Radijo sportas

Rãdijo spòrtas, technikos sporto šaka – varžybos užmezgant radijo ryšius trumposiomis bangomis (TB) ir ultratrumposiomis bangomis (UTB), greitai perduodant ir priimant radiogramas, pelenguojant (sportinis radiopelengavimas). Masiškiausia radijo sporto šaka yra trumposiomis bangomis (TB) radijo ryšių varžybos (pasaulio čempionate būna daugiau kaip 70 000 dalyvių). Varžybos vyksta savaitgaliais (trukmė iki 48 h). Dalyvių tikslas – užmegzti kuo daugiau ryšių 6 mėgėjiškam radijui skirtuose bangų ruožuose (160 m – 10 m); papildomai vertinami ryšių kokybiniai rodikliai. Antras pagal masiškumą – sportinis radiopelengavimas, tai kitos radijos sporto šakos – radijo orientavimosi rungtis, jos dalyvių tikslas – naudojantis radiopelengatoriumi per trumpiausią laiką surasti raižytoje vietovėje – 10 km trasoje paslėptus 5 radijo siųstuvus (vadinamąsias lapes). Sportinis radiopelengavimas (vadinamoji lapių medžiokle) gimė 1936 Filadelfijoje (Jungtinėse Amerikos Valstijose).

Kultivuojamos (nuo 2000) naujos radijo orientavimosi rungtys – foksoringas (sportinis orientavimasis pagal žemėlapį ir radiopelengavimą artimoje zonoje) bei sportinė palydovinė navigacija (naudojantis globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) imtuvais per trumpiausią laiką rasti paslėptus objektus). Dar rengiamos ir telegrafijos varžybos, kurių dalyviai siekia kuo greičiau perduoti ir priimti raidžių bei skaičių tekstus.

Radijos sporto užuomazgos aptinkamos iš karto po radijo išradimo 1897. Jau pirmieji entuziastai rungtyniavo tarpusavyje, stengdamiesi užmegzti radijo ryšius kuo didesniu atstumu. 1923 11 25 prancūzas L. Deloi (LéonDeloy) ir amerikietis Fredas Šnelis (FredSchnell) pirmą kartą trumposiomis bangomis (TB) užmezgė ryšį per Atlantą.

Pirmąsias radijo ryšių varžybas, kuriose jau buvo fiksuojamas laikas (angl. ARRL International Relay Test), 1928 surengė Jungtinių Amerikos Valstijų radijo mėgėjų ryšių lyga (angl. American Radio Relay League, ARRL). 1939 amerikietis H. Bekeris (Becker) inicijavo pirmąjį pasaulio radijo ryšių čempionatą, kurį 1939 11 25–12 02 surengė žurnalas Radio Magazine. Kitą pasaulio tolimųjų radijo ryšių čempionatą 1948 surengė žurnalas CQ ir jie vykdomi kasmet – spalio pabaigoje vyksta telefoninių ryšių, lapkrityje – telegrafinių ryšių varžybos (CQ WW DX Contest).

Nuo 1955 Vokietijos radijo mėgėjų klubas (vok. Deutscher Amateur-Radio-Club, DARC) kasmet rengia Europos tolimųjų radijo ryšių čempionatą. Nuo 1990 organizuojami pasaulio akivaizdiniai radijo sporto komandiniai čempionatai (angl. World Radio Team Championships, WRTC). Nuo 1994 Slovėnijos klubas (angl. Slovenia Contest Club, SCC) kasmet rengia Europos radijo ryšių čempionatus.

Rengiamos visų radijos sporto rungčių nacionalinės, tarptautinės varžybos, Europos ir pasaulio čempionatai; 1999 įkurta Europos radijo sporto federacija (angl. European Radio Sport Federation, ERSF) plėtoja visas akivaizdines radijo sporto šakas. Pasaulyje šiuo metu išduota ~ 1,6 milijono radijo mėgėjų licencijų, iš jų – apie 10 % savininkų dalyvauja radijo sporto varžybose.

LIETUVOJE B. Tolutis 1918 demonstravo bevielio ryšio galimybę Šiauliuose, 1927 užmezgė pirmąjį mėgėjišką radijo ryšį su užsieniu. 1926 A. Jurskis įkūrė Karių radijo mėgėjų draugiją, pirmoji Lietuvos radijo mėgėjų organizacija (LRM) užfiksuota 1932. Pirmasis radijos sporto faktas užregistruotas 1934, kai P. Jastržembskis-Vanagaitis (šaukinys LY1J) dalyvavo Ispanijos trumposiomis bangomis (TB) radijo ryšių varžybose (UBE Concurso) ir buvo apdovanotas diplomu. 1937 K. Karkauskas (LY1KK) Airijos trumposiomis bangomis tarptautinėse varžybose laimėjo aukso medalį. Lietuvos radijo mėgėjų draugijos (LRMD; įkurta 1938, veikė iki 1940) valdyba 1939, 1940 Vasario 16 proga surengė trumposiomis bangomis (TB) radijo ryšių varžybas. Pirmasis laimėtojas – J. Šatas (LY1S).

1956 Kauno politechnikos institute (KPI) įkurta radijo stotis, studentai A. Šliavas ir A. Bajoras užmezgė ryšį su kitais Kauno radijo mėgėjais, taip pat Sverdlovske (Rusija) gyvenančiu korespondentu. Tais pačiais metais įvyko ir pirmosios varžybos ultratrumposiomis bangomis. A. Buinevičiaus iniciatyva 1958 įvyko pirmosios Lietuvoje radijo orientavimosi varžybos Kauno apylinkėse (laimėjo J. Burauskas).

1960 01 31 A. Šliavo (Vilnius), A. Buinevičiaus (Kaunas) ir G. Misiūno (Šiauliai) iniciatyva buvo įkurta Lietuvos radijo sporto federacija (LRSF). Radijo sportą globojo Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR). Lietuvos radijo sporto federacija plėtojo trumpųjų ir ultratrumpųjų bangų sportą, sportinį radiopelengavimą, telegrafijos sportą ir radijo daugiakovę. Be to, veikė konstruktorių sekcija ir kvalifikacijos-disciplinos komisija. Lietuvos radijo sporto federacija reguliariai rengė Lietuvos čempionatus: ultratrumpųjų bangų (nuo 1956), telegrafijos (nuo 1960), sportinio radiopelengavimo (nuo 1961), trumpųjų bangų (nuo 1965). Nuo 1965 kasmet (su Estijos ir Latvijos radijo sporto federacijomis) buvo rengiamos Pabaltijo trumposiomis bangomis (TB) pirmenybės, kurios 1990 tapo tarptautinėmis Baltijos šalių varžybomis (Baltic Contest); nuo 1994 kasmet vyksta jaunųjų radistų varžybos – profesoriaus A. Jurskio memorialas, nuo 1998 – akivaizdinės Lietuvos taurės trumposiomis bangomis (TB) varžybos.

1963 Vilniuje įvyko III Europos radiopelengavimo čempionatas, dalyvavo atskira Lietuvos komanda (R. Petrikis, J. Burauskas, A. Kvedaravičius, V. Naravičius; užimta 7 vieta). Tais pačiais metais V. Šimonis SSRS ultratrumposiomis bangomis (UTB) čempionate užėmė 3 vietą, 1964 tapo SSRS čempionu, J. Burauskas – vicečempionu, Lietuvos rinktinė buvo pirma. 1964 SSRS trumposiomis bangomis radijo ryšių telegrafu čempionate Kauno politechnikos instituto (KPI) kolektyvinės stoties komanda (A. Kregždė, A. Macas, A. Salminis) ir 1965 SSRS ultratrumposiomis bangomis (UTB) radijo ryšių čempionate Lietuvos rinktinė užėmė 1 vietą.

1988 atkurta Lietuvos radijo mėgėjų draugijos (LRMD; nuo 1992 Tarptautinės radijo mėgėjų sąjungos, angl. International Amateur Radio Union, IARU, narė). Toliau veikia ir Lietuvos radijo sporto federacija (LRSF), ji nuo 1990 dalyvauja svarbiausiose radijos sporto tarpautinėse programose. Pagrindinis radijo sporto rėmėjas – Kauno technologijos universitetas (KTU, iki 1990 KPI), kuriame radijo sportas kultivuojamas nuo 1956. KTU radijo klube gimė dauguma mūsų radijo sporto tradicijų, kurios tęsiamos (informacijos teikimas, sportinės-techninės konferencijos, seminarai, Lietuvos TB ir UTB čempionatai, Baltijos šalių varžybos, kompiuterinis teisėjavimas). Informacija apie radijo sportą įvairiais laikotarpiais skelbė Kalba Vilnius, Sportas, Komjaunimo tiesa (skyrelis 73) ir Vilniaus radijas ir televizija. Nuo 1965 Lietuvos radijo sporto federacija leidžia kasmetinį informacinį leidinį Radijo sportas Lietuvoje. 1995 Lietuvos radijo sporto federacija priimta į Europos radijo sporto federaciją (A. Kregždė – 2004–2010 viceprezidentas, nuo 2010 prezidentas, V. Urbonas – nuo 2000 Teisėjų tarybos pirmininkas, E. Navickas – nuo 2010 Tarybos narys).

Lietuvos nacionalinė komanda 1970 yra laimėjusi SSRS čempionatą, 1977 – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos pirmenybes, 1996, 1998 – Europos čempionatus. Žymių laimėjimų pasiekė šių radijo sporto trumpųjų bangų centrų komandos: Kauno technologijos universitetas (KTU, iki 1990 Kauno politechnikos institutas (KPI); įregistruota 1957, treneris A. Kregždė) 7 kartus (1966–1968, 1970, 1973, 1975, 1976) laimėjo Lietuvos čempionatą, 4 kartus (1964, 1966–1968) – SSRS čempionatą, 7 kartus (1969, 1978, 1983, 1989, 1990, 1991 – 2 kartus) – Europos čempionatą, 2 kartus (1981, 1985) pasaulio čempionatą; 1980 pasiekė Europos, 1966 ir 2 kartus 1982 – Azijos, 1966 – pasaulio rekordus, Šiaulių televizorių gamyklos (įregistruota 1964, treneris J. Paškauskas) – 10 kartų (1971, 1978–1981, 1983–1985, 1987, 1989) – Lietuvos čempionatą, 7 kartus (1975, 1976, 1982, 1987, 1988 – 2 kartus, 1989) – Europos čempionatą, 1987 – pasaulio čempionatą; 2 kartus 1982 pasiekė Azijos, pasaulio rekordus, Vilniaus bendrovės Vingis (buvusi Radijo komponentų gamyklos, RKG, įregistruota 1960, treneris P. Mikalajūnas) – 7 kartus (1972, 1982, 1988, 1990–1993) – Lietuvos čempionatą, 1979 – SSRS čempionatą, 7 kartus (1979 ir 1980 – po 2 kartus, 1981, 1990, 1991) – Europos čempionatą. Lietuvos sportininkai labai sėkmingai rungtyniavo Europos tolimųjų radijo ryšių čempionatuose: 1990, 1996, 2002 A. Ignotas, 1992, 1993 A. Pipiras, 2002 G. Lučinskas tapo laimėtojais.

Lietuvos radijo sportininkai sportininkai – SSRS tarptautinės klasės sporto meistrai: J. Ignotas (1971), A. Kregždė (1971), A. Macas (1971), J. Tumaitis (1971), J. Paškauskas (1977), V. Vašeikis (1977), A. Nazarovas (1977). V. Žalnerauskas (1977), A. Štaraitis (1982), P. Mikalajūnas (1982), T. Misiūnas (1982), A. Maksimovas (1982), S. Kėželis (1983), A. Pipiras (1983). V. Peteraitis (1984), R. Almonaitis (1984), A. Vingrys (1984), G. Lučinskas (1985), V. Urbonas (1985).

LSSR nusipelnę treneriai: A. Kregždė (1967), P. Mikalajūnas (1980). Europos radijo sporto federacijos tarptautinės kategorijos teisėjai: V. Urbonas (2002), A. Dapkus (2004), E. Ignotas (2009), E. Navickas (2010).

2012 Lietuvos radjo sporto federacijos nariais buvo 5 klubai: KTU RK, VDU RK, Vilniaus Laputė, Šiaulių Pelengas, Kuršėnų Lapių medžioklė, apie 390 sportininkų, 10 trenerių.

Lietuvos radjo sporto federacijos vadovai: A. Šliavas (1960–1962), P. Zulonas (1962–1964), T. Naraškevičius (1964–1966), E. Laurušonis (1966–1968), A. Kuzmickas (1968–1974), L. Ignatavičius (1974–1976), V. Vašeikis (1976–1984), S. Naktinis (1984–1988), A. Buinevičius (1988–1990), A. Kregždė (1990–2006), D. Kybartas (2006–2012), R. Žakelis (nuo 2012). sekretoriai – V. Šikšnius (1960–1968), G. Misiūnas (1968–1972), V. Paškevičius (1972–1980), S. Uždavinys (1980–1984), T. Vyšniauskas (1984–1988), S. Michailecas (Michailec; 1988–1990), G. Daubaris (1990–1999), V. Urbonas (1999–2009, 2011–2012), R. Žakelis (2009–2011), R. Varnas (nuo 2012).

Galerija