Pagė́gių savivaldýbė. SPORTAS. Dar prieš I pasaulinį karą, kai ši teritorija buvo Vokietijos imperijos provincija, Pagėgiuose veikė Klaipėdos vyrų gimnastikos sąjungos (vok. Manner-Turn-Verein, MTV) vietos filialas, buvo žaidžiamas futbolas, gimnastikuojama. 1923, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, Pagėgiai tapo apskrities centru, aktyviai veikė Sportverein sporto klubas, veikli buvo klubo futbolo komanda. 1926 Klaipėdos apyg. futbolo pirmenybėse Sportverein užėmė 2 vietą, 1927 – 1 vietą, dalyvavo finalinėse Lietuvos čempionato rungtynėse ir tapo Lietuvos vicečempione. 1928 Klaipėdos apyg. pirmenybėse buvo antra ir Lietuvos čempionato finale nedalyvavo, 1930 rezultatai buvo dar prastesni. 1934 nutraukė ryšius su Lietuvos sporto organizacijomis.
1934 Pagėgiuose įsteigta Lietuvos jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) atitikmuo Klaipėdos krašte – Santaros sporto organizacija (SSO), jos futbolo komanda žaidė Klaipėdos apyg. pirmenybėse. 1939 kraštą užėmus Vokietijai lietuviškas sportas buvo užgniaužtas.
1945–1950 Pagėgiai buvo apskrities, 1950–1962 – rajono centras. 1945 įkurta Žalgirio draugijos apskrities taryba. 1949 Žalgirio futbolo komanda pradėjo dalyvauti zonos pirmenybėse, palaikė glaudžius santykius su Kaliningrado sr. miestų komandomis, rungtyniavo su Sovetsko (buvusios Tilžės), Slavsko (buvusios Gastos), Nemano (buvusios Ragainės) futbolininkais. 1956 rajono sportinė veikla perduota naujai Nemuno sporto draugijai. Lietuvos futbolo čempionato Klaipėdos (vėliau Šilutės) zonos pirmenybėse rajonui atstovavo VŪV (Vietinio ūkio valdybos), RTS (Rajono traktorių stoties) komandos. 1962 Pagėgių rajonas buvo prijungtas prie Šilutės rajono.
1999 Pagėgiai tapo savivaldybės centru. 1999–2003 sportinę veiklą savivaldybėje koordinavo Kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojas S. Šveistys. 2001 įsteigta Pagėgių savivaldybės Papildomojo ugdymo mokykla. Viešoji įstaiga Sporto ir turizmo centras (įkurtas 2003, direktoriai: 2003–2008 ir nuo 2011 R. Špečkauskas, 2008–2011 E. Kuncaitis) teikia sporto, laisvalaikio praleidimo ir sveikatingumo paslaugas gyventojams, yra atsakingas už sportą savivaldybėje. Centras per sportą skatina jaunimo ir suaugusiųjų saviraišką, ugdo sveiką asmenybę, ieško talentingų sportininkų, organizuoja įvairius sportinius renginius. Centre kultivuojamos 8 sporto šakos: tinklinis, krepšinis, futbolas, lengvoji atletika, imtynės, šaškės, šachmatai, stalo tenisas. Regionų krepšinio lygoje (RKL) 2009 debiutavo nauja komanda – Pagėgių Banga-Vitlaima (treneris E. Kuncaitis).
Žymiausi savivaldybės sportininkai (be išvardytų straipsnyje Pagėgių savivaldybės Papildomojo ugdymo mokykla): jojikai – Lietuvos čempionai – R. Rimkus (3 kartus, 1997, 1999, 2001, konkūrų ir 1988 trikovės), S. Jasas (3 kartus, 2002, 2003, 2008, konkūrų ir 1997 trikovės), A. Marčinskas (2 kartus, 1962, 1972, konkūrų), A. Archipovas (1963 konkūrų), A. Dapkus (3 kartus, 1974–1976, konkūrų), I. Bašinskaitė (3 kartus, 1961, 1962, 1969, išjodinėjimo), A. Grinkevičius (1979 konkūrų), sunkiaatletis V. Budrevičius (2 kartus, 1982, 1983, Lietuvos čempionato bronzos medalininkas), lengvaatletis S. Kašinskas (Pagėgiuose sportavo iki 1963, pirmasis treneris C. Giedraitis, vėliau 6 kartus tapo Lietuvos bėgimo čempionu: 800 m – 1971, 1972, 4 × 400 m estafetės – 1970, 1972–1974).
2008 savivaldybėje veikė 6 sporto klubai: Ąžuolas (įkurtas 1996, vadovas A. Gečas), Aitvaras (įkurtas 2001, vadovas R. Špečkauskas), Vilkyškių miestelyje Jūra (įkurtas 1996, vadovas L. Mišeikis, kultivuojamas krepšinis, tinklinis, stalo tenisas), Rukų kaime komandinių sporto šakų Kamana (įkurtas 1999, vadovas S. Šeputis, 2008 geriausiasis savivaldybės sporto klubas), krepšinio ir futbolo (įkurtas 2008, vadovas S. Šveistys), laisvųjų imtynių Skaluva (įkurtas 2002, vadovas ir treneris Z. Komskis).
