Juozas Šliažas

Šliãžas Juozas (1925 06 13 Rimšiai, Papilės vlsč., Šiaulių apskr. – 2009 01 10 Kaunas), lengvaatletis (ėjikas), lengvosios atletikos treneris, sporto organizatorius, dėstytojas, mokslininkas. SSRS nusipelnęs treneris (1963). Habil. dr. (technol. m., techn. m. dr. 1982). Valstybinės premijos laureatas (1979) už mokslo darbų ciklą (1968–1978). Inžinierius elektrikas. 1951 baigė Kauno politechnikos institutą. 1951–1964 Kauno Petrašiūnų elektrinės inžinierius, cecho viršininkas, 1964–1980 Kauno dirbtinio pluošto gamyklos vyriausiasis specialistas, 1980–1992 Lietuvos kūno kultūros instituto Lengvosios atletikos katedros vedėjas, profesorius (1986), 1992–2002 Ščecino universiteto (Szczecin, Lenkija) Lengvosios atletikos katedros profesorius, vedėjas, 2002–2005 Lietuvos kūno kultūros akademijos Lengvosios atletikos katedros profesorius. Dar besimokydamas stengėsi susipažinti su įvairiomis sporto šakomis: 1942 Vilniuje įgijo buriuotojo kvalifikaciją, domėjosi lengvosios atletikos ir žiemos sporto rungtimis. Studijuodamas dalyvavo slidinėjimo, plaukimo, lengvosios atletikos, šachmatų ir šaškių varžybose. 1948 ir 1949 žaidė ledo rutulį ASK (Akademinio sporto klubo), 1950 – Kauno audinių komandoje. 1949 pasiekė 5 km sportinio ėjimo rekordą (25 min 01,0 s). Pasižymėjo kaip geras sporto organizatorius. 1947 įkūrė Kauno jachtklubą, 1948 (padedamas P. Garbausko ir J. Žilevičiaus) parengė pirmuosius 36 kvalifikuotus buriuotojus. 1951 baigė lengvosios atletikos trenerių-instruktorių kursus. Dar būdamas studentu, vėliau dirbdamas Petrašiūnų elektrinėje, Dirbtinio pluošto gamykloje ir Lietuvos kūno kultūros institute organizavo stiprius lengvosios atletikos kolektyvus. Visuomeniniais pagrindais treniravo lengvaatlečius, kurie atstovavo Lietuvai įvairiose tarptautinėse varžybose. 1956, 1963, 1964, 1969 buvo SSRS lengvosios atletikos rinktinės treneris, 1980–1992 – Lietuvos lengvosios atletikos vyriausiasis treneris. Aktyvus sportinio ėjimo propaguotojas Lietuvoje, Sporto laikraščio ėjimo taurės varžybų rengimo iniciatorius. Lietuvos lengvosios atletikos federacijos pirmininkas (1967–1970). Rūpinosi Lietuvos lengvosios atletikos bazių statyba. Parengė per 100 didelio meistriškumo lengvaatlečių, Lietuvos čempionų ir prizininkų. Žymiausi auklėtiniai: R. Petrikaitė-Žurnienė, A. Židonienė, R. Beresnevičius, J. Kiseliovas, A. Medvedevas, E. Salmanavičius, V. Žurnia ir kiti. 1988 dalyvavo atkuriant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą ir buvo išrinktas į Vykdomąjį komitetą. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės narys (1995). Vienas Lietuvos olimpinės akademijos įkūrimo ir Lietuvos studentų sporto asociacijos atkūrimo iniciatorių. Paskelbė per 60 mokslinių ir metodinių darbų didelio meistriškumo lengvaatlečių rengimo klausimais. Parašė knygas: Vyresnio amžiaus žmonių bėgimo ir ėjimo treniruočių ypatumai (1984), Lengvaatlečių modelinės charakteristikos (sudarytojas, 1986), Vidutinio amžiaus žmonių ėjimo ir bėgimo treniruočių planavimo ir rengimo ypatumai (su kitais, 1988), Lengvoji atletika (sudarytojas, 1987), Lengvoji atletika: Vadovėlis (su kitais, 1995). LSSR valstybinė premija (1979), Kūno kultūros ir sporto departamento medalis Už nuopelnus Lietuvos sportui (1995), Atminimo medalis (2000), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2005), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 10-mečio medalis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos aukso medalis Už nuopelnus Lietuvos lengvosios atletikos sportui (2005).