Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-11 | REDAGUOTA: 2022-08-04

Alpinizmas

Alpinìzmas (pagal Alpių kalnų vardą), sporto šaka – kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniegynus. Skiriama techniškai sudėtingas ir aukštuminis alpinizmas (nors griežtų ribų nėra). Techniškai sudėtingais laikomi uolų, ledo ir kombinuoti alpinizmo maršrutai. Iš aukštuminio alpinizmo išskiriamas kopimas į aukštesnes kaip 8 000 m viršūnes.

Alpinizmo pradžia laikoma Mišelio Gabrieliaus Pakardi (Michel-Gabriel Paccard) ir Žako Balmos (Jacques Balmat; abu Prancūzija) įkopimas į Monblaną (Mont Blanc; 4 807 m, aukščiausias Alpėse), sportinio alpinizmo – 19 a. viduryje įkurtos Šveicarijos kalnų gidų draugijos organizuotas alpinistų kopimas į kalnus. Edvardas Vymperis (Edward Whymper, Jungtinė Karalystė) 1865 įkopė į Materhorną (Matterhorn, 4 478 m Alpėse), Matiasas Curbrigenas (Matthias Zurbriggen, Šveicarija) 1897 – į Akonkagvą (Aconcagua, 6 960 m Anduose, aukščiausia Pietų Amerikoje), Hudsonas Stukas (Hudson Stuck),Valteris Harperis (Walter Harper), Haris Karstensas (Harry Carstensen) ir Robertas Tatunas (Robert Tatun, visi Jungtinės Amerikos Valstijos) 1913 – į Makinlį (McKinley; 6 194 m, aukščiausia Šiaurės Amerikoje), Edmundas Hilaris (Edmund Hillary, Naujoji Zelandija) ir Tengizas Norgajus (Tengiz Norgay, Jungtinė Karalystė) 1953 05 29 – į Everestą (Džomolungmą, 8 848 m Himalajuose, aukščiausia pasaulyje); į šią viršūnę 1975 įkopė pirmoji moteris – Janko Tabei (Japonija). Iki 1996 į Everestą įkopė 615 alpinistų, žuvo 133. Į visas 14 viršukalnių, aukštesnių kaip 8 000 m, pirmasis įkopė Reinholdas Mesneris (Reinhold Messner, Italija), į visų žemynų aukščiausias viršukalnes – Ričardas D. Basas (Richard D. Bass, Jungtinės Amerikos Valstijos). 1932 įkurta Tarptautinė alpinizmo sąjunga (pranc. Union Internationale des Associations d’Alpinizme, UIAA) vienija apie 80 nacionalinių organizacijų. Tarptautinė alpinizmo sąjunga pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto kaip tarptautinė alpinizmo federacija.

LIETUVOJE alpinizmo pradžia sietina su kalnų keliautojais J. Domeika (1801–1989; Kordiljeros, Cordilleros), J. Čerskiu (1845–1992; Sibiras), A. Kašarausku (19 a. II pusė; Sibiras), Konstantinu Ariu (1874–1941; Pamyras, Tian Šanis), Antanu Poška (1903–1992; Himalajai, Pamyras, Hindokušas).

Organizuoto alpinizmo pradininkai – Gediminas Pranciškus Akstinas, Vytautas Vosylius ir Feliksas Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos alpinizmo sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957 10 27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų organizacija – Respublikinė alpinizmo sekcija (prezidiumo pirmininkas Gediminas Pranciškus Akstinas). 1957 Vytautas Vosylius organizavo Kauno alpinistų kelionę į Kaukazą, 1958 Gediminas Pranciškus Akstinas ir Feliksas Mieliauskas – išvyką (Pabaltijo respublikinė alpiniadą) į Centrinį Kaukazą; į Elbrusą (5 642 m) įkopė 27 Lietuvos alpinistai.

Lietuvos alpinistai, įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis), pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4 350 m), Lietuvos alpinistų (4 150 m). Tų pačių metų spalio mėnesį suorganizuota ekspedicija žuvusiems Lietuvos alpinistams atminti (vadovė Marija Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. 1959 įsteigtas Panevėžio alpinistų klubas. 1959 įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę alpinizmo sąjungą), 1996 – Lietuvos alpinizmo asociacija, perėmusi visas federacijos funkcijas. Rengiami čempionatai: Lietuvos – laipiojimo uolomis (1958–1989), alpinizmo (nuo 1961), Baltijos šalių (iki 1990 – Pabaltijo) – laipiojimo uolomis (1958–1985), alpinizmo (nuo 1959). 1964 pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vadovas Kazys Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pamyro pietvakarinė dalis) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Donelaičio vardais. 1961 įkurta Žalgirio, 1967 – Nemuno sporto draugijų alpinistų sekcijos.

Prie alpinizmo plėtotės daug prisidėjo Kauno (įkurta 1979) ir Vilniaus (įkurta 1980) alpinistų klubai. 1970 Dainius Makauskas tapo SSRS čempionu. 1993–1996 Vladas Vitkauskas įkopė į visų žemynų aukščiausias viršukalnes ir iškėlė jose Lietuvos vėliavą: 1993 – į Everestą (Azija) ir Elbrusą (Rytų Europa), 1994 – į Makinlį (Šiaurės Amerika) ir Vinsono kalną (4897 m, Antarktida), 1995 – į Kilimandžarą (5895 m, Afrika), Monblaną (Vakarų Europa), Kosciuškos kalną (2228 m, Australija), 1996 – į Akonkagvą (Pietų Amerika).

Lietuvos alpinizmo asociacijos (iki 1996 federacijos) prezidentai (pirmininkai): Gediminas Pranciškus Akstinas (1957–1959), Vytautas Vosylius (1959‑06‑16–08‑02), Vytautas Viršilas (1959–1967, 1976–1979), Jaroslavas Okulič-Kazarinas (1967–1971), Kazys Monstvilas (1971–1976), Vilius Šaduikis (1979–1993), Kęstutis Baleišis (1993–1996), Vladas Vitkauskas (1996–1999) Vaidas Barkevičius (1999–2001), Algimantas Asevičius (2001–2005), Marius Pulkauninkas(2005–2007), Saulius Vilius (2007–2009), Saulius Barauskas (nuo 2009).

L: Juozas Krištopaitis Snieguotos viršūnės Vilnius 1960; Kalnai lieka rymoti / sudarytojas Augustas Kubilius Vilnius 1970; Kalnų takais / sud. A. Kubilius 1981; Alfonsas Jakštas Everesto glėbyje Vilnius 1992; Vladas Vitkauskas Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks ofthe World Vilnius 1998; Vladas Vitkauskas Everestas manoji lemtis Vilnius 2002; Romualdas Augūnas Žmonės kalnuose Vilnius 2002; Algirdas Kumža Himalajai Vilnius 2005.

1 lent. Žuvę Lietuvos alpinistai (1959–2022)

Alpinistas Data Žūties aplinkybės ir vieta
Gediminas Pranciškus Akstinas, Feliksas Mieliauskas, Vytautas Vosylius 1959 Kopdami į Dychtau viršūnę (5 204 m) Kaukaze
Kastytis Zubovas 1971 Kopdamas į Karūnos viršūnę (4 860 m) Tian Šanyje
R. Bajoras 1980 Per alpinizmo varžybas Vilniuje
Eugenijus Bajoras 1982 Kopdamas į Korženevskajos viršūnę (7 105 m) Pamyre
Algis Gudelis 1989 Kopdamas Mštakos siena Kryme
Rustenis Varneckas 1989 Kopdamas į Ajutoro viršūnę (4 380 m) Tian Šanyje
Sergejus Moisenka 1990 Kopdamas į Lenino viršūnę (7 134 m) Pamyre
Dainius Makauskas 1990 Leisdamasis nuo Daulagirio viršūnės (8 167 m) Himalajuose
Giedrė Abraitytė, Alfridas Lukšas 1997 Kopdami į Pergalės viršūnę (7 439 m) Tian Šanyje
Andrius Marazas 1998 Leisdamasis nuo Katyno viršūnės (4 979 m) Kaukaze
Viktoras Povelauskas 2004 Leisdamasis nuo Chan Tengri kalno (7010 m) Tian Šanyje
V. Dominas 2009 Leisdamasis nuo Monblano viršūnės (4 807 m) Alpėse
Vaidotas Vitkauskas 2010 Kopdamas į Maly Kezmarsky Aukštuosiuose Tatruose
Tomas Tilijūnas 2012 Po įkopimo į Tetnuldos viršūnę (4858 m) Kaukazas, Sakartvelas
Vadim Sadenko, Aurimas Uleckas 2013 Kopdamas į Les Droites kalną (4000 m) Alpėse, Prancūzija
Ernestas Markšaitis 2013 Stovyklavietėję Nanga Parbat, Pakistanas
Artūras Bazys, Milda Jasaitytė 2016 Kopdami į Petite Verte viršūnę  (3512 m) Alpėse, Prancūzija
Edvinas Juozaitis 2016 Aukštieji Tatrai
Saulius Saikauskas 2018 Leidžiantis nuo įkoptos Laisvosios Korėjos viršūnės (4800 m) Tian Šanyje

2 lent. Lietuviškais vardais pavadintos viršūnės (1959–2009)

Įkopimo data Viršūnės pavadinimas Aukštis (m) Kalnai, šalis Įkopėjai
1959-10-12 Gedimino Akstino 4350 Tian Šanis, Kirgizija M. Mehnskaite, K. Monstvilas P. Normantas
1959-10-15 Lietuvos alpinistų 4150 Tian Šanis, Kirgizija M. Melinskaitė, K.Monstvilas, P. Normantas
1964-07-28 M. K. Čiurlionio 5794 Pamyras, Tadžikija J. Antanavičius, R. Augūnas, B Binkauskas, A. Jurgelionis, A. Kubilius, S. Miglinas, K. Monstvilas, J. Okulič-Kazarinas, V. Šaduikis
1964-07-28 Donelaičio 5837 Pamyras, Tadžikija J. Antanavičius, R. Augūnas, B. Binkauskas, A. Jurgelionis, A. Kubilius, S. Miglinas, K. Monstvilas, J. Okulič-Kazarinas, V. Šaduikis
1964-08-18 Lietuvos 6080 Pamyras, Tadžikija J. Antanavičius, R. Augūnas, B. Binkauskas, A. Jurgelionis, A. Kubilius, S. Miglinas, K. Monstvilas, J. Okulič-Kazarinas, V. Šaduikis
1969-08-17 Žalgirio 4850 Tian Šanis, Kirgizija V. Stepulis, R. Zdanavičius, R. Augūnas, A. Briedis, A. Gučas, A. Jurgelionis, J. Pečkaitienė, D. Stankutė, A. Šteinas, A. Varanka, V. Viršilas, J. Zamulaitis
1973-07-31 Vilniaus 4120 Pamyro Alajus, Tadžikija A. Baublys, J. Jurgelionis, L. Buika, V. Čapkevičius, A. Peištaras, A. Svirskis, V. Šaduikis, L. Zakarevičius
1977-06-24 Rasos 5381 Pamyras, Tadžikija K. Virbalis, R. Bajoras
1977-07-22 Kauno 5400 Pamyras, Tadžikija E. Bajoras, R. Bajoras, K. Virbalis, V. Kikans
1977-08-16 Maironio 5155 Pamyras, Tadžikija E. Bajoras, R. Bajoras, K. Virbalis, V. Kovalenko
1979-07-22 M. Mažvydo 4565 Tian Šanis, Kirgizija J. Daugvila, K. Karčiauskas, P Koncė, A. Mozūraitytė, V. Šaduikis
1979-07-24 Vilniaus universiteto 4740 Tian Šanis, Kirgizija J. Daugvila, K. Karčiauskas, P. Koncė, A. Mozūraitytė, V. Šaduikis
1979-07-31 Nemuno 4650 Tian Šanis, Kirgizija V. Bitinas, R. Augūnas, J. Muliuolis, V. Paplauskas, L. Zakarevičius, I. Migla
1984-08-04 Lituanika 6004 Pamyras, Tadžikija B. Varsackas, J. Burokaitė, A. Gudelis, S. Navickas, R. Simutis
1984-08-06 Kauno politechnikos instituto 5879 Pamyras, Tadžikija J. Bajorienė, S. Navickas, A. Bloškys, O. Usikas
1984-08-07 Dariaus ir Girėno 6002 Pamyras, Tadžikija V. Mclcntjev, E. Klikūnas, A. Avulis, K. Baleišis
1984-08-11 BroliųBajorų 5596 Pamyras, Tadžikija J. Bajorienė, A. Gudelis, S. Navickas, R. Simutis, B. Varsackis
1984-08-16 Vytauto 5586 Pamyras, Tadžikija Z. Grigas, E. Klikūnas
1984-08-16 Akademiko K. Baršausko 5649 Pamyras, Tadžikija V. Paulikas, J. Burokaitė, A. Asavkinas, V. Mačernis, A. Gudelis
1984-08-16 Šaulių 5616 Pamyras, Tadžikija A. Bloškys, R. Simutis, R. Kripaitytė, J. Pleskus
1984-08-18 Mildos 5378 Pamyras, Tadžikija A. Gudelis, J. Pleskus
1984-08 Audros 5449 Pamyras, Tadžikija B. Varsackis, J. Burokaitė, A. Bloškys, Z. Staponas
1985-07-18 Lietuvos turistų 2608 Užbaikalė V. Laucius, D. Vaičiulis, R. Gogelis, V. Navickas, J. Sakalauskas, A. Šarkauskas, J. Jurgelionis
2003-09-01 Karaliaus Mindaugo 5887 Pamyras, Tadžikija S. Vilius, R. Ališauskas
2008-07-17 Senojo Vilniaus 5570 Kunlunis, Kinija Š. Zigmantas, S. Damulevičius, J. Jorudas, A. Kuras,
2008-08-01 Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) 6130 Kunlunis, Kinija Š. Oberauskas, V. Umbrasas, I. Vėjelytė, D. Zigmantas, G. Žalkauskaitė
2009-08-01 Lietuvos 1000‑mečio 4711 Tian Šanis, Kirgizija A. Bazys, Ž. Bazienė, V. Kyga, M. Milius, A. Vanagickas, K. Baleišis, R. Baleišienė, Š. Baleišis, G. Statinis, A. Vološkevičiūtė, L. Vološkevičius
2009-08-02 Dotnuvos 4284 Tian Šanis, Kirgizija K. Baleišis, R. Baleišienė, Š. Baleišis, R. Brazauskas, V. Dumbravas, T. Dumbravas, G. Statinis, L. Vološkevičius, A. Vološkevičiūtė
2009-0804 Bangos 4620 Tian Šanis, Kirgizija V. Šaduikis, A. Peištaras

3 lent. Lietuvos ir Pabaltijo (nuo 1990 Baltijos šalių) alpinizmo čempionai (5 k. ir daugiau, 1961–2008)

V., pavardė Lietuvos čempionas (metai) Pabaltijo (Baltijos šalių) čempionas (metai)
J. Jurgelionis 9 kartus (1961–1965, 1969, 1972 – 2 kartus, 1976)

Artūras Bazys 8 kartus (1994, 1995, 1999, 2000, 2005, 2007 – 2 kartus, 2008) 1 kartą (1999)
Saulius Vilius 8 kartus (2001 ir 2002 – po 2 kartus, 2003, 2004, 2006, 2007) 4 kartus (2002–2004, 2006)
Z. Blažaitis 7 kartus (1973, 1974, 1976, 1977, 1981, 1983, 1984) 6 kartus (1974, 1977–1981)
A. Peseckas 6 kartus (1997, 1998, 2000, 2003, 2005, 2007) 3 kartus (1998, 2003, 2005)

4 lent. Svarbiausios ekspedicijos (1959–2009)

Data Vieta Rezultatas Vadovas
1959 Terskej Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija Įkopta į Gedimino Akstino (4350 m) ir Lietuvos alpinistų (4150 m) viršūnes M. Melinskaitė
1964 Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija Rastos 3 bevardės viršūnės ir pavadintos Lietuvos (6080 m), Donelaičio (5837 m) ir M. K. Čiurlionio (5794 m) vardais K. Monstvilas
1965 Lenino viršūnė, 7134 m, Pamyras, Tadžikija Pirmą kartą įkopta į >7000 m viršūnę K. Monstvilas
1967 Ismailo Samani (buv. Komunizmo) viršūnė (7495 m), aukščiausia Pamyre, Tadžikija Pasiektas 5300 m aukštis ledyne, tada 7 dalyviai įkopė į Lenino viršūnę K. Monstvilas
1968 Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija Karūnos viršūnių (4860 m) traversas A. Kubilius
1969 Terskej Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija Lietuvos alpiniada (96 žm.), V. Šaduikio grupė užėmė 4 v. SSRS čempionate V. Viršilas
1970 Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija Pakartotinai įkopta į Lietuvos, Donelaičio ir Čiurlionio viršūnes J. Jurgelionis M. K.
1971 Ismailo Samani viršūnė, Pamyras, Tadžikija Įkopė J. Okulič-Kazarinas (vadovas) ir 7 alpinistai V. Šaduikis
1972 Ušbos viršūnė, 4710 m, Kaukazas, Gruzija Įkopė 2 grupės, 9 alpinistai Z. Blažaitis, A. Petrauskas
1972 Ismailo Samani viršūnė, Pamyras, Tadžikija Tarpt. alpiniada, įkopė 5 alpinistai K. Monstvilas
1972 Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija Įkopta į Bodchanos viršūnę (5304 m), į bevardę viršūnę, ji pavadinta Vilniaus vardu V. Šaduikis
1974 Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija Alpiniada (36 žm.), įkopta į Lietuvos, Donelaičio, M. K. Čiurlionio, Markso (6726 m) ir Engelso (6510 m) viršūnes V. Viršilas
1977 Gisaro klng., Pamyras, Tadžikija Įkopta į sudėtingą Zamin Karoro viršūnę V. Čapkevičius
1978 Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija Įkopta į Čapdaros viršūnę (5297 m) R. Cicėnas
1979 Terskej Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija Įkopta į 3 bevardes viršūnes, jos pavadintos M. Mažvydo, Vilniaus u‑to ir Nemuno vardais V.Stepulis
1979 Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija Įkopta į Bodchanos viršūnę (5304 m) V. Čapkevičius
1980 Zeravšano klng., Pamyro Alajus, Tadžikija Įkopta į Čimtargos (5487 m) ir Zindono (4800 m) viršūnes R. Neverauskas
1981 Ušbos viršūnė, Kaukazas, Gruzija Įkopta į viršūnę (4710 m) sunkiausiu maršrutu A. Podolinskis
1982 Kirgiz Ata tarpeklis, Kičik Alajus, Kirgizija Įkopta į Ošo viršūnę (4180 m). SSRS čempionate 7 v. (uolų klasė) Z. Blažaitis
1983 Terskej Alatau klng., Tian Šanis, Kirgizija Įkopta į Džigito viršūnę V. Čapkevičius
1984 Šachdaros klng., P. v. Pamyras, Tadžikija 9 bevardės viršūnės pavadintos lietuviškais vardais A. Gudelis
1985 Turkestano klng., Pamyras, Tadžikija Įkopta į S. Andrejevo (5127 m) ir Mušketovo (5009 m) viršūnes E. Klikūnas
1985 Kaukazas, Rusijos federacija Įkopta į Krumkolo viršūnę (4676 m) sunkiausiu maršrutu A. Gudelis
1986 Kaukazas, Gruzija Įkopta į Čatyno viršukalnę (4368 m) Z. Blažaitis
1987 Kurušo k., Dagestanas, Rusijos Federacija Įkopta į Jarydago viršūnę (4100 m), SSRS uolų klasės čempionate 4 v. A. Gudelis
1987 Lenino viršūnė, Pamyras, Tadžikija Įkopė 10 alpinistų K. Baleišis
1989 Korženevskajos (7105 m) ir I. Samani (7495 m) viršūnės, Pamyras, Tadžikija Pirmą kartą Lietuvos alpinistų ekspedicija įkopė į dvi >7000 m viršūnes M. Strumskis
1989 Kaskadų kalnai, JAV Įkopta į M. Rainier (4390 m), Stiuart, Shaksen viršūnes A. Bertulis (JAV), V. Šaduikis
1990 Tengri Tago klng., Tian Šanis, Kirgizija Įkopta į Chan Tengri viršūnę (6995 m) kartu su JAV, Australijos lietuviais A. Lukšas
1991 Himalajai, Tibetas Žvalgybinė ekspedicija prie Everesto V. Šaduikis
1992 Everestas (8848 m.), Himalajai, Tibetas Įkopta iš Tibeto pusės iki 7900 m A. Bertulis, V. Šaduikis
1993 Everestas (8848 m.), Himalajai, Tibetas 1993 05 10 V. Vitkauskas iš Nepalo pusės įkopė į Everestą Nepalo ekspedicija
2003 Himalajai, Tibetas 2003 05 30 S. Vilius iš Tibeto pusės įkopė į Everestą Estų ekspedicija
2004 Sisia Pangma (8027 m.), Himalajai, Tibetas 2004 05 16 į viršūnę įkopė M. Leskauskas S. Vilius
2005 Tian Šanis, Kirgizija Įkopta į Chan Tengri (6995 m), Pobedos (7439 m) viršūnes A. Peseckas
2006 Karakorumas, Pakistanas 2006 07 26 S. Vilius įkopė į Gašerbrumą II (8035 m) S. Vilius
2007 Karakorumas, Pakistanas Įkopta į Broud Pik (8047 m) S.Vilius
2008 Kunlunas, Kinija Įkopta į Senojo Vilniaus ir VUŽK viršūnes Š. Zigmantas
2009 Aliaska, JAV Įkopta į Makinlį (6194 m) S.Vilius
2009 Tian Šanis, Kirgizija Turiada-alpiniada su įkopimais į Gedimino Akstino, Lietuvos alpinistų ir 3 bevardes viršūnes A. Jucevičius, V. Šaduikis

Galerija

author

Vytautas Viršilas

Skip to content