Papláuskas-Ramū̃nas Antanas (1910 12 31 Akmenė, Liubavo vlsč., Marijampolės apskr., Suvalkų gub. – 1974 05 11 Torontas, Kanada), pasaulinio masto lietuvių kilmės edukologijos ir kūno kultūros mokslininkas. Ped. m. dr. (1944). 1935 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarų draugijos pirmininkas (1933–1935). 1935–1942 Ukmergės, Klaipėdos, Kauno gimnazijų mokytojas, 1942–1943 Kybartų gimnazijos direktorius. 1943 išvyko į Vienos universitetą (Austrija), ten 1944 apgynė daktaro disertaciją, 1944–1945 žinias gilino Vokietijos universitetuose. Nuo 1945 gyveno Kanadoje. 1945–1948 Montréalio universiteto docentas, nuo 1949 Otavos universiteto docentas, Pedagogikos katedros vedėjas; profesorius (1956). 1954 šiame universitete įsteigė Lyginamosios pedagogikos centrą, buvo jo direktorius.
1957–1959 mokslinės komandiruotės metu aplankė 27 šalis, paskaitas skaitė Amsterdamo, Atėnų, Bonos, Kopenhagos, Lisabonos, Londono, Madrido, Delio, Niujorko, Oslo, Paryžiaus, Romos, Vienos, Ženevos ir kitų šalių universitetuose. Pedagoginiuose žurnaluose skelbė straipsnius anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių ir kitomis kalbomis (mokėjo 12 kalbų). 1958 Otavos universitetas išleido jo fundamentalų veikalą Žmogaus ugdymas per kūno kultūrą (Development of the Whole Man Throuh Physical Education), kuriame keliama svarbiausia idėja: auklėjimas yra vyksmas, įgalinąs kuriamąjį tapti kūrėju. Svarbiausias uždavinys – bandymas atskleisti 20 a. fizinio auklėjimo, svarbiausios visapusiško auklėjimo sudedamosios dalies, jo pamato, plačiąja prasme apimančio žaidimus, gimnastiką (mankštinimąsi), sportą ir sveikos gyvensenos, sveikatos ugdymą, krizę ir surasti būdus ją tinkamai išspręsti. Knyga turėjo didelį pasisekimą, išleista kelis kartus, laikyta paskutiniu žodžiu šioje mokslo srityje.
