Vìlniaus koncèrtų ir spòrto rū́mai (1971–1985 Universalì pramogìnių renginių̃ ir spòrto hãlė, 1985–1986 Universãlūs pramogìnių renginių̃ ir spòrto rū́mai), pastatyti šalia Vilniaus Žalgirio stadiono. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pradėti statyti 1965. Vyriausieji projekto autoriai – architektai E. Chlomauskas, J. Kriukelis ir Z. Liandzbergis, inžinieriai H. Karvelis, A. Katilius, Al. Kamarauskas, S. Kovarskąja. Rūmai atidaryti 1971. 1973 paskirta LSSR valstybinė premija. 2006 įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Veikė iki 2004.
Pastatas stačiakampio plano, pagrindinis fasadas atgręžtas į upės pusę. Žiūrovų tribūna įrengta simetriškai – viename žaidimų aikštės šone; joje ir parteryje apie 6000 vietų žiūrovams (iš jų 2700 stacionarių, kitos vietos transformuojamos). Pastato plotas 4979 m², patalpų – 14 754 m², stogo aukštis 18–31 metras.
Vienas unikaliausių šio statinio elementų – vantinė salės perdangos konstrukcija, kuri tuo laiku prilygo geriausiems konstrukciniams projektams pasaulyje. Labai svarbu ir universalus salės pobūdis – sporto varžybų salę nesunkiai buvo galima paversti susirinkimų, koncertų sale transformuojant aikštę ir sceną (461 sverianti scena buvo sulenkiama tarsi knyga ir pastatoma vertikaliai prie salės galinės sienos). Priklausomai nuo renginio pobūdžio buvo galima keisti ir žiūrovų vietų skaičių: minimalus žiūrovų vietų skaičius žaidžiant ledo ritulį – 3176, maksimalus, t. y. susirinkimų metu, – 6000. Krepšinio rungtynes galėjo žiūrėti 4520 žiūrovų, įrengus bokso ringą – 5400 žmonių. Buvo galima įrengti ir tarptautinio lygio ledo ritulio aikštę.
1986 prie rūmų pastatyta dirbtinio ledo čiuožykla.
Svarbiausi sporto renginiai: 1977 vyko pasaulio vyrų sportinės gimnastikos komandinis čempionatas, nuo 1978 daug kartų buvo rengiami tarptautiniai Švyturio žurnalo taurės ir Tarptautinė rankinio federacijos (angl. International Handball Federation, IHF) taurės rankinio turnyrai, buvo žaidžiamos SSRS vyrų ir moterų krepšinio čempionatų, 1979 – SSRS tautų spartakiados finalinės moterų krepšinio rungtynės, 1992 vyko pasaulio moterų rankinio (A grupės) atrankos varžybos, 1997 – Europos vyrų krepšinio čempionato pusfinalio namuose žaidžiamos rungtynės, II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių krepšinio turnyras ir kiti renginiai. Rūmuose rungtyniavo daugiau nei 12 sporto šakų sportininkai, tarp jų olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionai bei prizininkai: krepšininkai – M. Paulauskas, A. Sabonis, Š. Marčiulionis, V. Chomičius, A. Karnišovas, A. Pavilonis, R. Kurtinaitis, rankininkės – S. Mažeikaitė-Strečen, A. Česaitytė-Nenėnienė, boksininkai – D. Pozniakas, J. Juocevičius, gimnastė D. Kutkaitė ir daug kitų.
Sporto varžybose per visą laiką apsilankė apie 1 300 000 žiūrovų, o visuose organizuotuose renginiuose – daugiau kaip 14 milijonų žiūrovų. Sporto renginiai sudarė tik 10–12 % visų rūmuose organizuojamų renginių.
Rūmuose koncertavo žymūs Europos, Amerikos, Azijos šalių artistai, dainininkai, pramoginių šokių, cirko meistrai.
1988 pirmą kartą Lietuvoje surengtas grožio konkursas Gražioji vilnietė-88; laimėjo I. Mikelionytė (Sabonienė). 1989 įvyko konkursas Mis Lietuva-89.
Rūmai mena ir istorinius, visai Lietuvai svarbius, taip pat ir tragiškus, įvykius. 1988 čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1990 04 21–22 – II Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. 1991 01 14 visuomenė atsisveikino su žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto Lietuvos laisvės kovotojais, rugpjūčio pradžioje – su Medininkų žudynių aukomis.
Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė nuomojant nedidelius plotelius suinteresuotiems prekybininkams. 2004 rūmus ir teritoriją aplink juos per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG).
Direktoriai: N. Piaskinas (1971–1984), E. Romanovas (1985–2003).
