Speleoturizmas

Speleoturìzmas (angl. speleotourism), urvų̃ turìzmas (gr. spelaion – urvas), sportinio turizmo šaka – keliavimas pėsčiomis, kartais ir valtimis kalnų bei uolų urvų galerijomis, landomis, šuliniais, vandens telkiniais. Požeminių maršrutų sudėtingumą lemia didelė urvų reljefo įvairovė (šaltiniai, užvartos, siauri plyšiai, požemio upės, kriokliai, ežerai, sifonai ir kita), didelė santykinė drėgmė ir žema temperatūra, tamsa. Urvai, kuriems įveikti reikia specialių įgūdžių ir technikos priemonių (ne tik šalmo ir šviesos šaltinio), kartais skirstomi į sunkumo kategorijas atsižvelgiant į įveikimo trukmę, kliūčių skaičių ir sudėtingumą. SSRS speleoturizmo žygiai buvo skirstomi į 5 sunkumo kategorijas pagal maršruto trukmę, urvų sudėtingumą ir skaičių. Prancūzo E. A. Martelio vadovaujama 1888 ekspedicija į Bramabio urvyną (pranc. Abîme de Bramabiau) pasaulyje laikoma organizuotų kelionių po žeme pradžia. 1895 Paryžiuje buvo įkurta Speleologijos draugija (pranc. Société de Spéléologie), 1965 – Tarptautinė speleologų sąjunga (pranc. Union Internationale de Spéléologie, UIS), šiuo metu vienijanti 60 šalių speleologų organizacijas, 1990 – Europos speleologijos federacija (pranc. Fédération Spéléologique Européenne, FSE). Nuo 1953 vyksta pasauliniai speleologų kongresai.

LIETUVOS keliautojai jau nuo senų laikų ne sportiniais tikslais lankėsi po žeme: M. K. Radvila Našlaitėlis – Palestinoje (1583), J. Čerskis – Rytų Sajane (1875–1876), K. Pakštas – Pietų Afrikoje, Palestinoje (1930), A. Poška – Egipte (1930), Kinijoje (1932), Bulgarijoje (1937), Kirgizijoje (1947–1958), V. Almanis – Altajuje, Kaukaze (1969–1977) ir kiti. 1971 speleoturizmas kaip sporto šaka susidomėjo Kauno turistai. 1973 jie atliko speleoturizmo žygius Krymo, Podolės (Ternopilio sr., Ukraina) urvuose, pradėjo tyrinėti Lietuvos karstinę ertmę – Karvės olą (Biržų rj.). 1973 09 13 Kauno politechnikos institute buvo įkurta pirmoji Lietuvos speleoturizmo sekcija (pirmininkas E. Laiconas). Organizuoto speleoturizmo pradžia yra 1978, kai pradėjo veikti 1977 12 09 įkurta speleoturizmo sekcija Kauno tvirtinimo detalių gamykloje (pirmininkas E. Laiconas) ir 1978 02 03 – Kauno politechnikos instituto turistų klube (pirmininkas J. Sabaitis). Kauno speleoturizmo sekcija Omega (pirmininkas E. Laiconas, 1978–1981, 1984) 1984 reorganizuota į Kauno speleoturizmo klubą. Kauno miesto speleoturizmo komisija veikė 1979–1990 (pirmininkas E. Laiconas). Kaune dar veikė speleoturizmo sekcija Akva-speleo (įkurta 1982, pirmininkas V Gudaitis; 1990 ji reorganizuota į Kauno speleo-povandeninio sporto klubą Gelmės), 1981–1982 – speleoturizmo sekcija Kentaurai (pirmininkas R. Jakubonis), 1988 įsteigtas speleoinfocentras Karsa (vadovas E. Laiconas), 1991 perkeltas į Išlestakius (Seredžiaus seniūnija, Jurbarko rj.). 1982 Vilniuje įsteigta speleoturizmo sekcija Venta (pirmininkė S. Domininkaitytė-Daniūnienė), 1986 – Vilniaus miesto speleoturimzo sekcija (pirmininkė R. Jurgelevičiūtė), Panevėžyje speleoturizmo sekcija Donaldai (pirmininkas K. Tamošaitis), 1985 – Panevėžio miesto speleoturizmo sekcija (pirmininkas R. Valaitis), 1986 – Anykščių speleoturizmo sekcija Nykštukas (pirmininkas A. Liogė). Buvo nustatomi geriausieji speleoturistai: 1981 – E. Laiconas, 1985, 1987 – R. Daniūnas, 1986 – V. Gudaitis.

Lietuvos turizmo federacijoje pradėtos registruoti speleoturizmo kategorinės kelionės: 1981 – 4 grupės, 1988 – 32, nuo 1991 – po 2–3 grupes. 1985 įkurta Respublikinė speleoturizmo komisija prie Lietuvos turizmo federacijos (pirmininkas E. Laiconas; jos sistemoje veikė iki 1990), 1990 03 17 – Lietuvos speleosporto asociacija (LSSA; veikė iki 1996). Nuo 1996 šalies speleologai veiklą vykdė per savo klubus: Spelaion (įkurtas 2004 Kaune, pirmininkas T. Rekašius) ir Aenigma (įkurtas 2006 Vilniuje, pirmininkė L. Tamoševičė). 2011 04 16 įkurta Lietuvos speleologijos asociacija (LSA). 1988–1990 Lietuvai buvo atstovaujama Tarptautinėje speleologų-esperantininkų grupėje, 1993 08 02 LSSA (nuo 2011 – LSA) priimta į UIS (Lietuvos atstovas joje – E. Laiconas), 2007 Aenigma (nuo 2011 – LSA) priimta į FSE (Lietuvos atstovas joje – A. Gudaitis). Nuolat buvo vykdomi Lietuvos speleoturistų sąskrydžiai ir varžybos. Pirmas sąskrydis įvyko 1981 Lazdijų rajone. 1979, 1984, 1988 Lietuvos rinktinė dalyvavo SSRS speleoturistų sąskrydžiuose (užimtos 16 ir 18 vietos); 1981, 1985 – sąjunginiuose kompleksiniuose turistų sąskrydžiuose (užimtos 15 ir 12 vietos). Lietuvos speleoturistai organizavo ekspedicijas Kryme, Turkmėnijoje, Tadžikijoje, Gruzijoje, Armėnijoje ir kitur. 1973 pradėtos ekspedicijos į ilgiausius pasaulio gipso urvynus Ukrainoje. 1980 atrastas ir ištyrinėtas I Kauno speleosąskrydžio urvas (1600 m ilgio) Vakarų Kaukaze, Sakartvele (vadovas R. Jakubonis). 1981 E. Laiconas nusileido į tuo metu žinomą giliausią Azijoje Kijevo prarają (990 m gylio) Pamyro Alajuje (Uzbekija), 1983 – į antrą pagal gylį pasaulio urvą Sniego prarają (1320 m) Vakarų Kaukaze (Sakartvelas). 1983 lietuviai atrado ir ištyrinėjo Ventos šachtą (190 m gylio) Kryme (vadovas R. Daniūnas). 1986 surengta pirmoji ekspedicija druskos urvuose Pamyro Alajuje (vadovas E. Laiconas). 1987 atliktas pirmas solinis leidimasis Nazarovo šachtoje (iki 130 m gylio; R. Daniūnas) Vakarų Kaukaze (Rusija). 1999 J. Kairys pirmą kartą pasaulyje sportiniu lėktuvu kiaurai perskrido per Rojaus vartų urvą Kinijoje (apie 30 m pločio ir apie 120 m aukščio). 2009 V. Balkonas giliausiai iš lietuvių paniro Mčištos urve (44 m gylio ir 250 m ilgio sifonas). 2010 S. Pankienė Kruberio-Voronjos prarajoje (−2140 m) pagerino Lietuvos ir pasaulio moterų leidimosi į gylį rekordus.

8 dešimtmetyje pradėtos kelionės į Centrinę ir Vakarų Europą: 1984 – į Bulgariją, 1983 – į Čekiją, Lenkiją, Slovakiją, 1989 – į Vengriją, 1990 – į Belgiją, 1995 – į Rumuniją, 1997 – į Austriją, Prancūziją, Šveicariją, 2005 – į Turkiją, 2006 – į Ispaniją, 2008 – į Airiją. Lietuvos speleoturistai keliavo 28 šalių urvuose, bet daugiausia Vakarų Kaukazo, Krymo, Pirėnų (Ispanija) ir Tauro (Turkija) kalnuose. Lietuviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose Kaune (1983), Karlukove (Bulgarija, 1985), Vilniuje (1986), Liptovský Mikuláše (Slovakija, 1988), Simonfoje (Vengrija, 1989), Şuncuiuşe (Rumunija, 1995) ir kitur. Lietuvos speleoturistai dalyvavo tarptautiniuose speleologų kongresuose: Budapešte (1989), Pekine (1993), La-Chaux-de-Fonds (Šveicarija, 1997).

Lietuvos speleosporto asociacijos prezidentai: A. Žvinakevičius (1990–1992), V. Gudaitis (1993–1996), Lietuvos speleologijos asociacijos prezidentas E. Laiconas (nuo 2011).

Galerija