Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2023-03-06 | REDAGUOTA: 2023-05-25

Tarptautinis kilnaus sportinio elgesio komitetas

Tarptautìnis kilnaũs spòrtinio el̃gesio komitètas (pranc. Comité International pour le Fair Play, CIFP, angl. International Fair Play Committee, IFPC), tarptautinė organizacija kilnaus sportinio elgesio idėjoms skleisti, garbingai sportinei kovai skatinti. Kilnaus sportinio elgesio sąjūdis prasidėjo 1963 12 05 Tarptautinei sporto ir fizinio lavinimo tarybai (angl. International Council of Sport and Physical Education, ICSPE, įkurta 1958, nuo 1983 Tarptautinė sporto mokslo ir fizinio lavinimo taryba, International Council of Sport Science and Physical Education, ICSSPE), Tarptautinei sporto žurnalistų asociacijai (pranc. Association Internationale de la Presse Sportive, AIPS, įkurta 1924) ir tarptautinėms krepšinio, futbolo, imtynių ir regbio federacijoms įkūrus Tarptautinį komitetą, kuriam buvo pavesta steigti P. de Kuberteno (de Caubertin) kilnaus elgesio apdovanojimus; prezidentas Ž. Borotra, J. Borotra, Prancūzija, ICSPE, viceprezidentai: seras S. Rausas, Rous, Didžioji Britanija, Tarptautinė futbolo federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA), V. Džonsas, W. Jones, Didžioji Britanija, Tarptautinė krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball, FIBA), generalinis sekretorius Z. Feranas, J. Ferran, Prancūzija.

1965 įvyko inauguracinė Kilnaus elgesio ceremonija; pirmasis P. de Kuberteno apdovanojimas buvo įteiktas Italijos bobslėjininkui E. Mončiui (Monti) už jo kilnų elgesį per IX žiemos olimpines žaidynes (1964 Insbrukas, Innsbruck): dviviečių ledrogių (bobslėjaus rogių) finalinėse varžybose pasiekęs puikų laiką, jis grėsmingiausiems varžovams britams T. Našui (Nash) ir partneriui atidavė jų sugedusioms rogėms reikiamą detalę, išmontavęs ją iš savo rogių, britai pasiekė geriausią laiką ir laimėjo aukso medalį. 1970 pabaigoje Tarptautiniam kilnaus sportinio elgesio komitetui buvo suteiktas tarptautinės nevyriausybinės organizacijos ir patariamosios institucijos statusas UNESCO organizacijoje. 1973 ši organizacija pasivadino dabartiniu pavadinimu. Tikslas liko tas pats – išsaugoti ir skleisti kilnaus elgesio dvasią ir jo vertybes ne vien didelio meistriškumo sporte bei sporto sąjūdyje, bet ir kasdieniniame gyvenime, gerbti varžovą ir susilaikyti nuo brutalaus elgesio bei dopingo vartojimo. Siekdamas skleisti kilnaus elgesio vertybes Δ stengiasi daryti įtaką sportininkų, trenerių, sporto vadovų, tėvų, medicinos personalo, kūno kultūros mokytojų, sporto organizacijų, teisėjų, žiūrovų, ypač sirgalių, žiniasklaidos ir jų partnerių bei rėmėjų elgesiui, metodams ir socialiniams bei etikos vaidmenims.

1974 Tarptautinis kilnaus sportinio elgesio komitetas ėmėsi iniciatyvos ir sėkmingai įtraukė į bendrą veiklą Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) ir UNESCO (UNESCO generalinis direktorius R. Mahė, Maheu, ir TOK prezidentas L. Kilaninas, Killanin, priėmė kvietimą tapti Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto garbės prezidentais), bendradarbiauja su įvairių sporto šakų federacijomis, nacionaliniais olimpiniais komitetais bei visomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, susijusiomis su kūno kultūra ir sportu, taip pat su neįgaliųjų sportu. Tarptautinis kilnaus sportinio elgesio komitetas rengia daug įvairių renginių, skleidžia spausdintą informaciją, teikia apdovanojimus už kilnų elgesį ir užsiima garbingą sportinį elgesį skatinančia veikla. Didindamas savo vaidmenį su savo garsiaisiais partneriais išleido svarbų dokumentą – Kilnaus elgesio deklaraciją anglų, vokiečių ir ispanų kalbomis (vėliau išversta į daugybę kitų kalbų).

1977, siekdamas parodyti, kad kilnus elgesys skatintinas ne tik sporte, Tarptautinis kilnaus sportinio elgesio komitetas nusprendė įsteigti apdovanojimus asmenims, atlikusiems išskirtinai žmoniškus poelgius. Buvo priimtas kilnaus elgesio simbolis – skulptūra, kurią sukūrė Ž. R. Ipulstegi (J.‑R. Ipoustéguy, Prancūzija).

20 a. 9 dešimtmetyje Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto gyvavimas buvo ypač ryškus. Buvo rengiami tarptautiniai seminarai ir konsultacijos, kuriuose dalyvavo aukščiausio lygio sporto ir politikos vadovai, siekiama inicijuoti bendrus veiksmus ginant sporto vertybes ir mažinant visas neetiškas priemones sporte: brutalų elgesį, dopingą, komercializaciją. Knygoje Kilnus elgesys visiems Tarptautinis kilnaus sportinio elgesio komitetas paskelbė, kad kilnus elgesys turi būti skatinamas ir jaunimo, masiniame, neįgaliųjų, laisvalaikio bei rekreaciniame sporte. 10 dešimtmečio pirmoji pusė buvo kilnaus elgesio sklaidos klestėjimo laikotarpis. Be daugybės spaudinių apie kilnaus elgesio istorinę raidą ir apdovanotuosius, Tarptautinis kilnaus sportinio elgesio komitetas dalyvavo Tarptautiniame sporto teisės kongrese, parengiamajame Olimpinio kongreso šimtmečio susitikime ir steigiamojoje Europos kilnaus sportinio elgesio sąjūdžio (angl. European Fair Play Movement, EFPM, įkurtas 1994) asamblėjoje.

Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentai: Ž. Borotra (1963–1988), V. Daumė (W. Daume, Vokietija, 1988–1996), L. G. N’Diajė (N’Diaye, Dramblio Kaulo Krantas, 1997–1999), J. Kamutis (Kamuti, Vengrija, nuo 2000).

author

Valentina Keraminienė

Skip to content