Automobilių ir motociklų turizmas

automobìlių ir motocìklų turìzmas, sportinio turizmo šaka – turistinės kelionės automobiliais ir motociklais sportiniais bei pažintiniais tikslais pagal keliautojų sportinių žygių taisykles. Kelionės pagal sudėtingumą yra 6 kategorijų. Keliaujant automobiliu maršrutų ilgis 1000–3500 km, motociklu – 500–3000 km ir daugiau, kelionių trukmė 6–16 ir daugiau dienų. Kelionės sudėtingumas nustatomas pagal klasifikuotų (etaloninių) atitinkamos kategorijos nuotolių tarpų (arba kitų, analogiškų pagal sudėtingumą) įtraukimą į maršrutą. Šių nuotolių tarpų sudėtingumas priklauso nuo kliūčių pobūdžio (keliai be dangos, lauko, kalnų, miško, užpelkėję, smėlėti keliai, statūs pakilimai ir nusileidimai, brastos ir kita) ir kiekio. Didelio sudėtingumo žygių kliūtys įveikiamos grupės kolektyvinėmis pastangomis, naudojant papildomas technines ir saugos priemones.

LIETUVOJE automobilių ir motociklų turizmo pradžia sietina su Lietuvos automobilių klubo įsteigimu 1926. Antanas Poška motociklu 1928 apkeliavo Baltijos jūrą. Pavieniai keliautojai pažintiniais tikslais automobiliais keliavo po Europos šalis. 1929 Antanas Poška (su Matu Šalčiumi) motociklu keliavo į Indiją (pervažiavę Europą pasiekė Turkiją, bet dėl techninių kliūčių kelionę motociklu nutraukė).

1962 Vilniaus turistų klube įkurta automobilių ir motociklų turizmo sekcija pradėjo organizuoti poilsio dienos keliones, sąskrydžius, 1964 kitų miestų turistų klubai – automobilių ir motociklų turizmo sąskrydžius ir varžybas. Turistų klubų maršrutinės kvalifikacinės komisijos ėmė registruoti kategorines sportines keliones. 1965 pradėjo veikti Respublikinė automobilių ir motociklų turizmo sekcija (pirmininkai: A. Astikas, 1965–1970, A. Vološinas, 1970–1971, K. Jakovlevas-Mateckis, 1971–1977, A. Blaževičius, 1977–1982, V. Troška, 1983–1991). 1966 Vilniaus turistų grupė (vadovas A. Astikas) automobiliais atliko pirmąją V sudėtingumo kategorijos kelionę iki Baikalo ežero ir atgal. Motociklininkai įveikė didžiausio sudėtingumo maršrutus Altajuje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze.

1966–1987 vyko Lietuvos automobilių ir motociklų turizmo čempionatai. Motociklininkai A. Čepauskas ir E. Fominas čempionais tapo 6 kartus. SSRS automobilių ir motociklų turizmo čempionais buvo motociklininkai A. Čepauskas (1971, 1975, 1980), V. Petrauskas (1975, 1978 ), E. Fominas (1971, 1974), V. Čistiakovas (1976), automobilininkas H. Blaževičius (1981). 1971–1987 SSRS sporto meistrais (turizmo) tapo 8 Lietuvos sportininkai (5 automobilininkai ir 3 motociklininkai, pirmasis A. Astikas, 1971). 1975 A. Čepauskas (vadovas), V. Jankauskas, V. Petrauskas, B. Vengrys pirmieji motociklais pervažiavo Kyzylkumų dykumą maršrutu Dušanbė-Krasnovodskas (nuo 1993 Turkmėnbaši). Respublikinė automobilių ir motociklų turizmo komisija organizavo motociklininkų ekspedicijas Vidurinėje Azijoje (1979, 1980), Tolimuosiuose Rytuose (1982), Buriatijoje (1984), automobilininkų – žiemą Rusijos šiaurės vakaruose (1980). 1972 buvo atliktas 31 kategorinis žygis, 1977 – 119 (94 automobiliais, 25 motociklais), 1985 – 55 (53 ir 2); vėliau žygių automobiliais sumažėjo iki 6–10, motociklais po 1990 užregistruotas tik 1 žygis 2008 (į Vidurinę Aziją).

1971 Kauno turistų klubas surengė I respublikinį sąskrydį (prie Kauno marių), vėliau respublikiniai sąskrydžiai vyko (iki 1989) kituose miestuose. 1979–1984 Kauno turistų klubas rengė Lietuvos motociklininkų trialo varžybas. Nuo 1970 Lietuvos komandos dalyvavo visuose SSRS automobilių ir motociklų turizmo sąskrydžiuose, t. p. kompleksiniuose sąskrydžiuose ir varžybose. 1983 VI SSRS automobilių ir motociklų turizmo sąskrydyje Lietuvos rinktinė tapo čempione. Motociklininkai nuolat dalyvavo tarptautinėse varžybose Javos draugai, automobilininkai – Žigulių draugai. Nuo 1982 Kauno turistų klubas kasmet organizavo šalies automobilininkų žygius Šeima (buvo ralio, turizmo technikos rungtys). Žymesnieji automobilių ir motociklų turizmo sportininkai: V. Švambaris. J. Pranckietis, A. Milčius, G. Šabanas.

Galerija