Penkiãkovė, sporto varžybos, susidedančios iš 5 sporto šakų arba rungčių, privalomų kiekvienam tų varžybų dalyviui. Yra pentatlonas (arba antikinė penkiakovė), šiuolaikinė penkiakovė, lengvosios atletikos penkiakovė, tarnybinė (arba policininkų) penkiakovė, svarsčio stūmimo penkiakovė, žiemos penkiakovė.
Lengvosios atletikos penkiakovė – moterų ir vyrų lengvosios atletikos daugiakovė. Moterų lengvosios atletikos penkiakovę sudarė 100 m barjerinio bėgimo, rutulio stūmimo, šuolio į aukštį, šuolio į tolį ir 800 m bėgimo rungtys. Varžybos vykdavo 2 dienas. Pradėta kultivuoti 1922. Iki 1980 nuolat keitėsi jos programa. Nuo 1981 vietoj moterų lengvosios atletikos penkiakovės įvesta septynkovė. Vyrų lengvosios atletikos penkiakovę sudaro šuolis į tolį, ieties metimas, 200 m bėgimas, disko metimas ir 1500 m bėgimas. Varžybos vyksta 1 dieną.
Tarnybinė (arba policininkų) penkiakovė – daugiakovės rūšis, kurią sudaro rutulio stūmimas, plaukimas, šaudymas iš pistoleto, šuolis į tolį ir krosas. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1984.
Svarsčio stūmimo penkiakovė – penkių įvairios masės rutulių (svarsčių) stūmimas į tolį. Rezultatas – 5 stūmimų rezultatų suma. Varžomasi pagal amžiaus grupes.
Žiemos penkiakovė – kompleksinės žiemos sporto varžybos, kurių programą sudaro slidinėjimo lenktynės, šaudymas iš pistoleto, greitasis leidimasis, fechtavimasis špagomis ir jojimo krosas. Varžybos trunka 5 dienas. Laimėtojas nustatomas pagal užimtų vietų visose 5 rungtyse sumą. 1948 žiemos penkiakovė buvo žiemos olimpinių žaidynių parodomojoje programoje. Paplitusi Vakarų Europos šalyse.
