Vilniaus maratonas

Be tradicinių distancijų – maratono (42,195 km) ir pusmaratonio (21,098 km) – rengiami ir trumpesni (10 km, 5 km, 1 km) bėgimai, vaikų (nuo 2 iki 12 m. amžiaus) 200 m bėgimas, 3 km ėjimas. Startuojama ir finišuojama miesto centre, prie Katedros aikštės, bėgimo trasos eina Senamiesčio gatvėmis, Neries pakrante, Vingio parko takais.
Vilniaus maratone dalyvauja profesionalūs bėgikai, mėgėjai ir sporto entuziastai iš daugelio pasaulio šalių – Australijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ukrainos, Vokietijos ir kitur.

© Alfredas Pliadis

Istorija

Pirmąsias 2,5 km ir 10 km nuotolio masines lenktynes (iniciatoriai Ignas Staškevičius ir Romas Sausaitis) 2001 rugsėjo 9 d. suorganizavo Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir bendrovė VP Market; dalyvavo keli šimtai bėgikų. 2002–2003 buvo bėgamos tos pačios distancijos, su mėgėjais dalyvavo geriausi Lietuvos sportininkai, kartu vyko 10 km bėgimo plentu čempionatas.
Nuo 2004 rengiamas maratono (pirmojo bėgimo trasą įveikė daugiau kaip 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 pasaulio šalių), nuo 2006 – pusės maratono bėgimas miesto gatvėmis. Maratono distancijos pirmojo bėgimo 2004 nugalėtojais tapo latvis Dmitrijs Slesarenoks (2 val. 23 min 35 s) ir lietuvė Kristina Saltanovič (2 val 59 min 10 s).

Vilniaus maratonui populiarėjant buvo sulaukiama vis daugiau dalyvių, rengiamos naujų nuotolių trasos – ketvirčio maratono distancija (10 km 459 m), mini maratonas (4,2 km), komandinė Lietuvos pašto estafetė (4×10,5 km), 3 km bėgimas studentams ir moksleiviams, 1 km, 2 km ilgio trasos moksleiviams, 200 m – vaikams, keitėsi starto ir finišo vietos (Karoliniškės, Karaliaus Mindaugo tiltas, Nepriklausomybės aikštė).

© Alfredas Pliadis

2018 maratono bėgimo trasa buvo pakoreguota – sumažinus įkalnių skaičių ji tapo beveik dvigubai lygesnė. 2019 atskiroms bėgimo distancijoms įrengtos skirtingos vieno rato trasos. 2020 dėl COVID-19 pandemijos, norint užtikrinti dalyvių saugumą, kiekviena distancija (išskyrus maratoną, 1 km ir vaikų bėgimus) turėjo du atskirus startus, todėl renginys vyko dvi savaitgalio dienas.
2025, pirmą kartą renginio istorijoje, įtraukta 3 km ėjimo distancija (iniciatorius Swedbank); į šią rungtį užsiregistravo daugiau nei 700 dalyvių. 2025 renginyje varžėsi rekordinis dalyvių skaičius – daugiau nei 13 700; iš jų ilgiausiose distancijose – daugiau nei 1900 (maratono) ir daugiau nei 3400 (pusmaratonio).

Geriausi rezultatai

Tarp lietuvių geriausių rezultatų vyrų kategorijoje pasiekė Kęstutis Jankūnas (2 val. 28 min 42 s – 2008), Tomas Venckūnas (2 val. 26 min 55 s – 2012), Remigijus Kančys (2 val. 23 min 41 s – 2014), moterų – Modesta Drungilienė (2 val. 55 min 16 s – 2006), Diana Maciušonytė-Lobačevskė (2 val. 45 min 31 s – 2008), Vaida Žūsinaitė (2 val. 43 min 13 s – 2014), Diana Maciušonytė-Lobačevskė (2 val 39 min 40 s – 2020).
Pusės maratono distancijos pirmaisiais nugalėtojais 2006 tapo Justinas Križinauskas (1 val 13 min 07 s) ir Rasa Drazdauskaitė (1 val 21 min 23 s). Šiuos rezultatus pagerinę lietuviai: vyrų pogrupyje – Nerijus Markauskas (1 val 10 min 59 s – 2007), Aurimas Skinulis (1 val. 08 min 28 s – 2010), Valdas Dopolskas (1 val. 07 min 29 s – 2015), Remigijus Kančys (1 val. 05 min 47 s – 2020), moterų pogrupyje – Remalda Kergytė (1 val. 19 min 13 s – 2007), Živilė Balčiūnaitė (01 val. 14 min 53 s – 2008), Diana Maciušonytė-Lobačevskė (1 val. 14 min 09 s – 2010; 1 val. 13 min 59 s – 2013).

Rekordai

Vyrų pogrupyje pirmasis rekordas (2 val. 21 min 15 s; Richard Rotich) užregistruotas 2007, kai bėgime dalyvavo ir dvi pirmąsias vietas laimėjo du profesionalūs bėgikai iš Kenijos (Reubenas Kwambai nugalėtojui nusileido tik 12 s). Šį rezultatą pavyko pagerinti (2 val. 19 min 49 s; Dmitrijs Serjogins, Latvija) tik 2020.