Šteñcelis Brunonas (1882 05 27 Linksna, Daugpilio apskr., Latvija – 1943 04 07 Vorkuta), sporto organizatorius. Majoras (1919), pulkininkas leitenantas (1922), pulkininkas (1925).
Išsilavinimas ir karinė veikla
1914 pašauktas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1915 baigė imperatoriaus Pavlo karo mokyklą Petrograde (dabar Sankt Peterburgas). Grįžęs į Lietuvą 1919 savanoriu stojo į jos kariuomenę, 1920 paskirtas Raseinių miesto ir apskrities komendantu, 1920–1921 Atsargos bataliono vadas. 1920 dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Lenkijos kariniais daliniais. 1921–1926 ir 1927–1929 Aukštųjų karininkų kursų viršininko padėjėjas, 1921–1926 ir mokymo reikalų vedėjas, 1922 baigė šiuos kursus. 1926–1927 ėjo Aukštųjų karo technikos kursų viršininko, 1929–1935 – Vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus, vidaus reikalų viceministro, generalinio konsulo Vienoje pareigas. 1929–1930 Geležinio Vilko Vyriausiojo štabo vadas. 1930 išrinktas Fizinio auklėjimo draugijos pirmininku. 1935 paleistas į atsargą.
Lietuvos Respublikos kariuomenės Kūno kultūros kursų studentai su dėstytojais (Brunonas Štencelis sėdi antroje eilėje antras iš kairės; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
limis.lt
Knygos
Parašė knygas: Minosvaidžių vadovėlis (1924), Šaudybos vadovėlis (1 dalis 1926, 2 dalis 1927).
Mirties aplinkybės
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą suimtas, kalintas Kaune, Vilniuje, nuo 1941 – Vorkutoje. Žuvo lageryje.
Apdovanojimai
Vyčio Kryžiaus 3 laipsnio (1927), Gedimino 3 laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo 2 laipsnio (1931), Estijos Erelio kryžiaus 2 laipsnio (1937), Italijos Karūnos 2 laipsnio (1931), Latvijos Trijų žvaigždžių 2 laipsnio (1933) ordinai.
