Plaukimas

Plaukìmas, spòrtinis plaukìmas, sporto šaka – lenktynės vandens paviršiumi siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį (nuo 50 iki 1500 m) baseine arba atvirame vandens telkinyje. Plaukimo varžybos vyksta 25 ir 50 m baseinuose ir atviruose vandens telkiniuose. Plaukimo būdai: laisvasis stilius (angl. freestyle, arba kraulis, crowl), peteliškė (angl. butterfly), plaukimas krūtine (angl. breaststroke), plaukimas nugara (angl. backstroke). Populiariausios rungtys baseine: laisvuoju stiliumi – 50, 100, 200, 400, 800 m (tik moterims), 1500 m (tik vyrams), nugara, peteliške, krūtine – 50, 100, 200 m, kompleksiniu būdu – 100, 200, 400 m, estafetės 4 × 100 m, 4 × 200 m laisvuoju stiliumi, kombinuota 4 × 100 m estafetė; atvirame vandens telkinyje varžomasi 5, 10, 25 km nuotoliuose.

Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti randamos dar akmens amžiaus piešiniuose (apie 7000 metų prieš Kristų), pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas plaukimas, datuoti apie 2000 metus prieš Kristų Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo priemone. Pirmąją knygą apie plaukimą 1538 parašė N. Vynmanas (Wynmann, Vokietija) Plaukikas arba dialogas apie plaukimo meną (vok. Der Schwimmer oder ein Zwiegespräch über die Schwimmkunst). Pirmosios plaukimo varžybos pradėtos rengti 15–16 amžių sandūroje (apie 1515 vyko Venecijoje). 18 amžiaus 2 pusėje–19 amžiaus pradžioje įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Plaukimas kaip sporto šaka ypač išpopuliarėjo 19 amžiaus pabaigoje. 1869 įkurta Anglijos sportinio plaukimo mėgėjų asociacija, vėliau panašios organizacijos įkurtos ir kitose šalyse: Švedijoje (1882), Vokietijoje, Vengrijoje (1886), Prancūzijoje (1887), Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (1888), Naujojoje Zelandijoje (1890), Rusijoje (1894), Italijoje, Austrijoje (1899).

1896  įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912), vyrai varžėsi (Viduržemio jūroje) 4 rungtyse – 100, 500, 1200 m laisvuoju stiliumi ir 100 m rungtyje jūreiviams. A. Hajošas (Hajós, Vengrija) laimėjo du aukso medalius (100 m laisvuoju stiliumi – 1 min 22,2 s, 1200 m – 18 min 22,2 s). Nuo 1926 rengiami Europos, nuo 1973 – pasaulio plaukimo čempionatai. XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, Kinija) plaukikai varžėsi dėl 34 medalių komplektų (po 17 rungčių moterims ir vyrams), 2009 pasaulio čempionate – dėl 40 medalių komplektų (po 20 rungčių moterims ir vyrams).

Žymiausi pasaulio plaukikai: M. Biondis (Biondi), Dž. Evans (J. Evans), M. Felpsas (Phelps), D. Šolanderis (Scholander), M. Spicas (Spitz), Dž. Tompsonas (J. Thompson), Dž. Veismiuleris (J. Weismuller; visi Jungtinės Amerikos Valstijos), Š. Gold (Sh. Gold), D. Freizer (Fraser), J. Torpas (I. Thorpe), L. Triket (Trickett; visi Australija), F. van Almsik (Almsick), K. Ender, R. Matesas (Matthes), K. Oto (Otto; visi Vokietija), A. Popovas, V. Salnikovas (abu Rusija), K. Egersegi (Egerszegi; Vengrija), I. de Brein (de Bruijn), P. van den Hogenbandas (van den Hoogenband; Olandija).

Tarptautinė plaukimo mėgėjų federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA; įkurta 1908) 2010 vienijo 202 šalių nacionalines federacijas, Europos plaukimo lyga (pranc. Ligue Européenne Natation, LEN; įkurta 1926) – 51 nacionalinę federaciją.

LIETUVOJE plaukimas kaip sporto šaką 1922 pradėjo populiarinti Kauno jachtų klubo (KJK, Kauno jachtų klubai) nariai. Pirmosios plaukimo varžybos klubo iniciatyva surengtos 1924 06 24 (ši data laikoma plaukimo Lietuvoje pradžia). Plaukikai Nemune pasroviui varžėsi 150, 300, 3000 m nuotoliuose, laimėtojais tapo A. Stonkus, J. Ambrasas ir S. Jankauskas. Lietuvoje tuo metu nebuvo nė vieno plaukimo baseino, Klaipėdoje buvę vandens sporto įrenginiai tenkino tik vietos sportininkus. Uostamiesčio plaukikai nepriklausė Lietuvos sporto organizacijoms ir nebendravo su Kauno jachtų klubu. 1925–1932 Nemune vyko Kauno plaukimo pirmenybės (tekančiame vandenyje rekordai nebuvo registruojami). Vasaromis buvo surengiama 5–7 plaukimo varžybos (Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose ir kitur). 1931 Raudondvaryje, Nevėžyje, kurio vandens tėkmė maža, surengtas I Lietuvos plaukimo čempionatas, jame dalyvavo kariuomenės sporto atstovai, Kauno jachtų klubas, Kauno Kovo, Vilties, Makabi SK, Jūrų skautų draugijos (JSD) plaukikai. Pirmieji Lietuvos plaukimo čempionai: laisvuoju stiliumi 500 m – J. Barkauskas, 1000 m – A. Jablonskis, 1500 m – A. Stankus, 3 × 100 m estafetės – kariuomenės komanda, 500 m krūtine – B. Kuzmickas, 500 m šonu – A. Jablonskis, 200 m nugara – J. Mišelskis; moterų visų trijų rungčių (200 m laisvuoju stiliumi ir šonu, 100 m nugara) čempionė – D. Leipuneraitė. 1931 08 02 Lietuvos plaukikai dalyvavo pirmosiose tarptautinėse varžybose (Pabaltijo pirmenybėse) Rygoje; Lietuvai atstovavo Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai (pirmųjų vietų neiškovojo). 1934 Kaune įrengta pirmoji plaukykla (33,3 × 8 m), 1935 Nemuno pusiasalyje įrengtas 50 m atviras plaukimo baseinas, sparčiai ėmė gerėti plaukikų rezultatai, pradėta registruoti rekordai.

1932–1940 plaukimo sporto šakai vadovavo Kūno kultūros rūmų (KKR, įkurti 1932) Vandens ir žiemos sporto sąjunga. Plaukimo teorijai ir metodikai Lietuvoje pagrindą padėjo Algirdas Vokietaitis (1934–1942 Lietuvos plaukimo rinktinės treneris, vadovavęs vandens sporto šventėms Kauno jachtų klube).

1935 Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto sąjungą, pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos sportiniame gyvenime. 1935 07 28 Klaipėdoje įvyko Kauno ir Klaipėdos plaukikų varžybos; pasiekti nauji Lietuvos rekordai: 500 m 1934 Kaune įrengta pirmoji plaukykla (33,3 × 8 m), 1935 Nemuno pusiasalyje įrengtas 50 m atviras plaukimo baseinas Jurgis Astrauskas – 8 min 57,4 s; 50 m krūtine – 1 min 00,4 s ir 50 m nugara – 1 min 00,6 s J. Šimonytė; komandinę pergalę laimėjo kauniečiai.

1935 naujajame 50 m baseine įvyko II Lietuvos plaukimo čempionatas (nuo tada iki 1941 vyko kasmet), jame dalyvavo Kauno jachtų klubo, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS), Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) plaukikai. Vyrai varžėsi septyniose, moterys – penkiose rungtyse (kaip ir kitose to meto plaukimo varžybose, buvo ir šuolių į vandenį programa. 1954 šuoliai į vandenį  tapo atskira sporto šaka. Komandinėje įskaitoje 1 vietą užėmė Kauno jachtų klubas, čempionais tapo: Jurgis Astrauskas (100 ir 800 m laisvuoju stiliumi), E. Šimaitis (200 m laisvuoju stiliumi ir krūtine), S. Vasaitis (100 m nugara), Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (4 × 200 m estafetė laisvuoju stiliumi) ir Kauno jachtų klubo (3 × 100 m kombinuotoji estafetė) komandos, čempionėmis – J. Šimonytė (100 m laisvuoju stiliumi ir krūtine), Jasevičienė (50 m nugara), Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda (4 × 50 m estafetė laisvuoju stiliumi ir 3 × 50 m kombinuotoji estafetė).

1935 08 15–17 Kaune per Pasaulio lietuvių kongresą vykusioje sporto šventėje dalyvavo į Lietuvą atvykę Amerikos lietuvių sportininkai. Svečiai E. Šemaitytė, Konstantinas Savickas, Edvardas Kriaučiūnas varžėsi ir Lietuvos plaukimo čempionate, tačiau jų pasiekti rezultatai nelaikyti rekordais ir už užimtas vietas taškai neskirti. E. Šemaitytė (Jungtinės Amerikos Valstijos) 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį nuplaukė greičiau (1 min 14,4 s) negu vyrai – J. Šulkevičius (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga) per 1 min 14,9 s, V. Malinauskas (Kauno jachtų klubas) per 1 min 16,6 s. Po kongreso Lietuvoje likęs Konstantinas Savickas kurį laiką treniravo ir plaukikus.

1936 Lietuvos čempionais tapo: A. Finkas ir V. Knitaitytė (100 m laisvuoju stiliumi), E. Šimaitis (200 m laisvuoju stiliumi), J. Šulkevičius (800 m laisvuoju stiliumi), S. Peleckis (200 m krūtine), E. Portnojus (100 m nugara), J. Šimonytė (100 m krūtine), Javšicaitė (50 m nugara), Jaunalietuvių sporto organizacija (4 × 200 m laisvuoju stiliumi) ir Šaulių sąjunga (3 × 100 m kombinuotoji estafetė) vyrų komandos, Jaunalietuvių sporto organizacijos (4 × 50 m laisvuoju stiliumi) ir Bar Kochbos (3 × 50 m kombinuotoji estafetė) moterų komandos.

1937 06 24 Kauno Jaunalietuvių sporto organizacijos surengė sąskrydį, plaukimo varžybose dalyvavo daugiau kaip 100 plaukikų; Lietuvos 1000 m laisvuoju stiliumi rekordą pagerino Jurgis Astrauskas (17 min 06,6 s), 50 m nugara laimėjo E. Narbutas (46,5 s), 400 m laisvuoju stiliumi – zarasiškis J. Čerškus (6 min 46,7 s).

1937 minint Kauno jachtų klubo 15 metų sukaktį plaukimo varžybose pasiekti nauji rekordai: 100 m nugara – E. Portnojus (1 min 31,6 s), 3 × 50 m estafetė laisvuoju stiliumi – Simokaitytė, J. Balčiūnaitė, B. Litvinavičiūtė (2 min 43,4 s), 50 m laisvuoju stiliumi – B. Litvinavičiūtė (46,1 s).

1937 07 11 atidarytos vasaros plaukyklos Panevėžyje ir Zarasuose, surengtos plaukimo varžybos; L. Kačinskas Zarasuose pasiekė naują 100 m krūtine jaunių rekordą (1 min 33,0 s). 1937 07 18 Klaipėdoje plaukimo varžybas Kaunas–Klaipėda laimėjo kauniečiai, rugpjūtį Zarasuose Zarasų Jaunalietuvių sporto organizacijos plaukikai įveikė Daugpilio Azsargų sportininkus.

1937 Lietuvos čempionate, be Kauno ir Klaipėdos, dalyvavo Biržų, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Vilkaviškio plaukikai, pasiekta net 10 Lietuvos rekordų. Dukart čempionais tapo A. Finkas (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi), M. Raudonytė (100 m krūtine ir 50 m nugara) ir Jaunalietuvių sporto organizacijos moterų komanda (4 × 50 m laisvuoju stiliumi ir 3 × 50 m kombinuotoji estafetė).

1938 I Lietuvos tautinės olimpiados (LTO) plaukikai vyrai varžėsi šešių, moterys – keturių nuotolių varžybose.

1938 ir 1939 Lietuvos čempionatų komandinėje įskaitoje nugalėjo Jaunalietuvių sporto organizacijos plaukikai, antri Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos klubo Kipras, treti Šaulių sąjungos atstovai. Dukart 1938 čempionais tapo J. Šulkevičius (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi), J. Šaviraitė (100 m krūtine ir 50 m nugara) ir Jaunalietuvių sporto organizacijos vyrų komanda (4 × 200 m laisvuoju stiliumi ir 3 × 100 m kombinuotoji estafetė), 1939 – E. Narbutas (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi). Tais metais rekordus pagerino M. Petrukevičius, J. Čerškus, A. Kostkevičius, B. Bieliauskas, B. Paškevičiūtė, E. Norvilaitė, Marijona Kuzmickaitė, Stefanija Astrauskaitė, B. Litvinavičiūtė.

1939 Kauno plaukimo instruktoriumi paskirtas Algirdas Vokietaitis. Be svarbiausio renginio – Lietuvos čempionato (1939 07 30–31), vyko nemažai kitų plaukimo varžybų – sezono atidarymo Kaune (1939 06 16), Kauno apygardos pirmenybės (1939 07 09), tarpmiestinės plaukimo varžybos Zarasai–Ukmergė (1939 08 15), pirmoji propagandinė vandens sporto šventė Marijampolėje (1939 08 20), plaukimo sezono uždarymo Kaune (1939 09 03).

1939 prasidėjus II pasauliniam karui, sportinis gyvenimas Lietuvoje prigeso. SSRS okupavus Lietuvą, buvo panaikintos lietuviškos sporto organizacijos, įsteigtos naujos – Dinamo, Spartako sporto draugijos. 1940 Lietuvos dukart plaukimo čempionu tapo M. Petrukevičius (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi), čempionais – J. Čerškus (800 m laisvuoju stiliumi), A. Ivanauskas (200 m krūtine), B. Litvinavičiūtė (100 m laisvuoju stiliumi), Marijona Kuzmickaitė (100 m krūtine), D. Pašilytė (50 m nugara). Tais metais rekordus gerino J. Čerškus, A. Kostkevičius, A. Ivanauskas, Marijona Kuzmickaitė, D. Pašilytė.

Vokietijos okupacijos metais (1941–1944) Lietuvoje sportinis gyvenimas buvo organizuojamas tais pačiais principais kaip iki 1940, bet labai sunkiomis sąlygomis. Plaukimo varžybos vyko Kauno atvirame 50 m ilgio (Kauno jachtų klubo) baseine. 1941 Lietuvos čempionatas neįvyko, 1942 Lietuvos čempionais tapo: E. Narbutas ir B. Paškevičiūtė (100 m laisvuoju stiliumi), K. Kazlauskas (200 m laisvuoju stiliumi), E. Narbutas (400 m laisvuoju stiliumi), H. Reingardas ir Marijona Kuzmickaitė (200 m krūtine), R. Kardišauskas ir B. Litvinavičiūtė (100 m nugara), 1943 – E. Narbutas ir B. Paškevičiūtė (100 m laisvuoju stiliumi), E. Narbutas (200 m laisvuoju stiliumi), Proscevičius (200 m krūtine), Raimundas Bagdonavičius ir Stefanija Astrauskaitė (100 m nugara).

1944 vasarą, slenkant frontui į Vakarus, Kauno atviras baseinas buvo sugriautas, 1944 ir 1945 Lietuvos čempionatas neįvyko. Po karo sportinis gyvenimas pamažu atgijo. 1945 plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti Lietuvos kūno kultūros institutas, suformuota plaukimo katedra (vedėjas Vincas Petronis, dėstytojai Raimundas Bagdonavičius, Z. Vegertas, Jurgis Astrauskas). 1946 Kauno plaukikai H. Reingardo iniciatyva Nemuno pakrantėje įrengė 50 m plaukyklą; joje miesto pirmenybėse pagerinti 3 LSSR rekordai: 50 m laisvuoju stiliumi – A. Spiridonovas – 30,1 s, 100 m krūtine – H. Reingardas – 1 min 23,3 s, 4 × 100 m estafetė laisvuoju stiliumi – Spartako rinktinė – 4 min 56,1 s. Buvo surengtos Vilniaus, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių pirmenybės. 1946 pirmasis po karo Lietuvos čempionatas surengtas Klaipėdoje, vėliau plaukikai varžėsi Trakų ir Zarasų ežeruose įrengtuose atviruose baseinuose. Plaukikų rezultatai gerėjo pamažu, varžytasi tik vasarą.

1946 08 02–2004 Klaipėdoje (Smiltynėje) įvyko pirmasis po karo Lietuvos čempionatas. Visi čempionai, išskyrus vilnietę M. Izotovą, buvo kauniečiai.

1946 Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate Baku, kur užėmė paskutinę 13 vietą. Tokie pat rezultatai buvo ir kitų metų SSRS čempionate bei 1948 per Pabaltijo spartakiadą Rygoje.

Po II pasaulinio karo pasižymėjo vyresnieji plaukikai, tapę daugkartiniais Lietuvos čempionais – Jurgis Astrauskas (1947 – 3 kartus – 100, 400 ir 1500 m laisvuoju stiliumi), S. Dunderis, Marijona Kuzmickaitė-Korienė (1946 – 3 kartus), B. Paškevičiūtė (1947 – 2 kartus, 1948 ir 1949 – po 3 kartus), B. Miniotienė, ir jaunieji – Kęstutis Šmitas, 1948 čempionate laimėjęs laisvojo stiliaus plaukimus (100 m – 1 min 11,8 s; 200 m – 2 min 50,7 s; 400 m – 6 min 03,2 s), Stasys Krasauskas, SSRS profsąjungų spartakiadoje užėmęs 3 vietą (400 m krūtine – 6 min 08,9 s).

1949 pavasarį prie Lietuvos kūno kultūros instituto stadiono atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 m ilgio), kuriame buvo intensyviai treniruojamasi. 1950 baseine įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės (treniravo Kęstutis Šmitas); čia išmoko plaukti Šarūnas Jakševičius, N. Junelytė, Aldona Kareckaitė, R. Sprindys, Juozas Sukackas, Rimantas Tonkūnas ir kiti rinktinės nariai. Plaukimo katedros studentai nuo 1949 sudarė Lietuvos plaukimo rinktinės branduolį. 1956 I SSRS tautų spartakiadoje geriausiai pasirodė Šarūnas Jakševičius, kuris 100 m nugara rungtyje užėmė 10 vietą (1 min 11,6 s). 1959 Raimundo Bagdonavičiaus ir V. Katkevičiaus iniciatyva prie pagrindinių Lietuvos kūno kultūros instituto rūmų pastatytas naujas uždaras (25 m, 4 takelių) baseinas. Plaukimo baseinai buvo statomi, plaukimo centrai kuriami ir kituose miestuose. Baseinuose pradėjo dirbti Lietuvos kūno kultūros institutą baigę plaukimo specialistai: Gražina Damaševičiūtė-Štarienė, Algirdas Štaras, Skaistė Damalakaitė-Blaškienė (Vilniuje), A. Verbyla (Marijampolėje), S. Šeškevičius, Povilas Bezubovas, V. Pelešinas (Kaune), A. Žvirblis (Kaišiadoryse). Buvo gerinami visi prieškariniai Lietuvos rekordai, augo nauja plaukikų karta.

1945–1957 plaukimo sporto plėtote rūpinosi Respublikinė plaukimo sekcija, 1958 pavadinta Lietuvos plaukimo federacija (LPF). 1953 Kūno kultūros ir sporto komiteto valstybiniu plaukimo treneriu pradėjęs dirbti Vladas Kupstys buvo atsakingas už plaukimo sportą Lietuvoje, 1953–2001 jis buvo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius ir iki 1993 vadovavo federacijai. 1962 pirmasis Lietuvos plaukikas – Bronius Jakštonis tapo SSRS sporto meistru. 1962–1967 parengta daugiau kaip 30 SSRS plaukimo sporto meistrų. Gerų rezultatų pasiekė E. Ulozaitė, L. Liutso, Rima Sakalauskaitė, Birutė Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Rudokas, Vytautas Tiknius, Arvydas Gražiūnas ir kiti.

Lietuvos plaukikai 1967–1989 sėkmingai dalyvavo SSRS tautų spartakiadose: bronzos medalininkėmis tapo 1967 Valentina Burkauskaitė (200 m krūtine), 1971 Birutė Užkuraitytė (200 ir 400 m kompleksinis plaukimas), 1983 Aiškutė Buzelytė (100 m krūtine), sidabro medalius iškovojo 1971 Vytautas Tiknius (100 ir 200 m nugara), 1979 Lina Kačiušytė (100 m krūtine), 1983 Robertas Žulpa (100 m krūtine), 1986 Dita Babrauskaitė (50 m laisvuoju stiliumi), aukso – 1979 Lina Kačiušytė (200 m krūtine), 1979 ir 1983 Robertas Žulpa (200 m krūtine).

Plaukikai Vytautas Tiknius ir Valentina Burkauskaitė, pasiekę gerų rezultatų SSRS čempionatuose, įgijo vilčių patekti į XIX olimpines žaidynes (1968 Meksikas), tačiau jiems nepavyko įveikti didelės SSRS plaukikų konkurencijos. Pirmoji Lietuvos plaukikė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse kaip SSRS rinktinės narė, buvo Birutė Užkuraitytė (trenerė Marijona Korienė). Ji XX olimpinėse žaidynėse (1972 Miunchenas, München, Vokietija) 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo varžybose užėmė atitinkamai 16 ir 21 vietą. Arvydas Juozaitis (treneris Algimantas Jonas Juozaitis) 1976 tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis, Montreal, Kanada). 100 m krūtine jis nuplaukė per 1 min 4,23 s ir laimėjo bronzos medalį 200 m krūtine nuotolį baigė per 2 min 21,87 s (6 vieta).

1978 Vakarų Berlyne pasaulio čempione ir rekordininke tapo Arvydas Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė. 1979 Potsdame (Vokietijos Demokratinė Respublika, VDR) ji dar kartą pagerino pasaulio rekordą (2 min 28,36 s). XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva, SSRS) Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa (treneris  Algirdas Štaras) tapo olimpiniais čempionais.

Robertas Žulpa 1982 pasaulio čempionate pelnė sidabro (200 m krūtine nuplaukė per 2 min 16,68 s), Europos čempionatuose 1981 – aukso (200 m krūtine – per 2 min 15,22 s), 1983 – aukso (100 m – per 1 min 03,23 s) ir bronzos (200 m – per 2 min 18,71 s) medalius, Draugystė-84 varžybose plaukdamas 200 m užėmė 1 vietą.

SSRS čempionatų prizininkėmis tapo plaukusios krūtine Aleksandra Zacharenkova, Violeta Penkauskaitė, Aiškuktė Buzelytė, SSRS moksleivių spartakiadų nugalėtojais – R. Alškaitė, V. Navickas. XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas, Pietų Korėja) Raimundas Mažuolis laimėjo sidabro medalį (4 × 100 m estafete laisvuoju stiliumi). 1984–1990 gerų rezultatų pasiekė A. Tučiūtė, D. Burkauskaitė, O. Cvetkovas, G. Staškevičius, E. Klimentjevas.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 Lietuvos plaukimo federaciją priėmus į Tarptautinę plaukimo mėgėjų federaciją ir Europos plaukimo lygą, šalies plaukikai pradėjo savarankiškai dalyvauti visose olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, universiadose. XXV olimpinėse žaidynėse (1992) Barselona, Ispanija) dalyvavo Raimundas Mažuolis (trenerė Valentina Kuzmina) ir Nerijus Beiga (treneris Eduardas Belevičius). Raimundas Mažuolis sėkmingai varžėsi 1993 Europos čempionate (3 vieta) ir 1994 Pasaulio taurės varžybų atskiruose etapuose (nusileido tik planetos favoritui A. Popovui). 1994 VII pasaulio čempionate dalyvavo Laura Petrutytė, Dita Želvienė, Raimundas Mažuolis, Nerijus Beiga, Tomas Tobulevičius, Arūnas Savickas ir Mindaugas Špokas. Raimundas Mažuolis 50 m laisvuoju stiliumi nuotolį nuplaukė per 22,52 s ir pelnė bronzos medalį, 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį baigė septintas (50,20 s), Laura Petrutytė 100 m laisvuoju stiliumi – keturiolikta (27,47 s), Arūnas Savickas 200 m nugara – šešioliktas (2 min 05,05 s). 1995 Pasaulio taurės įvairiuose etapuose prizininkais tapo Mindaugas Špokas, Dita Želvienė, Nerijus Beiga, Mindaugas Bružas. Už suaugusių sportininkų rengimą Tarptautinio olimpinio komiteto (angl. International Olympic Committee, IOC) sertifikatai buvo įteikti treneriams Valentinai Kuzminai, Eduardui Belevičiui ir Inai Šimeliūnaitei.

XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos) dalyvavo Raimundas Mažuolis ir Laura Petrutytė (treneris Valentina Kuzmina), Dita Želvienė (treneris Evaldas Skyrius), Arūnas Savickas (trenerė Ina Šimeliūnaitė), Darius Grigalionis (trenerė Rita Kondrotaitė), Mindaugas Špokas ir Nerijus Beiga (trenerė Eduardas Belevičius), Mindaugas Bružas (treneris Liubov Panasiuk). Rolandas Gimbutis (treneris Šarūnas Mažutaitis) 1998 pasaulio jaunimo žaidynėse laimėjo 50 ir 100 m laisvojo stiliaus rungtis, 1999 tapo šių rungčių Europos jaunių čempionu, Europos suaugusiųjų čempionate pateko į pusfinalį ir užėmė 13 vietą. 1999 Anykščiuose pirmą kartą surengtas tradiciniu tapęs tarptautinis plaukimo sprinto festivalis Anykščiai.

XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 Sidnėjus, Sydney, Australija) dalyvavo Rolandas Gimbutis, Arūnas Savickas, Darius Grigalionis, Jūratė Ladavičiūtė, Minvydas Packevičius, Saulius Binevičius. Lietuvos komanda (Arūnas Savickas, Minvydas Packevičius, Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis) estafetės 4 × 100 m laisvojo stiliaus rungtyje užėmė 16 vietą. 2000 Darius Grigalionis (trenerė Rita Kondrotaitė) Europos čempionate 50 m baseine plaukdamas 50 m nugara laimėjo sidabro (25,61 s), 25 m baseine – bronzos medalį. 2001 pasaulio čempionate dalyvavo Darius Grigalionis (100 m nugara nuplaukė per 56,77 s ir užėmė 23 vietą iš 95), Rolandas Gimbutis (100 m laisvuoju stiliumi – per 50,65 s; 22 vietą), Saulius Binevičius (treneris Šarūnas Mažutaitis) ir Mindaugas Špokas. Europos čempionate Rolandas Gimbutis, Darius Grigalionis ir Saulius Binevičius 4 kartus dalyvavo finaliniuose plaukimuose. 2002 Pasaulio taurės varžybose Rolandas Gimbutis plaukdamas 100 m laisvuoju stiliumi pakartojo asmeninį rekordą (48,04 s) ir užėmė 5 vietą, 2003 – Darius Grigalionis 100 m nugara (52,35 s – naujas Lietuvos rekordas) rungtyje pralaimėjo tik pasaulio rekordininkams vokiečiui T. Rupratui (Rupprath; 50,76 s) ir amerikiečiui L. Kraizelburgui (Krayzelburg). Dvi 5 vietas finaluose užėmė Vytautas Janušaitis (treneris Ramojus Kalytis), plaukęs kompleksiniu būdu, 5 vietą – Rolandas Gimbutis, finale plaukęs 50 m laisvuoju stiliumi (21,96 s), 7 vietą – jaunis Rimvydas Šalčius (trenerė D. Krasauskienė), finale plaukęs 100 m peteliške ir pasiekęs naują Lietuvos rekordą (52,97 s). 2003 Europos čempionate 25 m baseine Saulius Binevičius, įveikęs 200 m laisvuoju stiliumi per 1 min 45,09 s, pelnė bronzos medalį, pasaulio čempionate 50 m baseine Vytautas Janušaitis, Darius Grigalionis, Saulius Binevičius pagerino Lietuvos rekordus, Vytautas Janušaitis 200 m kompleksiniu būdu nuplaukė per 2 min 01,67 s ir užėmė 11 vietą. 2003 Rimvydas Šalčius, 100 m peteliške įveikęs per 53,25 s, tapo Europos jaunių čempionu.

2004 Pasaulio taurės etapuose Vytautas Janušaitis laimėjo du sidabro medalius, finaluose dalyvavo Rimvydas Šalčius ir Pavelas Suškovas (trenerė N. Gurkova). Europos plaukimo čempionate 50 m baseine Darius Grigalionis, plaukdamas 50 m nugara, laimėjo sidabro medalį, Vytautas Janušaitis 200 m kompleksiniu būdu įveikė septintas. Parengiamosiose estafetės 4 × 100 m laisvuoju stiliumi varžybose ketvirti buvo Paulius Viktoravičius, Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis ir Vytautas Janušaitis (rezultatas – 3 min 20,50 s – naujas Lietuvos rekordas); finale jie plaukė lėčiau (3 min 21,32 s), bet užėmė 7 vietą. Lietuvos plaukikai dar dalyvavo 6 rungčių pusfinaliuose (tai irgi pirmas toks svarbus laimėjimas). 2005 pasaulio čempionate 50 m baseine Paulius Viktoravičius, Vytautas Janušaitis, Saulius Binevičius ir Rolandas Gimbutis estafetės 4 × 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje buvo ketvirti (didžiausias komandinis laimėjimas). 2005 Europos čempionate 25 m baseine Vytautas Janušaitis 200 m kompleksinio plaukimo rungtyje pelnė sidabro (1 min 55,52 s), 100 m – bronzos (54,16 s) medalius, 2006 laimėjo du sidabro medalius.

Giedrius Titenis (treneris Žilvinas Ovsiukas) 2006 pasaulio jaunių čempionate (200 m krūtine – 2 min 16,57 s) ir 2007 Europos jaunių čempionate (100 m krūtine – 1 min 02,51 s) tapo bronzos medalininku, 2007 pasaulio čempionate jis 100 m krūtine nuplaukė per 1 min 00,92 s ir ketvirtas pateko į pusfinalį, šįkart plaukė lėčiau (1 min 01,48 s) ir užėmė 12 vietą, Vytautas Janušaitis 200 m kompleksiniu būdu rungtyje buvo septintas (1 min 59,84 s); o 2008 Europos čempionate pelnė bronzos medalį.

XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, Kinija) dalyvavo Vytautas Janušaitis, Giedrius Titenis, E. Dautartas, Paulius Viktoravičius, Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis, Rimvydas Šalčius, Rugilė Mileišytė (treneris Sigitas Skarelis), Raminta Dvariškytė (trenerė Rasa Moroz).

2009 pasaulio čempionate Giedrius Titenis laimėjo bronzos medalį (200 m krūtine – 2 min 07,80 s), penkiolikmetė Urtė Kazakevičiūtė, plaukdama 200 m krūtine (2 min 28,13 s), pagerino 30 metų išsilaikiusį Linos Kačiušytės Lietuvos rekordą.

2010 Europos jaunimo čempionato finale sėkmingai plaukė V. Blažys (5 vieta), M. Andriekus (9 vieta), J. Bilis (9 vieta), G. Grigonytė (9 vieta). I jaunimo olimpinėse žaidynėse Urtė Kazakevičiūtė 3 nuotoliuose krūtine užėmė 8 vietą (50 m – 33,22 s, 100 m – 1 min 11,63 s ir 200 m – 2 min 37,33 s), V. Blažys 50 m krūtine finale irgi buvo aštuntas (29,71 s).

Aktyvus plaukimo veteranų sąjūdis, veteranai buriasi į plaukimo sporto klubus, populiarina plaukimo sportą daugelyje šalies miestų. 2010 aktyviausiai veikė ir daugiau kaip 160 narių vienijo 9 sporto klubai: Kaune – Takas, Vandenynas, Kiras, Banginiai, Vilniuje – Poseidonas, Šiauliuose – Delfinas, Klaipėdoje – Nendrės, Marijampolėje – Amfibija, Kaišiadoryse – Ilgaplaukiai. Rengiami labai populiarūs šalies plaukimo veteranų čempionatai, kuriuose dalyvauja ir užsienio sportininkai, veteranai sėkmingai atstovauja Lietuvai Europos, pasaulio čempionatuose ir žaidynėse.

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentai: Evaldas Skyrius (1993–1996, 2001–2008), Valerijus Belovas (1996–2000), Eugenijus Ušpuras (2008–2009), Ilona Judita Zuozienė (2009–2012), Tomas Kučinskas (2012–2016 ir 2020–2022), Emilis Vaitkaitis (2016–2020), Saulius Binevičius (nuo 2022) federacijos (sekcijos). generaliniai sekretoriai: Vladas Kupstys (1953–2001), Gediminas Petrauskas (2001–2005), Gintautas Bartkus (2005–2016), Mindaugas Špokas (2012), Emilis Vaitkaitis (2012–2020 ir 2020–2022), Tomas Pakštys (2016-2020).