Precìzinis skraĩdymas (angl. precision flying), aviacijos sporto šaka, apimanti skridimo sportiniais lėktuvais nustatytais maršrutais nustatytu laiku su grįžimu į starto vietą ir nusileidimo tikslumo rungtis. Rungtis, kai sportinio lėktuvo ekipažą sudaro pilotas ir navigatorius, vadinama aviaraliu (angl. rally flying). Lengvi sportiniai-turistiniai lėktuvai įvairiose šalyse pradėti gaminti po I pasaulinio karo. 1928 Prancūzijos nacionalinio aeroklubo iniciatyva Paryžiaus Orly aerodrome surengtos I tarptautinės lengvųjų lėktuvų lenktynės (laimėjo R. Lusseris, Vokietija). Paskatinta sėkmės Tarptautinė aeronautikos federacija (pranc. Fédération Aéronautique Internationale, FAI, įkurta 1905) skridimo maršrutais varžybas (angl. Air Navigation Race) įrašė į jos rengiamų varžybų kalendorių. 1934 Lenkijos aeroklubo organizuotose varžybose (9537,4 km) baigiamojo etapo maršrutas ėjo per Lydą, Vilnių ir Gardiną. Po II pasaulinio karo FAI įkūrė navigacinio sporto skraidymo komisiją, pavadintą Bendrosios aviacijos komisija (angl. General Aviation Commission, GAC), kuri rūpinasi precizinio skraidymo, aviaralio, oro lenktynių per nurodytus punktus (nuo 2010), oro lenktynių pagal tarptautinę formulę I (angl. International Formula One Air Racing) varžybų organizavimu ir šių sporto šakų plėtojimu. Kas dveji metai vyksta Europos (nuo 1994) ir pasaulio (nuo 1976) aviaralio čempionatai, Europos (nuo 1982) ir pasaulio (nuo 1975) precizinio skraidymo čempionatai. Precizinis skraidymas ir aviaralis įtraukti į Pasaulio aviacijos sporto žaidynių programą (I žaidynės vyko 1997 Turkijoje, antrosios – 2001 Ispanijoje, trečiosios – 2009 Italijoje).
LIETUVOJE pirmosios lakūnų varžybos surengtos 1938 per I Lietuvos tautinę olimpiadą. Daugiakovės (300 km maršrutas ir akrobatikos pratimai) laimėtoju tapo L. Kinaitis (J. Dovydaitis užėmė 2 vietą, S. Mockūnas – 3 vietą). 1939 Lietuvos aeroklubas surengė Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas (dalyvavo Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos lakūnai, maršrutas Talinas–Ryga–Joniškis–Palanga–Kaunas). Geriausiuoju aeronavigatoriumi tapo K. Rimas, akrobatinį skraidymą laimėjo L. Kinaitis. Lietuva užėmė 1 vietą, Estija – 2 vietą, Suomija – 3 vietą.
SSRS okupacijos metais pirmosios precizinio skraidymo varžybos įvyko 1971 Šilutėje (tai buvo pirmasis Lietuvos precizinio skraidymo čempionatas). Dalyvavo 18 lakūnų, varžytasi lėktuvais JAK-12. Buvo atliekami skridimai maršrutais, ratais ir per kliūtis siekiant tikslaus nusileidimo (laimėtojai: J. Kuzminskas, 1 vieta, J. Sukackas, 2 vieta, A. G. Kilna, 3 vieta), 1972 (dalyvavo 25 lakūnai) programoje buvo ir sudėtingas pratimas – skridimas trikampiu maršrutu pagal prietaisus (uždengtoje kabinoje); laimėjo A. Jonušas (absoliučiojoje įskaitoje 1 vietą užėmė J. Kuzminskas). 1971 įkurta Lietuvos precizinio skraidymo federacija (LPSF; 1971–1988 Precizinės aeronavigacijos sekcija, 1988–1989 Lakūnų navigatorių federacija, 1989–1990 Precizinės aeronavigacijos komisija). 1974 įsteigtas Sparnų žurnalo pereinamasis prizas geriausiai komandai (laimėjo Klaipėdos ATSK komanda: A. Dulkė, P. Vaišvila, A. Skurdenis) ir mažasis Sparnų prizas geriausiam lakūnui navigatoriui (laimėjo kaunietis J. Kamičaitis). 1979 surengtos aviacijos technikų varžybos (laimėjo P. Petreikis, Telšių ATSK). Nuo 1984 Lietuvos precizinio skraidymo čempionatai vykdomi pagal FAI tarptautines taisykles; laimėtojai: J. Kuzminskas laimėjo 3 kartus (1971–1973), J. Kamičaitis – 1 kartą (1974), J. Eglinskas – 2 kartus (1976, 1977), po 1 kartą – V. Žaliukas (1978), A. Ramonas (1979), V. Šliumba (1981), S. Gervinas (1983), V. Tamošiūnas (1984), V. Ramelis – 2 kartus (1985, 1987), po 1 kartą – H. Birbilas (1986) ir R. Vanagas (1988), G. Venskus – 12 kartų (1989, 1991–2000, 2002), L. Onaitis – 1 kartą (2003), D. Jazdauskas – 6 kartus (2004, 2006–2008, 2010, 2011), po 1 kartą – V. Vegys (2005) ir R. Petkus (2009).
1988 Paluknyje (prie Vilniaus) įvyko SSRS precizinio skraidymo čempionatas: dalyvavo Lietuvos (dvi), Rusijos, Ukrainos, Kazachijos, Estijos, Latvijos rinktinės ir Lenkijos komanda (be konkurencijos). Pirmavo lenkų lakūnai. SSRS čempionais tapo H. Birbilas ir Lietuvos II komanda (H. Birbilas ir J. Baltūsis). 1989 Lietuvos precizinio skraidymo federacija tapo Lietuvos aviacijos sporto federacijos (įkurta 1958) nare.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos precizinio skraidymo čempionatas vyko per IV pasaulio lietuvių sporto žaidynes (1991, Paluknyje); varžybose dalyvavęs Jungtinių Amerikos Valstijų lakūnas V. Peseckas nusileidimo tikslumo rungtyje užėmė 2 vietą. Laimėtojai: G. Venskus (Biržų aeroklubas) užėmė 1 vietą, V. Žižys (Panevėžio aeroklubas) – 2 vietą, V. Vegys (Biržų aeroklubas) – 3 vietą, komandinėje įskaitoje laimėjo Biržų aeroklubas. Svečių teisėmis varžybas stebėjo lakūnas E. Makas (Naujoji Zelandija), A. Mikalajūnas (Jungtinės Amerikos Valstijos), A. Balčianskas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Per V pasaulio lietuvių sporto žaidynes (1995) precizinio skraidymo varžybose dalyvavo 7 ekipažai, tarp jų – užsienio lakūnai: E. Makas ir A. Mak (Naujoji Zelandija), P. Šlutienė, R. Urbonas (Jungtinės Amerikos Valstijos), R. Virbickas (Rusija). Laimėtojai: Prienai (A. Vaicekauskas ir A. Vaicekauskienė) užėmė 1 vietą, Žemaičiai (R. Virbickas ir J. Baltūsis) – 2 vietą, Biržai (V. Vegys ir J. Galvelytė) – 3 vietą.
1992 pasaulio precizinio skraidymo čempionate (79 dalyviai) V. Vegys užėmė 62 vietą, G. Venskus – 74 vietą, 1999 (78 dalyviai) – V. Peštenis – 75 vietą, 2006 (61 dalyvis) – L. Dirvonskis – 46 vietą, R. Petkus – 60 vietą, 1999 Europos čempionate (40 dalyvių) – G. Venskus – 38 vietą, V. Peštenis – 40 vietą, 1997 pasaulio aviacijos sporto žaidynių aviaralio rungtyje (82 ekipažai) G. Venskus ir V. Jukna (vadovas A. Arbačiauskas) – 56 vietą, 2001 (60 ekipažų) – G. Venskus ir A. Šakėnas (vadovas L. Buitkus) – 37 vietą, 1998 Europos aviaralio čempionate (37 ekipažai) – G. Venskus ir V. Peštenis – 28 vietą, 2002 (31 ekipažas) – G. Venskus ir A. Ramonas – 30 vietą, 2004 pasaulio (50 ekipažų) – D. Jazdauskas ir J. Jazdauskienė – 42 vietą.
Už aviacijos sporto plėtojimą Lietuvoje L. Buitkus apdovanotas FAI Paul Tissandier diplomu (2007). Lietuvos precizinio skraidymo federacija vienija aviacijos sporto klubų lakūnus, kurie kultivuoja precizinį skraidymą ir aviaralį. Turi 50 narių (2009).
Lietuvos precizinio skraidymo federacijos pirmininkai (prezidentai): A. Arbačiauskas (1971–2001), L. Buitkus (nuo 2001).
