Vìlniaus „Sietyno“ spòrto mokyklà (1951–1958 Vìlniaus miẽsto vaikų̃ ir jaunìmo spòrto mokyklà, 1956–1958 Respublikìnės vaikų̃ spòrto mokỹklos Vìlniaus miẽsto skỹrius, 1958–1990 Vìlniaus miẽsto komplèksinė vaikų̃ ir jaũnių spòrto mokyklà, 1990–1998 Vìlniaus spòrto mokyklà), įkurta 1951, veikė gimnastikos, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, slidinėjimo, teniso, čiuožimo skyriai. 1959 buvo 12 sporto šakų skyrių, 606 mokiniai, 46 mokomosios grupės. 1956–1958 mokykla priklausė Respublikinei vaikų sporto mokyklai, o nuo 1959 – Vilniaus miesto švietimo skyriui. Iš mokyklos atskirtos 6 savarankiškos Vilniaus sporto mokyklos: 1966 – gimnastikos, 1968 – tinklinio, 1970 – krepšinio, 1972 – plaukimo, 1975 – lengvosios, 1977 – rankinio. 2011 mokykloje buvo 10 sporto šakų skyrių – baidarių ir kanojų irklavimo, biatlono, buriavimo, irklavimo, dviračių sporto, orientavimosi sporto, slidinėjimo, šaudymo sporto, šaudymo iš lanko, šiuolaikinės penkiakovės; 41 grupė, 382 sportininkai, dirbo 30 trenerių.
Žymiausi sportininkai: lengvaatlečiai – bėgikė Nijolė Sabaitė (6 kartus, 1967, 1968 ir 1969 – po 2 kartus, 1973, Lietuvos, 2 kartus, 1972, 1973, SSRS čempionė, XX olimpinių žaidynių, 1972 Miunchenas, vicečempionė; treneriai: P. Teišerskas, Felicija Karoblienė, Povilas Karoblis), šuolininkas į aukštį Kęstutis Šapka (4 kartus, 1969–1973, Lietuvos, 2 kartus, 1972, 1974, SSRS, 1971 Europos, 1974 Europos uždarų patalpų čempionas; pirmasis treneris Janas Gadovičius, 1966–1976), Birutė Bagdonavičiūtė-Keršulienė (1974 Lietuvos universaliosios daugiakovės, 5 kartus, 1968–1981, rutulio stūmimo čempionė; treneris Vytautas Burakauskas), rutulio stūmike Galina Murašova (7 kartus, 1977–1988, Lietuvos, 2 kartus, 1983, 1988, SSRS čempionė, 1983 Tautų spartakiados laimėtoja, 1983 pasaulio vicečempionė, dvejų olimpinių žaidynių dalyvė: XXII olimpinės žaidynės, 1980 Maskva, 7 vieta, XXIV olimpinės žaidynės, 1988 Seulas, 12 vieta; pirmasis treneris Valentinas Sabaliauskas, treneris Vytautas Burakauskas), Arvydas Sabonis (1980 Lietuvos trišuolio ir 4 kartus, 1980–1984, šuolio į tolį čempionas, SSRS čempionatų 2 kartus, 1980, 1982, bronzos, 1981 uždarų patalpų – sidabro medalininkas; pirmasis treneris Valentinas Sabaliauskas, treneris Janas Gadovičius).
Krepšininkai – Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (3 kartus, 1968, 1981, 1982, Lietuvos čempionė, 4 kartus, 1969, 1971, 1972, 1984, SSRS čempionatų bronzos, 1979 SSRS tautų spartakiados sidabro medalininkė, 3 kartus, 1972, 1976, 1978, Europos, 2 kartus, 1971, 1975, pasaulio ir 2 kartus, 1976, 1980, olimpinė čempionė; pirmasis treneris Algimantas Parokas), M. Karnišovas (3 kartus, 1973, 1975, 1977, Lietuvos čempionas), Eduardas Viktoras Kairys (1967 SSRS jaunių, 4 kartus, 1972–1977, Lietuvos čempionas; abiejų treneris Mykolas Rotomskis).
Šauliai – Vladimiras Žuravskis (Žuravskįj, 8 kartus, 1971–1974, Lietuvos čempionas, 1974 SSRS vicečempionas), Rimvydas Spėčius (36 kartus, 1987–2012, Lietuvos kulkinio šaudymo čempionas; abiejų treneris J. Mickevičius).
Šachmatininkas G. Piešina (10 kartų, 1970–1988, Lietuvos čempionas, 1977, 1988 Baltijos lygos laimėtojas; treneris Vladas Mikėnas),
Rankininkai – Olga Matyškevič-Oleinik (3 kartus, 1977, 1983, 1984, Lietuvos čempionė, 1981 SSRS čempionato bronzos medalininkė, 1983 SSRS tautų spartakiados 3 vietos laimėtoja; pirmoji trenerė Onutė Aneta Barisienė, treneris Antanas Kerulis), Vera Lotyš-Gaižutienė (5 kartus, 1981–1985, Lietuvos, 2 kartus, 1978, 1983, Pabaltijo čempionė, 2 kartus, 1981, 1983, SSRS čempionatų bronzos medalininkė, 1979 SSRS tautų spartakiados 2 vietos, 1983 – 3 vietos laimėtoja; pirmosios trenerės Danutė Prokopjavienė, Genovaitė Tonkienė).
Žymesnieji treneriai (nepaminėti prie sportininkų): šachmatų – V. Vistaneckis, rankinio – Albertas Macežinskas, Grigorijus Gutermanas, dviračių sporto – Vytautas Vencius, tinklinio – Česlovas Antanynas, Steponas Batoras, krepšinio – Juozas Liutkevičius, Mykolas Rotomskis, baidarių ir kanojų irklavimo – Zigmantas Raudonius.
Mokyklos direktoriai: A. Levickis (1951–1954), A. Pauliukaitis (1954–1956), Steponas Batoras (1956–1959), A. Kasiulionis (1959–1966), E. Šternas (1966–1968), P. Tupikas (1968–1971), Danutė Ivašauskienė (1972–2001), Gediminas Kastanauskas (nuo 2001).
