sporto, šaudymo, fechtavimosi ir graikų-romėnų imtynių). XXIX olimpinių žaidynių programoje (2008 Pekinas) buvo 28 sporto šakų 35 rungčių varžybos: badmintono, baidarių ir kanojų irklavimo, beisbolo, bokso, buriavimo, dviračių sporto (plento ir treko), dziudo, gimnastikos (sportinės ir meninės, šuolių ant batuto), fechtavimosi, futbolo, imtynių (graikų-romėnų ir laisvųjų), irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo (dailiojo plaukimo, plaukimo, šuolių į vandenį), rankinio, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šaudymo, šaudymo iš lanko, šiuolaikinės penkiakovės, tinklinio (paplūdimio tinklinio ir tinklinio), tekvondo, teniso, triatlono, vandensvydžio, žirgų sporto ir žolės riedulio.