Olìmpiniai medãliai, Tarptautinio olimpinio komiteto nustatytos formos (ne mažesni kaip 60 mm skersmens, 3 mm storio) ir struktūros medaliai, kurių vienoje pusėje pavaizduota pergalės deivė Nikė su laurų vainiku, kitoje – sporto šakos vaizdas ir olimpinių žaidynių emblema. Jais apdovanojami olimpinių žaidynių varžybose 1–3 vietas užėmę sportininkai ir tokias vietas užėmusių komandų nariai. Sprendimas apdovanoti žaidynių nugalėtojus ir prizininkus olimpiniais medaliais buvo priimtas I tarptautiniame olimpiniame kongrese 1894. Olimpiniai čempionai apdovanojami paauksuotais (ne mažiau kaip 6 g gryno aukso) sidabro (ne žemesnės kaip 925–1000 prabos) medaliais, vicečempionai – sidabro, 3 vietos laimėtojai – bronzos medaliais. Visi nacionalinės olimpinės rinktinės sportininkai, vadovai, sporto teisėjai, žaidynių organizacinio komiteto nariai gauna olimpinius atminimo medalius.
LIETUVOS olimpiečiai pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo XV olimpinėse žaidynėse 1952 Helsinkyje (su SSRS krepšinio rinktine): Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stepas Butautas. Iki 1988 olimpiados žaidynėse su SSRS rinktine Lietuvos sportininkai iškovojo 23 aukso, 19 sidabro ir 15 bronzos medalių, 1992–2012 olimpiados žaidynėse Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pelnė 6 aukso, 5 sidabro ir 43 bronzos medalius.
XIV žiemos olimpinėse žaidynėse (1984 Sarajevas) Lietuvos biatlonininkas Algimantas Šalna pelnė aukso, XV žiemos olimpinėse žaidynėse (1988 Kalgaris) slidininke Vida Vencienė – aukso ir bronzos medalius.
Lietuvių kilmės sportininkai išeiviai olimpinius aukso medalius laimėjo jau 20 amžiaus pradžioje: Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinės plaukikė Albina Osipavičiūtė IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas) tapo 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi ir 4 × 100 m estafetės plaukimo čempione, olimpiniu krepšinio čempionu XI olimpinėse žaidynėse (1936 Berlynas) tapo Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinės žaidėjas Pranas Lubinas. XVI žiemos olimpinėse žaidynėse (1992 Albervilis) aukso medalį pelnė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ledo ritulio komandoje žaidęs Darius Kasparaitis.
Lietuvos sportininkai – olimpinių žaidynių aukso medalių laimėtojai (1968–2012)
| Eil. Nr. | Vardas, pavardė | Olimpinės žaidynės | Metai | Miestas | Sporto šaka |
|---|---|---|---|---|---|
|
1. |
Danas Pozniakas |
XIX |
1968* |
Meksikas |
Boksas |
|
2. |
Vasilijus Matuševas |
XIX |
1968* |
Meksikas |
Tinklinis |
|
3. |
Vladislovas Česiūnas |
XX |
1972* |
Miunchenas |
Kanojų irklavimas |
|
4. |
Modestas Paulauskas |
XX |
1972* |
Miunchenas |
Krepšinis |
|
5. |
Angelė Rupšienė |
XXI |
1976* |
Monrealis |
Krepšinis |
|
XXII |
1980* |
Maskva |
|||
|
6. |
Aldona Česaitytė-Nėnėnienė |
XXI |
1976* |
Monrealis |
Rankinis |
|
XXII |
1980* |
Maskva |
|||
|
7. |
Vida Beselienė |
XXII |
1980* |
Maskva |
Krepšinis |
|
8. |
Remigijus Valiulis |
XXII |
1980* |
Maskva |
Lengvoji atletika |
|
9. |
Lina Kačiušytė |
XXII |
1980* |
Maskva |
Plaukimas |
|
10. |
Robertas Žulpa |
XXII |
1980* |
Maskva |
Plaukimas |
|
11. |
Sigita Mažeikaitė |
XXII |
1980* |
Maskva |
Rankinis |
|
12. |
Algimantas Šalna |
XIV |
1984* |
Sarajevas |
Biatlonas |
|
13. |
Vida Vencienė |
XV |
1988* |
Kalgaris |
Slidinėjimas |
|
14. |
Artūras Kasputis |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Dviračių sportas |
|
15. |
Gintautas Umaras |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Dviračių sportas |
|
XXIV |
1988* |
Seulas |
|||
|
16. |
Arvydas Janonis |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Futbolas |
|
17. |
Arminas Narbekovas |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Futbolas |
|
18. |
Valdemaras Chomičius |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Krepšinis |
|
19. |
Šarūnas Marčiulionis |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Krepšinis |
|
20. |
Rimas Kurtinaitis |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Krepšinis |
|
21. |
Arvydas Sabonis |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Krepšinis |
|
22. |
Valdemaras Novickis |
XXIV |
1988* |
Seulas |
Rankinis |
|
23. |
Romas Ubartas |
XXV |
1992 |
Barselona |
Lengvoji atletika |
|
24. |
Daina Gudzinevičiūtė |
XXVII |
2000 |
Sidnėjus |
Stendinis šaudymas |
|
25. |
Virgilijus Alekna |
XXVII |
2000 |
Sidnėjus |
Lengvoji atletika |
|
XXVIII |
2004 |
Atėnai |
Lengvoji atletika |
||
|
26. |
Laura Asadauskaitė |
XXX |
2012 |
Londonas |
Šiuolaikinė penkiakovė |
|
27. |
Rūta Meilutytė |
XXX |
2012 |
Londonas |
Plaukimas |
*Su SSRS rinktine.
Lietuvos sportininkų skaičius olimpiados žaidynėse ir laimėti medaliai (1952–1988)
| Žaidynių metai, miestas | Sportininkų skaičius | Sporto šakų skaičius | Laimėta medalių | ||
|---|---|---|---|---|---|
| aukso | sidabro | bronzos | |||
|
XV olimpinės žaidynės, 1952 Helsinkis |
5 |
3 |
– |
3 |
– |
|
XVI olimpinės žaidynės, 1956 Melburnas |
7 |
4 |
– |
4 |
1 |
|
XVII olimpinės žaidynės, 1960 Roma |
4 |
3 |
– |
2 |
1 |
|
XVIII olimpinės žaidynės, 1964 Tokijas |
16 |
3 |
– |
1 |
– |
|
XIX olimpinės žaidynės, 1968 Meksikas |
10 |
5 |
2 |
2 |
5 |
|
XX olimpinės žaidynės, 1972 Miunchenas |
8 |
4 |
2 |
1 |
– |
|
XXI olimpinės žaidynės, 1976 Monrealis |
8 |
4 |
2 |
2 |
3 |
|
XXII olimpinės žaidynės, 1980 Maskva |
16 |
7 |
7 |
1 |
3 |
|
XXIV olimpinės žaidynės, 1988 Seulas |
25 |
7 |
10 |
3 |
2 |
|
Iš viso: |
99 |
14 |
23 |
19 |
15 |
Nepriklausomos Lietuvos sportininkų skaičius ir laimėti medaliai olimpiados žaidynėse (1992–2012)
| Žaidynių metai, miestas | Sportininkų skaičius | Laimėta medalių | ||
|---|---|---|---|---|
| aukso | sidabro | bronzos | ||
|
XXV olimpinės žaidynės, 1992 Barselona |
46 |
1 |
– |
12 |
|
XXVI olimpinės žaidynės, 1996 Atlanta |
61 |
– |
– |
11 |
|
XXVII olimpinės žaidynės, 2000 Sidnėjus |
61 |
2 |
– |
15 |
|
XXVIII olimpinės žaidynės, 2004 Atėnai |
59 |
1 |
2 |
– |
|
XXIX olimpinės žaidynės, 2008 Pekinas |
71 |
– |
2 |
3 |
|
XXX olimpinės žaidynės, 2012 Londonas |
62 |
2 |
1 |
2 |
|
Iš viso: |
360 |
6 |
5 |
43 |
