Tekvòndo (korėjiečių k. taekwondo < tae – ranka + kwon – koja + do – būdas, kelias, metodika), korėjiečių kovos menas, paremtas daugiausia spyriais. Dvikovoje smūgiuojama rankomis (tik į priekinę liemens dalį ir galvą), kojomis (galingais smūgiais), iš kurių sudėtingiausi – smūgiai atgal arba sukantis ore 180 laipsnių; tekvondo veiksmai daugiausia skirti savigynai. Varžybos yra 2 rūšių: technikos (poomsae) ir pilno kontakto kovos (kyorugi). Technikos varžybose vertinama kovinių veiksmų technikos atlikimas (tikslumas, greitis, jėga, koncentracija). Pilno kontakto kova (olimpinė tekvondo rungtis; kovotojai privalo vilkėti apsaugą ant krūtinės, rankų ir kojų, būti su šalmu) vyksta 3 kėlinius po 2 minutes. Laimi sportininkas, surinkęs daugiau taškų arba nokautavęs varžovą.
Tekvondo kovotojai yra 10 spalvotų diržų laipsnių – kupų (kup, aukščiausias – 1 kupas) ir 9 juodo diržo laipsnių – danų (jap. dan – pakopa, žingsnis, aukščiausias – 9 danas).
Korėjoje kovos menas turi senas tradicijas. Valdant Sillos dinastijai (668–935) iš kinų Chuan fa (Chonfa) technikos išsirutuliojo korėjiečių subak (tuščios rankos technika), kuri buvo išplėtota valdant Koryo dinastijai (935–1392). Li Chosuń dinastijos (1393–1910) valdymo pradžioje subak buvo padalyta į taekyon (smūgiavimo meną), ryusul (imtynių meną), ilgainiui išliko tik taekyon. Po II pasaulinio karo pasibaigus japonų okupacijai Korėjoje susiformavo įvairios kovos meno mokyklos. Generolas Choi Hong Hi (laikomas šiuolaikinio tekvondo tėvu) savo karius mokė karatė ir taekyon. 1955 Pietų Korėjos prezidentas I Singmano (Syngman Rhee) įsakymu karatė ir taekyon buvo sujungti ir junginys generolo Choi Hong Hi siūlymu pavadintas tekvondo (jame vyrauja Korėjos kovos meno elementai, tarp jų ir sudėtingi taekyon spyriai). 1959 įkurta Korėjos tekvondo asociacija (angl. Korea Taekwaon-Do Association, KTA, pirmasis prezidentas generolas Choi Hong Hi, nuo 2008 Pyo Jong), įvyko I tarptautinis tekvondo turas. 1966 generolas Choi Hong Hi Pietų Korėjoje įkūrė Tarptautinę tekvondo federaciją (angl. International Taekwan-Do Federation, ITF, 1971 turėjo daugiau kaip 65 nares, 1966–2002 prezidentas generolas Choi Hong Hi, nuo 2002 J. Chang Ung). ITF susikoncentravo labiau į tekvondo kovos meną, naudojant generolo Choi Hong Hi sukurtas tol (katas). Vėliau Pietų Korėjos vyriausybė ITF apleido (nepripažįsta iki šiol) ir 1972 Seule įkūrė Kukivoną (Kukkiwon, dar vadinamą angl. World Taekwondo Headquarters, World Taekwondo Academy) – tekvondo mokomąjį centrą, o 1973 – Pasaulinę tekvondo federaciją (angl. World Taekwondo Federation, WTF, pirmasis prezidentas K. Un Yong; 2012 vienijo daugiau kaip 200 nacionalinių narių), kad varžytųsi su ITF ir rengtų tekvondo turnyrus pasaulyje. Kukivonas ir WTF pakeitė savo specializaciją: pakrypo į taeguk (sparingą – treniruojamojo pobūdžio kovą) ir varžybinį tekvondo pobūdį. WTF nuo 1973 kas dveji metai rengia pasaulio tekvondo čempionatus (moterų nuo 1987), juose vyrauja Pietų Korėjos sportininkai. 1976 įkurta Europos tekvondo sąjunga (angl. European Taekwondo Union, ETU, prezidentas A. Pragalos). 1980 06 Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino WTF; 1984 tekvondo buvo įtrauktas į Azijos žaidynes kaip oficiali rungtis, dvejose olimpinėse žaidynėse – 1988 Seule ir 1992 Barselonoje – tekvondo buvo parodomoji, 2000 Sidnėjuje – olimpinė sporto šaka.
Pagal WTF taisykles rankomis leidžiami tik blokai ir smūgiai kumščiu į korpusą (jokių smūgių rankomis į galvą, metimų ar kokių nors veiksmų ne smūgių, pvz., riešo sukimo), WTF labiau koncentruojasi į kovinį tekvondo stilių (judesiai tobulinami kovojant su priešininku), kuris yra švelnesnės formos nei ITF: tikslas – ne nugalėti varžovą, bet surinkti kuo daugiau taškų smūgiuojant į specialiai pažymėtas zonas ant varžovo apsaugų.
LIETUVOJE 1989–2000 buvo kultivuojamas 2 stilių – ITF ir WTF tekvondo, nuo 2000 tik WTF.
WTF tekvondo. Korėjietis meistras Hwang Dae Jin, (WTF, 8 danas), vykdydamas pasaulinę tekvondo populiarinimo programą, Lietuvoje surengė kvalifikacinius seminarus-treniruotes. Tekvondo pradininkai – A. Leonavičius, Ą. Stanevičius, T. Lagūnavičius ir P. Žuravliovas. 1990 įkurta Lietuvos tekvondo federacija (LTF), ji 1992 priimta į ETU ir WTF. Atidaryti klubai Vilniuje ir Kaune. Nuo 1998 kasmet rengiami Lietuvos tekvondo čempionatai, nuo 2000 – tarptautiniai atviri (gausiausi Baltijos šalyse; apie 350 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Čekijos). 2005 J. Šalkauskaitė Europos jaunučių čempionate pelnė bronzos medalį (treneris Ž. Braziūnas). WTF laipsnius (ne žemesnį kaip 1 danas) turi: A. Leonavičius ir Ž. Braziūnas (4 danas, 2009; treneris A. Leonavičius), V. Dzikevičius (3 danas, 2009; treneris Ž. Braziūnas), T. Janušauskas (3 danas, 2011; treneris T. Lagūnavičius), R. Montvidas (2 danas, 2011), V. Pundzevičius (2 danas, 2011), A. Masys (2 danas, 2011; treneris T. Lagūnavičius). 2005 WTF nacionalinio trenerio kategoriją gavo Z. Braziūnas, 2010 WTF tarptautinio teisėjo – S. Javid.
2012 Lietuvos tekvondo federacija vienijo apie 750 tekvondo kovotojų, 15 trenerių, 9 klubus: Vilniaus Tornado (įkurtas 1994, prezidentas Ž. Braziūnas) ir jo filialas Grigiškių Tornado (įkurtas 2012, prezidentas V. Pundzevičius), Kauno tekvondo klubas (įkurtas 1992, įstojo į LTF 1994, prezidentas A. Masys), Kauno Tajanas (įkurtas 2007, prezidentas T. Janušauskas), Klaipėdos Cunamis (įkurtas 1994, įstojo į LTF 2001, prezidentas G. Stanelis), Šiaulių R. Montvido kovos menų centras (įkurtas 2004, įstojo į LTF 2007, prezidentas R. Montvidas), Raseinių Bushi-Do (įkurtas 1997, įstojo į LTF 2008, prezidentas G. Jakubauskas), Panevėžio Voras (įkurtas 1988, įstojo į LTF 2009, prezidentas Ž. Budrys), Zarasų Zarasai (įkurtas 1992, įstojo į LTF 2001, prezidentas N. Gusevas).
Lietuvos tekvondo (WTF) federacijos prezidentai: T. Lagūnavičius (1992–2000), A. Leonavičius (nuo 2000), generaliniai sekretoriai: Ą. Stanevičius (1992–2002), Ž. Bražiūnas (nuo 2002).
ITF tekvondo. 1989 Klaipėdoje įvyko Lietuvos tekvondo čempionatas; laimėtojai – A. Maceina (iki 71 kg; Dinamo, Panevėžys), V. Pundzevičius (iki 80 kg; Oriens, Kaunas); G. Paleckis (+80 kg; Atlantas, Klaipėda); vėliau neberengti. 1990 įkurta Lietuvos tekvondo federacija (prezidentas 1990–2000 R. Krisiūnas), 1992 priimta į ITF. M. Jablonskis (+80 kg) tapo ITF pasaulio vicečempionu. 1993–2000 dalyvauta Europos čempionatuose. 1993 Europos jaunimo čempionate A. Vorobjovas (52 kg) laimėjo sidabro, I. Jasipenko (46 kg), A. Didenko (64 kg), O. Kravčiukas (70 kg) ir J. Ūsaitė (52 kg) – bronzos, pasaulio jaunimo čempionate E. Majorovas (70 kg) – bronzos medalius. 1995 Europos taurės varžybose A. Karpovas (63 kg) ir A. Didenko (71 kg) užėmė 2 vietą, M. Bružas (80 kg) lentelių laužymo rungtyje – 1 vietą. 1997 Europos jaunimo lentelių laužymo čempionu tapo M. Bružas, 1999 Europos jaunimo dukart vicečempione – K. Kekytė (60 kg ir specialios technikos).
1997 R. Krisūnui suteiktas 5 danas, 1998 jis pripažintas geriausiu Europos tekvondo treneriu. 2000 aktyvi Lietuvos tekvondo (ITF) federacijos veikla nutrūko, klubai perėjo į Lietuvos tekvondo (WTF) federaciją.
Lent. Lietuvos lygos WTF tekvondo čempionatų laimėtojai
Metai | Vardas, pavardė | Kategorija |
---|---|---|
1998 |
T. Pogureckas |
iki 50 kg |
A. Čiulevičius |
iki 58 kg |
|
A. Masys |
iki 68 kg |
|
G. Audijaitis |
iki 78 kg |
|
E. Budvytytė |
abs. |
|
1999 |
N. Brazys |
iki 50 kg |
T. Pogureckas |
iki 58 kg |
|
A. Masys |
iki 68 kg |
|
R. Žekas |
iki 78 kg |
|
E. Budvytytė |
absoliuti |
|
2001–2007 |
Neišliko duomenų |
|
2008 |
M. Schortgenas (Liuksemburgas) |
iki 68 kg |
V. Dzikevičius |
iki 80 kg |
|
J. Osertovas |
per 80 kg |
|
2009 |
T. Marcišauskas |
iki 68 kg |
K. Chwiesiukas (Lenkija) |
iki 80 kg |
|
V. Markovas (Latvija) |
per 80 kg |
|
T. Gorbunova |
iki 55 kg |
|
2010 |
A. Šakėnas |
iki 58 kg |
A. Teikertas |
iki 68 kg |
|
D. Urbutis |
iki 80 kg |
|
V. Andrejanovas |
per 80 kg |
|
A. Gorbunova |
iki 50 kg |
|
2011 |
M. Norvydas |
iki 68 kg |
K. Orleansas (Latvija) |
iki 80 kg |
|
V. Dzikevičius |
per 80 kg |
|
2012 |
R. Bikovskis (Latvija) |
iki 68 kg |
K. Orleansas |
iki 80 kg |
|
R. Iritowas (Lenkija) |
per 80 kg |
|
G. Janušauskaitė |
iki 57 kg |
|
A. Solomko (Latvija) |
iki 67 kg |
Lent. Europos ITF tekvondo čempionatų prizininkai
Metai | Vardas, pavardė | Kategorija | Vieta |
---|---|---|---|
1993 |
G. Stanelis, A. Urbutis, V. Mineikis, M. Jablonskis |
komandinės varžybos |
3 |
1994 |
R. Petraitis |
+80 kg |
2 |
J. Ūsaitė |
−58 kg |
3 |
|
1996 |
R. Petraitis |
+80 kg |
1 |
1997 |
R. Petraitis |
+80 kg |
2 |
lentelių laužymas |
3 |
||
J. Ūsaitė |
−58 kg |
3 |
|
lentelių laužymas |
3 |
||
M. Bružas, R. Petraitis, G. Stanelis, A. Didenko, V. Pagajus |
komandinis specialios technikos demonstravimas |
3 |
|
1998 |
R. Petraitis |
−80 kg |
2 |
specialios technikos demonstravimas |
3 |
||
J. Ūsaitė |
−56 kg |
3 |
|
M. Bružas |
lentelių laužymas |
1 |
|
M. Bružas, G. Stanelis, R. Paulauskas, A. Katkauskas, R. Petraitis |
komandinis lentelių laužymas, 2 kartus |
1 |
|
1999 |
K. Alutis |
−80 kg |
3 |
R. Petraitis |
+80 kg |
2 |
|
specialios technikos demonstravimas |
3 |
||
M. Bružas |
lentelių laužymas |
2 |
|
J. Ūsaitė |
specialios technikos demonstravimas |
3 |
|
M. Bružas, R. Petraitis, |
komandinis lentelių laužymas |
2 |
|
K. Alutis, R. Paulauskas, |
lentelių laužymas |
3 |
|
M. Narušis, A. Didenko |
komandinės varžybos specialios technikos demonstravimas |
2 |
|
2000 |
R. Petraitis |
+80 kg |
2 |
R. Paulauskas, A. Katkauskas, R. Petraitis, M. Bružas, A. Didenko, G. Stanelis |
komandinis lentelių laužymas |
1 |
|
K. Kekytė |
specialios technikos demonstravimas |
3 |