Pėsčiųjų turizmas

Pėsčių̃jų turìzmas, žygeĩvių turìzmas, sportinio turizmo šaka – keliavimas pėsčiomis iš anksto parengtu maršrutu. Labiausiai paplitusi, prieinamiausia turizmo šaka. Maršruto sudėtingumas priklauso nuo gamtinių kliūčių visumos (kalnų perėjos, persikėlimas per upes, viršūnės, kanjonai, ėjimas miškais, krūmynais, pelkėmis, nuobirynais, sniegynais, ledynais ir kita), nuo maršruto autonomiškumo, geografinio rajono ypatumų, aukščių skirtumo, maršruto ilgio ir trukmės. Pagal sudėtingumą pėsčiųjų turizmo maršrutai skirstomi nuo I iki VI sudėtingumo kategorijos. Maršrutų ilgis nuo 100 iki 300 km ir daugiau, trukmė nuo 6 iki 20 dienų ir daugiau.

Nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos organizuoti poilsinės, pažintinės kelionės po šalį (daugiausia jaunimo). Po II pasaulinio karo išvykas pėsčiomis 1948 pradėjo rengti Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai. Organizuotas turizmas prasidėjo 1952 įkūrus Centrinę vaikų ekskursinę turistinę stotį ir 1953 – Respublikinę turizmo sekciją. 1975 prie Lietuvos turizmo tarybos (vėliau Lietuvos turizmo federacijos) įkurta Respublikinė pėsčiųjų turizmo komisija (pirmininkas A. Šarkauskas), jos funkcijas nuo 1991 tęsia Lietuvos keliautojų sąjunga. Pėsčiųjų turizmas pagal kategorinių žygių skaičių buvo populiariausia turizmo šaka Lietuvoje (tik keletą metų pirmavo vandens turizmas), nuo 2007 žygių skaičius sumažėjo. Įregistruota kategorinių pėsčiųjų turizmo žygių: 1972 – 136, 1977 – 282, 1988 – 264, 1992–2005 – maždaug po 50–60. 1981 po Lietuvą keliavo 62 % grupių, 1997 – 43 %, 2005 – 83 %. Pirmą V sudėtingumo kategorijos pėsčiųjų turizmo kelionę atliko kauniečiai Altajuje 1960 (vadovas Antanas Babieža). 1965–1988 SSRS pėsčiųjų turizmo sporto meistro vardas suteiktas 17 keliautojų (iš jų 4 moterims); pirmasis juo 1965 tapo J. Vaitkus (Vilnius). 1966–1991 buvo rengiami Lietuvos pėsčiųjų turizmo čempionatai.

Nuo 1967 vykstama į naujus pėsčiųjų turizmo regionus. Respublikinė pėsčiųjų turizmo komisija organizavo sportines turistines ekspedicijas: Čerskio kalnyne (1974), Čiukčijoje (1976). Vakarų Altajuje (1978), Pietų Kamčiatkoje (1981 ), Rytų Altajuje, Vakarų Sajanuose (1983), Šiaurės Baikalo kalnyne (1985), Dagestane (1987), Čerskio kalnagūbryje (1989). Ekspedicijų organizatoriai: Rimantas Gogelis, Gediminas Lakiūnas, I. Jarmolajevas, V. Laucius. Keliaudami mažai turistų lankomuose regionuose, Lietuvos keliautojai atrado dešimtis naujų perėjų: Čerskio kalnagūbryje – Kauno (1B, 2620 m), Žalgirio (2A, 2580 m), Vakarų Sajanuose – Lietuvos (2A, 3350 m), Baltijos (1B, 3140 m), Vakarų Altajuje – Maksichos (2A, 2490 m), Kiškių (1B, 2520 m), Šiaurės Baikalo kalnyne – Vilniaus turistų (1B, 2250 m), Uolų plunksnų (2A, 2050 m) ir kitas. Užkopta į viršūnes: Topografų, Mongun Taigos – Sajanuose, Kliučių ir nemažai kitų ugnikalnių – Kamčiatkoje, Čerskio – Chamar Dabano kalnagūbris, Gedimino Akstino – Centriame Tian Šanyje ir daug kitų. Nuo organizuoto masinio turizmo pradžios nuolat rengiamų turistų sąskrydžių programoje dažniausiai būna pėsčiųjų turizmo technikos varžybos. 1978–1985 Prienų miškuose kasmet vyko respublikinės pėsčiųjų turizmo ralio varžybos. Šios varžybos rengtos ir Pabaltijo, Lietuvos profsąjungų, sąjunginiuose turistų sąskrydžiuose. Atskirai vyko pėsčiųjų turizmo gelbėjimo darbų varžybos – pasirengimo sudėtingiems sportiniams žygiams etapas. Labai populiarūs pėsčiųjų turizmo maratonai, kuriuos nuo 1974 rengia Mokslų akademijos turistų klubas ir Vilniaus keliautojų klubas; panašius keliautojų maratonus organizuoja ir Šiaulių turistų klubas. Nuo 2000 Lietuvos keliautojų sąjunga, Klajūnų klubas, orientavimosi sporto klubai vykdo ekomaratonus, kurių dalyviai per 200 km trasą įveikia pėsčiomis, baidarėmis ir dviračiais. Pėsčiųjų etapo (ralio principu) ilgis būna apie 50 km. pėsčiųjų turizmo varžybos buvo įtrauktos į Sakalo turistų klubo taurės varžybų, Žemaičių, Aukštaičių sąskrydžių, žinybų respublikinių sąskrydžių programas. Lietuvos rinktinės dalyvavo sąjunginiuose sąskrydžiuose Baškirijoje (1977, 18 vieta), Šiaurės Osetijoje (1981, 7 vieta), Baltarusijoje (1983, 13 vieta), Ukrainoje (1985, 3 vieta), Čečėnijoje (1986, 4 vieta), Urale (1989, 13 vieta). Dalyvaudamos SSRS turizmo čempionatuose (sportiniai žygiai) Lietuvos komandos 1973–1989 laimėjo 1 aukso, po 3 sidabro ir bronzos medalių komplektus. 1980 Vilniaus keliautojų klubo komanda (vadovas Jonas Sakalauskas) tapo SSRS čempione (V sudėtingumo kategorijos žygis Kodare). 1987 tarptautinėje sportinio turizmo olimpiadoje Krasnodaro krašte (Guamka) Lietuvos komanda laimėjo aukso medalius (G. Zavadckis, T. Petraitis, B. Varkevičius, K. Nartautas, I. Grumadaitė, A. Smirnovas).

L: Karolis Dineika, J. Dovydaitis Keliaukime po gimtąjį kraštą Kaunas 1935; Vadovas po Lietuvą / Pranas Barkauskas, redaktorius Aleksandras Vabalas Kaunas 1938; Kelionių vadovas Vilnius 1970; Ričardas Darškus Pietryčių Lietuvos miškais Vilnius 1976; Ričardas Darškus Iš Dzūkijos į Suvalkiją Vilnius 1977; Turisto žinynas Vilnius 1978; Pėsčiųjų turisto atmintinė Vilnius 1978 ²1988; Masinis turizmas Vilnius 1984 ²1989; Turisto atlasas Vilnius 1994; Vytautas Ikamas Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutai Vilnius 1997; Pažinkime Lietuvą / sudarytojas Rimantas Krupickas Kaunas 1995; Juozas Čepelė Vandeniu ir pėsčiomis po Nemuno baseiną Kaunas 2004; Keliautojų sportas 1990–2004 Vilnius 2005.

Galerija