Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2023-03-22 | REDAGUOTA: 2023-09-08

Vilniaus gimnastikos mokykla

Vi̇̀lniaus gimnãstikos mokyklà, VGM (1966–1971 Vi̇̀lniaus gimnãstikos spòrto mokyklà, 1971–1976 Vi̇̀lniaus vaikų̃ ir jaũnių gimnãstikos spòrto mokyklà, 1976–1990 Vi̇̀lniaus miẽsto oli̇̀mpinio rezer̃vo specializúota gimnãstikos vaikų̃ ir jaũnių spòrto mokyklà), įkurta 1966 06 21 vietoj Vilniaus vaikų ir jaunių sporto mokyklos gimnastikos skyriaus. Mokykla savo sporto statinių neturi.

1966 mokykloje dirbo 8 treneriai-sporto mokytojai, 1970 dirbo 19 trenerių, sportavo 440 sportininkų, 1980 – 28 treneriai, 486 sportininkai, 1990 – 28 treneriai, 250 sportininkų, 2001 – 26 treneriai, 484 sportininkai, 2010 – 28 treneriai, 343 sportininkai.

Žymiausieji sportininkai: meninės gimnastikos – D. Kutkaitė (15 kartų, 1978–1983, Lietuvos, 1981–1984 SSRS čempionė, absoliučioji 1982 Europos ir 1983 SSRS tautų spartakiados čempionė, 1984 Europos čempionato pratimų su kamuoliu sidabro, pratimų su lanku bronzos medalių laimėtoja, 1983 pasaulio čempionato pratimų su kuokelėmis ir su lanku bronzos medalininkė, 1984 Geros valios žaidynių sidabro medalininkė; trenerė E. Kubilienė), T. Zalysko-Elias (1984 Europos grupinių pratimų vicečempionė; trenerės E. Kubilienė, A. Giriūnienė), E. Meškauskaitė-Čipkienė (1987 pasaulio grupinių pratimų vicečempionė; trenerė E. Kubilienė), S. Kubiliūtė-Mackonienė (31 kartą, 1983–1988, Lietuvos čempionė, nuo 1994 teisėjauja pasaulio ir Europos čempionatuose, teisėjavo dvejose XXVII ir XXX olimpinėse žaidynėse 2000 Sidnėjuje ir 2012 Londone; trenerė E. Kubilienė), L. Papartytė (14 kartų, 2006–2009, Lietuvos daugiakovės ir atskirų įrankių, grupinių pratimų čempionė; pirmoji trenerė S. Mackonienė, trenerė R. Židonienė), J. Aksamitauskaitė (1990 SSRS čempionatas, grupiniai pratimai, 3 vieta; trenerė A. Giriūnienė-Urbaitė), J. Makrousova (1990 SSRS čempionatas, grupiniai pratimai, 3 vieta; trenerė L. Švedienė), M. Montrimaitė (1990 SSRS čempionatas, grupiniai pratimai, 3 vieta; trenerės E. Kubilienė, A. Giriūnienė), J. Narščiūtė (1990 SSRS čempionatas, grupiniai pratimai, 3 vieta; trenerė A. Giriūnienė), gimnastikos: daugiakovė ir pratimai ant prietaisų – V. Šurpikas (14 kartų, 1976–1980, Lietuvos čempionas; pirmasis treneris V. Slepakas), Julija Kovaliova (19 kartų, 1993–1999, Lietuvos čempionė, XXVII olimpinių žaidynių, 2000 Sidnėjus, dalyvė: daugiakovė, 51 vieta, lygiagretės, 28 vieta; trenerės L. Borzykina, A. Mielko), L. Gaveika (15 kartų, 1996–2000, Lietuvos čempionas, 2004 Europos čempionato dalyvis, daugiakovė, 15 vieta; treneriai N. Borzykinas, V. Šurpikas), Jekaterina Kovaliova (4 kartus, 2007–2009, Lietuvos čempionė), J. Zanevskaja (2000–2008 Lietuvos čempionė: po 7 kartus daugiakovės ir pratimų ant lygiagrečių, 5 kartus pratimų ant buomo, 4 kartus laisvųjų pratimų, 5 kartus atraminio šuolio, XXIX olimpinių žaidynių, 2008 Pekinas, dalyvė: daugiakovė, 54 vieta, atraminis šuolis, 13 vieta; pirmoji trenerė R. Gustienė, treneriai I. Katinienė, M. Katinas), J. Izmodenov (31 kartą, 2003–2012, Lietuvos čempionas; treneriai N. Borzykinas, A. Balabkin, A. Filatovas), I. Lebedevas (14 kartų, 1981–1983, Lietuvos čempionas), K. Vorona (13 kartų, 1989–1994, Lietuvos čempionas; abiejų treneris A. Filatovas), S. Miasnikovas (9 kartus, 1968–1973, Lietuvos čempionas), V. Volčokas (11 kartų, 1971–1978, Lietuvos čempionas; abiejų treneris I. Michailenka), buomas – L. Švilpaitė (2009 Europos jaunimo olimpinis festivalis, 4 vieta, XXX olimpinių žaidynių, 2012 Londonas, dalyvė: daugiakovė, 50 vieta, atraminis šuolis, 18 vieta; treneriai I. Kaunienė, M. Katinas), skersinis – R. Tvorogal (2011 Europos jaunimo olimpinis festivalis, skersinis, 2 vieta, 2012 Europos jaunimo čempionatas, daugiakovė, 4 vieta; treneris A. Filatovas).

Mokyklos treneriai R. Gustienė (nuo 1993), V. Šurpikas (nuo 1998) ir I. Katinienė (nuo 2002) teisėjauja pasaulio ir Europos čempionatuose, V. Šurpikas ir I. Katinienė 2012 teisėjavo XXX olimpinėse žaidynėse Londone.

Mokyklos direktoriai: A. Kasiulionis (1966–1971), O. Gargasienė (1971–1976), V. Šegelman (1976–1981), V. Karsokas (1982–1992), J. Kindurienė (1993–1996), R. Gedgaudas (nuo 1996).

author

Raimundas Gedgaudas

Skip to content