Stadiònas (gr. stadion – varžybų vieta), sporto statinys arba statinių ir įrenginių grupė, dažniausiai naudojamas įvairių lauko sporto šakų (lengvosios atletikos, futbolo, žiemos sporto) arba vienos sporto šakos pratyboms ir varžyboms. Gali būti naudojamas koncertams ir kitiems renginiams. Turi pagrindinę aikštę – areną, žiūrovų tribūnas, sportinių žaidimų ir kitas aikštes, pagalbinius pastatus ir patalpas, informacinę, ryšių įrangą. Arenos viduryje dažniausiai būna futbolo aikštė, jos galuose ir šonuose – lengvosios atletikos šuolių ir metimų sektoriai, aplink ją – elipsės formos bėgimo takai. Stadionas būna atviras arba dengtas. Didžiausiuose olimpiniuose stadionas gali būti daugiau kaip 100 000 žiūrovų vietų.
Seniausias žinomas stadionas buvo senovės Olimpijoje (Graikija), kur 776 pr. Kr. buvo pradėtos rengti Olimpijos žaidynės. Iš pradžių buvo siaura, pailga, stačiakampė aikštė bėgimo varžyboms, vėliau įgijo amfiteatru apsuptą ovalo formą. Pirmasis šiuolaikinis stadionas – Panatinaiko (Panathinaikos) stadionas – pastatytas 1896, prieš I olimpines žaidynes Atėnuose, toje vietoje, kur stovėjo antikos laikų stadionas; pastatytas iš marmuro, 329 pr. Kr. restauruotas ir jau panašus į dabartinius.
LIETUVOJE pirmasis stadionas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininko S. Dariaus iniciatyva 1924–1925 įrengtas 1921 Kauno miesto savivaldybės išnuomotame žemės sklype (apie 3,5 ha); jame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai. S. Darius parengė stadiono projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo jo statybą.
1925 buvusio Klaipėdos forto vietoje įrengtas tuo metu didžiausias Lietuvoje stadionas, turintis 4 futbolo aikštes, lengvosios atletikos sektorius, pagalbinį pastatą. 1934 provincijoje pradėtas statyti Ukmergės miesto stadionas (atidarymas įvyko 1936 07). 1935 Panevėžyje Mėsos fabrikas pradėjo statyti Maisto sporto klubo stadioną.
1935 04 Kaune pirmojo stadiono vietoje pradėtas statyti valstybinis stadionas. 1936 06 30 naujajame stadione žaistos pirmosios rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinių (laimėjo Lietuva 2:0). Jos pirmą kartą transliuotos per Kauno radiją (transliavo J. Narbutas). 1940 pavasarį baigtas įrengti Šiaulių miesto stadionas.
Vilniuje 1948 pradėtas statyti valstybinis stadionas (statė vokiečiai belaisviai, projektavo baltarusių architektas V. Anikinas, Anikin), atidarytas 1950 07 21. Vėliau pristačius papildomų tribūnų šiame stadione tilpo 18 000 žiūrovų. 1962 jis buvo pavadintas Žalgirio stadionu (Vilniaus „Žalgirio“ stadionas).
1949 Vilniuje dar buvo statomi 4 stadionai: Jaunimo (jo vietoje pastatyti dabartiniai Seimo rūmai), Dinamo (atidarytas 1949 08 28; po 1968–1969 rekonstrukcijos specializuotas lengvosios atletikos rungtims), Vingio parke ir Naujojoje Vilnioje (po 5000–8000 vietų žiūrovams). Nuo 1989 Vilniuje pradėtas statyti Lietuvos nacionalinis stadionas, dėl finansavimo problemų nebaigtas.
2011 Lietuvoje buvo 588 stadionai (iš jų 27 turi po 3000 ir daugiau vietų žiūrovams).
