Šapkà Kęstutis (1949 11 15 Vilnius – 2025 10 11 Vilnius), lengvaatletis (šuolininkas), treneris, teisėjas. SSRS sporto meistras (1970), SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1972), SSRS nusipelnęs sporto meistras (1974). Sąjunginės kategorijos teisėjas (1989).
Išsilavinimas ir veikla
1956–1967 mokėsi Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1972–1975 Vilniaus universitete studijavo puslaidininkių fiziką, vėliau perėjo į Vilniaus pedagoginį institutą; 1977 įgijo fizikos-elektrotechnikos mokytojo specialybę ir pradėjo dirbti Puslaidininkių institute.
1968–1970 Dinamo sporto draugijos Respublikinės tarybos, 1970–1977 Kūno kultūros ir sporto komiteto instruktorius. 1977–1986 SSRS rinktinės vyriausiasis treneris Lietuvai, 1980–1983 SSRS šuolio į aukštį rinktinės vyriausiasis treneris. 1991–1997 Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris.
Nuo 1986 dirbo įvairiose sporto įstaigose lengvosios atletikos treneriu, sporto mokytoju ir dėstytoju.
Teisėjavo 1980 Maskvos olimpinėse žaidynėse.
Sportiniai pasiekimai
Sportavo nuo vaikystės. Apie 1961 pradėjo lankyti plaukimo bei šuolių į vandenį treniruotes (treneris Romualdas Lagunavičius) uždarame Žalgirio baseine. 1964 susidomėjo lengvąja atletika. Pasižymėjo gera koordinacija, šoklumu. Dalyvavo šuolių į aukštį, į tolį, trišuolio ir barjerinio bėgimo rungtyse. Atstovavo Dinamo sporto draugijai Vilniuje. SSRS rinktinės narys (1970–1975; treniravosi geriausiose sporto bazėse).
Kęstučio Šapkos šuolis
Alfredo Pliadžio archyvas
Pirmasis SSRS pradėjo naudoti šuolio į aukštį nugara techniką – Fosbury Flop (pasaulio lengvosios atletikos istorijoje ją pirmasis panaudojo 1968 Meksikos olimpinių žaidynių čempionu tapęs amerikietis Dickas Fosbury). Pritaikęs savo įgimtas savybes K. Šapka šią techniką truputį patobulino; 1971 amerikiečių sporto specialistas D. Martinas publikavo Kęstučio Šapkos savito šuolio į aukštį nugara kinogramas ir aprašymus.
Treneriai: Juozas Genevičius (pirmasis), Janas Gadovičius (1966–1976), SSSR rinktinėje – Jurijus Čistjakovas ir Pavelas Gojchmanas.
Lietuvos jaunių čempionas ir rekordininkas 1967 (1,96 m), 1968 (2,00 metrai).
Lietuvos čempionas: šuolio į aukštį 1969 (2,05 m), 1970 (2,21 m), 1973 (2,18 m), šuolio į tolį 1969 (7,25 m), Lietuvos trišuolio vicečempionas 1970 (15,61 metro).
2 kartus SSRS šuolio į aukštį čempionas 1972 (2,21 m), 1974 (2,23 m), vicečempionas (uždarų patalpų varžybose) 1971 (2,17 m), 1972 (2,20 metro).
SSRS tautų spartakiados 1971 Maskvoje šuolio į aukštį varžybų 2 vietos laimėtojas (2,17 metro).
Tarprespublikinių komandinių varžybų rungčių nugalėtojas: šuolio į tolį 1969 (7,28 m), šuolio į aukštį (2,16 m), uždarų patalpų varžybų 45 m barjerinio bėgimo distancijos 1973 (6,3 sekundės). Tarpvalstybinių komandinių varžybų dalyvis SSRS rinktinėje – 1970 (2,11 m), 1971 (2,17 m; 2,18 m), 1972 (2,17 m, 2,23 m, 2,24 m), 2074 (2,14 m, 2,15 metro).
Kęstutis Šapka per SSRS tautų spartakiados šuolio į aukštį varžybas (1971)
Alfredo Pliadžio archyvas
Europos šuolio į aukštį čempionas 1971 Helsinkyje (2,20 m; pirmasis europietis, panaudojęs Fosbury Flop techniką, pirmasis Europos čempionato aukso medalį iškovojęs Lietuvos lengvaatletis), vicečempionas 1974 Romoje (2,25 m; Lietuvos rekordas), Europos uždarų patalpų (žiemos) čempionato nugalėtojas 1974 Göteborge (Švedija; 2,22 m) ir 2 vietos laimėtojas 1972 Grenoblyje (Prancūzija; 2,22 m), 6 vietos laimėtojas 1971 Sofijoje (2,14 metro).
1972 Miuncheno olimpinėse žaidynėse šuolio į aukštį rungtyje užėmė 12 vietą (įvektas aukštis 2,15 m; pirmasis olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Lietuvos šuolininkas į aukštį).
Sportinę karjerą baigė, kai per atrankos varžybas į 1976 Monrealio olimpines žaidynes jam trūko kelio sąnario pagrindinis raištis.
Rekordai
Šuolio į aukštį rekordininkas: 8 kartus (1969–1974) gerino Lietuvos rekordus (nuo 2,10 m iki 2,25 m); per Europos čempionatą 1974 Romoje pasiektas Lietuvos rekordas (2,25 m) nebuvo pagerintas net 17 metų.
Žymesnieji auklėtiniai
Vienas žymiausių auklėtinių – Lietuvos šuolio į aukštį rekordą 1991 pagerinęs (iki 2,34 m) Rolandas Verkys. Dar treniravo lengvosios atletikos Lietuvos čempionatų prizininkus: šuolininką į tolį Darių Aučyną (Europos jaunimo iki 23 m. čempionato 2011 Ostravoje 4 vietos laimėtojas), šuolininką į aukštį Rimantą Mėlinį bei trišuolininkę Dianą Zagainovą (Europos jaunimo iki 23 m. čempionato 2019 Gävlėje nugalėtoja, universiados 2021 Čengdu vicečempionė, 2021 Tokijaus olimpinių žaidynių ir 2024 Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyvė).
Būdamas SSRS šuolio į aukštį rinktinės vyriausiuoju treneriu talkino treniruojant I pasaulio lengvosios atletikos čempionato 1983 Helsinkyje nugalėtojus Tamaroą Bykovą (2,04 m) ir Genadijų Afdejenką (2,32 metro).
Apdovanojimai
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (2009).
Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo statulėlė už aukštus sporto pasiekimus (2020).
