Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-11 | REDAGUOTA: 2022-08-29

Aklųjų ir silpnaregių sportas

Aklų̃jų ir silpnarẽgių spòrtas, akliesiems ir silpnaregiams pritaikytos sporto šakos. Dauguma atsirado po II pasaulinio karo, kaip karo veteranų reabilitacijos priemonė, būdas grąžinti karo sužalotus žmones į visuomenę, galimybė aktyviai leisti laiką. Šis sportas padėjo kai kuriems jų grįžti prie mėgstamos šakos pratybų, kurias lankė prieš karą būdami sveiki.

Pagrindinė aklųjų ir silpnaregių sporto organizacija pasaulyje – Tarptautinė aklųjų sporto federacija (angl. International Blind Sports Federation, IBSA), įkurta 1981 Paryžiuje. Ji rūpinasi sporto šakų pritaikymu regos negalią turintiems žmonėms, plėtoja aklųjų ir silpnaregių sportą ir jam atstovauja Tarptautiniame paralimpiniame komitete (angl. International Paralympic Committee, IPC), rengia tarptautinius įvairių sporto šakų čempionatus.

Sporto šakos

Aklųjų ir silpnaregių kultivuojamos sporto šakos: aklųjų futbolas, aklųjų riedulys (golbolas), aklųjų ritinis (rolingbolas), aklųjų vartinis (torbolas), aklųjų tenisas (šoudaunas), beisbolas, boulingas (devynių ir dešimties kėglių žaidimas), buriavimas, dviviečių dviračių (tandemų) sportas, dziudo, irklavimas, jėgos trikovė, kalnų slidinėjimas, lengvoji atletika, plaukimas, slidinėjimas, šachmatai, šaškės, šaudymas, šaudymas iš lanko, vandens slidžių sportas. Į paralimpinių žaidynių programą įtrauktos aklųjų futbolo, aklųjų riedulio ir dziudo imtynių sporto šakos.

Aklųjų riedulys – viena populiariausių sporto šakų tarp aklųjų ir silpnaregių.

Dziudo imtynės. 1882 sukurtos japono Džigoro Kano (Jigoro Kano). Dziudo lavina judėjimo įgūdžius, savikontrolę, saviraišką. 1987 įvyko pirmasis Europos čempionatas, 1988 dziudo įtrauktas į Seulo paralimpinių žaidynių programą.

Plaukimas tapo paralimpine sporto šaka 1960, per pirmąsias paralimpines žaidynes Romoje. Akliesiems ir silpnaregiams sportininkams rengiamos tų pačių plaukimo rungčių varžybos, kaip ir regintiesiems.

Aklųjų tenisas. 1960 sukurtas kanadiečio Džo Liuiso (Joe Lewis). Šį sportinį žaidimą galima žaisti be reginčiųjų pagalbos. Negalią turinčių žmonių paralimpinėse žaidynėse Arnheme (1980 Olandija) pristatyta kaip regos negalią turinčių žmonių rekreacinė sporto šaka.

Aklųjų šachmatai – ypač paranki akliesiems ir silpnaregiams sporto šaka. 1948 anglo Reginaldo Viliamo Bonamo (Reginald William Bonham) iniciatyva įkurta Tarptautinė Brailio šachmatų asociacija (angl. International Braille Chess Association, IBCA), ji kas 4 metus rengia Brailio šachmatų olimpiadas. 1994 Tarptautinė aklųjų sporto federacija tapo Pasaulio šachmatų federacijos (angl. World Chess Federation, FIDE) nare ir akliesiems bei silpnaregiams šachmatininkams leista dalyvauti Pasaulio šachmatų federacijos varžybose su reginčiaisiais.

Dviračių sportas plėtojamas tarp regos neįgaliųjų nuo 1980. Dviviečių dviračių lenktynės, kaip paralimpinė sporto šaka pripažinta 1988 Seulo paralimpinėse žaidynėse.

Kalnų slidinėjimas pritaikytas silpnaregiams po II pasaulinio karo. 1948 surengti pirmieji šios sporto šakos kursai ir pirmasis oficialus neįgaliųjų kalnų slidinėjimo čempionatas Badgasteine (Austrija). 1976 kalnų slidinėjimas įtrauktas į I žiemos paralimpinių žaidynių Ernšioldsvike (Örnsköldsvik, Švedija) sporto programą.

Šaudymas iš lanko pradėtas taikyti akliesiems ir silpnaregiams 8 dešimtmečio pabaigoje, 1985 sukurtos aklųjų ir silpnaregių šaudymo iš lanko taisyklės.

Aklųjų ir silpnaregių sporto kaitai, plėtrai ir tobulinimui turi įtaką pasaulio tendencijos, technologijų pažanga. Sporto veikla leidžia regos negalią turintiems asmenims išreikšti save, atskleisti savo gebėjimus, tobulinti ugdymosi įgūdžius, sporto laimėjimais garsinti savo šalį pasaulyje, todėl kaskart vis daugiau aklųjų ir silpnaregių įsitraukia į aktyvųjį sportą.

Istorija

Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių sporto pradžia laikomi 1928, kai įkurtoje Kauno aklųjų mokykloje imta rūpintis regos neįgaliųjų fiziniu lavinimu (rengiamos svarsčių kilnojimo, gimnastikos pamokos). Lietuvos aklųjų draugija (įkurta 1944) plėtojo sporto veiklą: kultivuojamos šaškių, šachmatų, sunkumų kilnojimo, lengvosios atletikos sporto šakos. Nuo 1966 pradėta rengti kompleksines aklųjų ir silpnaregių spartakiadas, į jų programą, be išvardytų sporto šakų, įtraukta plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, aklųjų riedulio, dviviečių dviračių, nuo 1991 – dziudo varžybos. Vyko Lietuvos čempionatai (pirmenybės). Dalyvauta ir Lietuvos reginčiųjų sportininkų čempionatuose: šaškių, šachmatų, sambo, dziudo, lengvosios ir sunkiosios atletikos. Svarbiausios varžybos sovietiniais metais buvo SSRS čempionatai (į SSRS rinktines patekdavo tik pasaulio ir Europos čempionai).

Tarptautinėse aklųjų ir silpnaregių sporto varžybose Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1974 (lengvaatlečiai Jonas Burakovas ir Stanislovas Kalvelis socialistinių šalių varžybose Bulgarijoje), vėliau – Europos čempionatuose: 1977 Poznanėje (Lenkija, laimėtas 1 bronzos medalis), 1985 Italijoje (2 aukso), 1987 Maskvoje (SSRS, 2 aukso, 1 sidabro), 1989 Ciuriche (Zrich, Šveicarija, 2 aukso, 1 sidabro), 1993 Dubline (Airija, 1 aukso), 1995 Valensijoje (Ispanija, 1 aukso, 1 sidabro), 1997 Ričonėje (Riccione, Italija, 1 aukso); pasaulio čempionatuose: 1986 Geteborge (Göteborg, Švedija, 4 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos), 1994 Berlyne (Vokietija, 1 sidabro); paralimpinėse žaidynėse: 1988 Seule (P. Korėja, 2 aukso, 1 sidabro, 1 bronzos), 1992 Barselonoje (Ispanija, 1 sidabro), 1996 Atlantoje (Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1 sidabro); 1988 Niujorko maratone. 1989 Lietuvos dviratininkai varžėsi Prancūzijoje ir Europos čempionate Ciuriche (plento lenktynėse R. Noreikis ir Antanas Buivydas užėmė 8 vietą, treko lenktynėse persekiojant Antanas Buivydas ir A. Svarys – 5 vieta). Aklieji ir silpnaregiai galėjo siekti sportinių rezultatų tik Lietuvos sporto šakų federacijų remiami.

Pirmosios Lietuvoje tarptautinės varžybos (šachmatų, aklųjų ritinio, lengvosios atletikos, turizmo) įvyko 1983 Vilniuje su buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) sportininkais. 1989 tarptautiniame aklųjų riedulio turnyre Vilniuje dalyvavo 7 Europos šalių komandos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 surengtos tarptautinės plaukimo, 1991 ir 1992 Kaune – dviviečių dviračių varžybos. 1989–2004 kasmet pakaitomis vyko tarptautiniai Gintarinio pajūrio ir Draugystės aklųjų riedulio turnyrai, nuo 2004 kasmet vyksta Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubo taurės turnyrai. Rengiamos visų sporto šakų varžybos su Baltarusijos, Estijos, Latvijos, šachmatų, aklųjų riedulio – su Lenkijos, plaukimo – su Čekijos sportininkais.

Per 8 dešimtmetį gerų rezultatų pasiekta IV, V, VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Tuo laikotarpiu Lietuvos aklųjų draugija parėmė Vilniaus 7 vidurinės mokyklos baseino statybą, pastatė baseiną prie Vilniaus 21 vidurinės mokyklos. 9 dešimtmetį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (įkurta 1989) sporto centre prie Gerosios Vilties vidurinės mokyklos kūno kultūros pratybas lankė 500–800 aklųjų ir silpnaregių (iš 7000).

1990 įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), 1991 ji tapo Tarptautinės aklųjų sporto federacijos, 1992 – Tarptautinės Brailio šachmatų asociacija nare. Federacijos nariai – 8 Aklųjų ir silpnaregių sportas klubai: Sveikata (Kaunas, prezidentas Vytautas Girnius), Mes (Kaunas, pirmininkas J. Paplauskas), Pamarys (Klaipėda, prezidentas J. Buivydas), Šviesa (Panevėžys, prezidentas Sergėjus Sokolovas), Šarūnas (Vilnius, prezidentas P. Čyžius), Šaltinis (Vilnius, pirmininkas Raimundas Šimkus), Perkūnas (Šiauliai, prezidentas R. Bagdonas), Vyžuonaitis (Utena, pirmininkė D. Bazarienė).

Treniruojasi daugiau kaip 600 sutrikusios regos žmonių. Federacijos prezidentai: Juozas Dzidolikas (1990–1992), Raimundas Šimkus (nuo 1992).

Žymiausieji sportininkai: Jonas Burakovas (sunkioji atletika), Stasė Ingaunytė (šaškės), B. Ibenskas (šaškės ir šachmatai), Vytautas Girnius, Danutė Linkevičiūtė-Šmydek, A. Gvazdauskis, Kęstutis Bartkėnas ir Linas Balsys (lengvoji atletika), Antanas Buivydas, R. Noreikis ir A. Svarys (dviračių sportas), D. Bartkėnienė (plaukimas, lengvoji atletika), Arvydas Juchna ir Andrius Kalvelis (aklųjų riedulys).

 

author

Laimutė Mizgirienė, Rimantas Venckutonis

Skip to content