Spòrto šakà, istoriškai susiformavusi savarankiška, konkreti sportininkų varžymosi rūšis, kuriai būdingi saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka. Sporto šaka gali apimti vieną (pvz., futbolas, krepšinis) arba kelias (daugelį) rungtis (pvz., lengvoji atletika).
Pagal populiarumą ir paplitimą skiriamos olimpinės (olimpinė sporto šaka), pasaulinės, regioninės, nacionalinės sporto šakos, pagal judesių pobūdį – ciklinės (pvz., plaukimas, irklavimas, bėgimo rungtys, slidinėjimas), aciklinės (metimų, šuolių rungtys, 7 sportiniai žaidimai), ciklinės-aciklinės (šuolis į aukštį), greitumo jėgos (šuoliai, metimai, sunkioji atletika), sudėtingos koordinacijos (sportinė gimnastika, meninė gimnastika, dailusis čiuožimas, šuoliai į vandenį), dvikovos (fechtavimas, įvairios imtynės), sportinių žaidimų (krepšinis, futbolas, rankinis, ledo ritulys, vandensvydis) ir daugiakovės (šiuolaikinė penkiakovė, dešimtkovė) sporto šakos.
Pagal treniruotės ir varžybinės veiklos pobūdį skiriamos atletinės, bazinės, technikos, šaudymo, modeliavimo, abstrakčiojo mąstymo, vietovės ir kitos sporto šakos, pagal aplinką, kurioje vyksta pratybos ir varžybos, – žiemos, vasaros, vandens sporto šakos.
Sporto šakų pradžia pasaulyje laikoma pirmų oficialių konkrečios sporto šakos taisyklių sukūrimo ir pripažinimo data, vienoje šalyje – pirmų oficialių rungtynių arba varžybų data.
