Turìstų są́skrydis, populiari aktyvaus poilsio masinio turizmo forma, turizmo mėgėjų sambūris pasidalyti veiklos patirtimi, sveikatai gerinti, varžyboms ir konkursams rengti. Turistų sąskrydžiai būna vienos turizmo šakos ir kompleksiniai, kūno kultūros kolektyvų, miestų, rajonų, regionų, šalies, tarptautiniai, žinybiniai, moksleivių ir kiti. Varžybų programą dažniausiai sudaro turizmo technikos, turistinio ralio, keliavimo technikos elementų atlikimo varžybos, gali būti ir kultūrinė, pažintinė, gamtosauginė programa, šeimų varžybos.
1955 Kauno keliautojų pastangomis Kačerginėje įvyko I respublikinis turistų sąskrydis (II – 1956 Ventės rage, III – 1957 Lakajuose, IV – 1958 Nemunaityje, V – 1959 Valkininkuose, VI – 1960 Birštone, Naravuose, 1964 – Telšiuose, prie Germanto ežero), vėliau vyko Lietuvos profsąjungų turistų sąskrydžiai. Turistų sąskrydžiai suaktyvino turistinį sąjūdį Lietuvoje. 1956–1963 buvo rengiami respublikiniai moksleivių turistų sąskrydžiai Taika ir draugystė (Moksleivių turizmas). 1958 Lietuvos komanda pirmą kartą dalyvavo sąjunginėse slidžių turizmo technikos varžybose Europa–Azija Urale (užėmė 2 vietą). 1958 04 19 Žydiškėse (Trakų rajonas) Vilniaus universiteto turistų iniciatyva surengtas aukštųjų mokyklų turistų sąskrydis (sąskrydžiai vyksta nuolat, su nedidelėmis pertraukomis), 1998 turistų sąskrydis vyko Trakiškiuose (Varėnos rajonas). Savo turistų sąskrydžius rengia daugelis aukštųjų mokyklų; 7–8 dešimtmetyje vyko specialiųjų vidurinių mokyklų (technikumų) turistų sąskrydžiai.
1965 Telšiuose įvyko I Žemaičių krašto turistų sąskrydis (iniciatorius – Telšių turistų klubo pirmininkas D. Štaras). Greitai jie labai išpopuliarėjo, dalyvaudavo komandos iš visos Lietuvos. Kiti Žemaičių sąskrydžiai vyko Akmenės, Telšių, Mažeikių, Tauragės, Šiaulių rajonuose (paskutinis įvyko 1990 Raseiniuose). 1971 Lino turistų klubas organizavo I Aukštaitijos krašto turistų sąskrydį Bernatonyse (Panevėžio rajonas); jie vyko iki 1979.
Respublikinius turistų sąskrydžius rengė ir sporto draugijos Nemunas, Žalgiris, Darbo rezervai bei profsąjungų šakiniai respublikiniai komitetai. Ypač populiarūs (ir juose dalyvavo labai daug turistų) buvo Nemuno draugijos turistų sąskrydžiai (I – 1965 Telšiuose, II – 1966 Plateliuose, III – 1967 Anykščiuose, IV – 1968 Kernavėje, V – 1969 Prienuose, VI – 1970 Zarasuose, VII – 1971 Alytuje, VIII – 1972 Tytuvėnuose); jų iniciatorius ir organizatorius S. Urbonas. Nuo 1974 Tytuvėnuose šias gražias tradicijas pratęsė respublikiniai žemės ūkio darbuotojų profsąjungos turistų sąskrydžiai. Vyko turizmo, kurortų, knygynų darbuotojų, Savanoriškosios krašto apsaugos tarybos (SKAT), muitininkų, policininkų ir kitų žinybų turistų sąskrydžiai. Pasiekti geri sportinio turizmo rezultatai vis labiau skatino atskirų turizmo šakų savarankiškumą, pradėta rengti jų sąskrydžius. 1971 prie Kauno marių įvyko I respublikinis automobilių ir motociklų, 1972 Panevėžio rajone – I vandens turistų sąskrydis, Kapitoniškėse (Kaišiadorių rajonas) – I respublikinės kalnų turizmo technikos varžybos, 1978 Antaviliuose (Vilniaus rajonas) – I respublikinis žiemos turistų sąskrydis (slidžių turizmo), 1979 Juodlėje (Šiaulių rajonas) – I dviračių, 1981 Lazdijų rajone – I speleoturistų sąskrydis.
7 dešimtmetyje pradėta rengti sąjunginius turizmo šakų turistų sąskrydžius, juose dalyvavo ir Lietuvos rinktinės. 1969 Lietuvos komanda dalyvavo II sąjunginiame automobilių ir motociklų turistų sąskrydyje Kijeve. Vėliau Lietuvos rinktinės dalyvavo sąjunginiuose pėsčiųjų, kalnų, vandens, slidžių, automobilių ir motociklų, speleologų sąskrydžiuose. 1981 Dzinagoje (Šiaurės Osetija) Lietuvos delegacija (41 turistas) dalyvavo I sąjunginiame (kompleksiniame) turistų sąskrydyje ir užėmė komandinę 6 vietą, II – 1985 Jeremčioje (Ukraina) – 6 vietą, III – 1989 Sverdlovske (nuo 1991 Jekaterinburgas) – 8 vietą. Nuo 1957 paeiliui Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje rengiami Pabaltijo turistų sąskrydžiai. Pastaraisiais metais populiarūs Teo (Telekomo), Infobalt, kelionių sezono uždarymo, aukštųjų mokyklų turistų sąskrydžiai.
Galerija
