Kurìcinas Jurijus (1942 06 20 Garinas, Permės sr., Rusija–2022 04 22 Sosnovyj Bor), imtynininkas, treneris (dziudo, savigynos imtynės). LSSR nusipelnęs treneris (1980). 6 danas (dziudo, 2002).
Į Lietuvą atvyko 1961 (atlikdamas karinę tarnybą). 1974 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. Nuo 1962 dirbo savigynos imtynių, vėliau dziudo treneriu Kaune. Nuo 2005 gyveno Rusijoje.
Sportiniai pasiekimai
Atstovavo Dinamo sporto draugijai Kaune. 10 kartų Lietuvos savigynos imtynių čempionas (pusvidutinis svoris): 1964 (svorio kategorija iki 72 kg), 1966 (iki 70 kg), 1967–1970 (75 kg), 1971 (iki 70 kg), 1972 (iki 86 kg), 1973 (75 kg), 1974 (iki 74).
2 kartus SSRS čempionas: 1973 (iki 75 kg), 1974 (iki 74 kg). SSRS čempionato (1972, iki 75 kg) sidabro medalio laimėtojas. Tarprespublikinių komandinių varžybų nugalėtojas SSRS čempionatuose –1967 (Luhanskas, Lietuva-Kirgizija, iki 70 kg), 1973 (Taškentas, Lietuva-Armėnija, iki 75 kg), 1974 (Barnaulas, Lietuva-Tadžikija, Lietuva-Azerbaidžanas, Lietuva-Uzbekija, iki 74 kg).
Pabaltijo čempionas: 1967 (iki 75 kg), 1969 (iki 75 kg), 1971 (iki 75 kg). Pasaulio čempionate (1974, Ulan Batoras, iki 74 kg) laimėjo sidabro medalį. Treneris Nikolajus Bolšakovas.
Jurijus Kuricinas
Šaltinis nežinomas
Išugdė Česlovą Jezerską (pasaulio savigynos imtynių 3 kartus čempioną), Feliksą Jankauską (SSRS tarptautinės klasės sporto meistrą), Petrą Ponomariovą, Antaną Songailą, Eduardą Techovą, Algirdą Žuloną.
Apdovanojimai
Kūno kultūros ir sporto depatramento sidabro medalis (2002).
