Pẽtkus Stasys (1961 09 03 Kanteriškiai, Šilutės rj.), sporto žurnalistas, dokumentinių filmų sporto tematika kūrėjas.
Išsilavinimas ir veikla
1968–1971 mokėsi Kanteriškių pradinėje, 1971–1976 – Juknaičių aštuonmetėje, 1976–1979 – Šilutės 3-iojoje vidurinėje mokykloje. 1979–1985 studijavo Vilniaus technologijos technikume ir įgijo fototechniko ir kino operatoriaus specialybę. 1984–2018 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos operatorius, 2013–2023 viešosios įstaigos TV Sporto Dokumentika direktorius.
Rengė televizijos reportažus: apie pasaulio dviračių čempionatus – 2001 Portugalijoje, 2002 Belgijoje, 2003 Kanadoje, 2004 Italijoje, 2005 Ispanijoje; Graikų-romėnų imtynių Europos ir pasaulio čempionatus – 2007 Azerbaidžane, 2008 Suomijoje; Europos ir pasaulio karatė čempionatus – 2010 Ispanijoje, 2011 Japonijoje, 2012 Belgijoje, 2013 Šveicarijoje. Europos jaunimo olimpinius festivalius: 2005 Lignane (Italija), 2007 Belgrade (Serbija), 2009 Tamperėje (Suomija), 2011 Trabzone (Turkija).
Stasys Petkus
Stasio Petkaus asmeninis archyvas
Taip pat apie žiemos olimpines žaidynes – 2002 Salt Lalke City, 2006 Turine, 2010 Vankuveryje bei vasaros olimpines žaidynes – 2000 Sidnėjuje, 2004 Atėnuose, 2008 Pekine, 2012 Londone.
Stasys Petkus (pirmas iš dešinės) su olimpinių žaidynių čempionu Modestu Paulausku, žurnaliste Gintare Grikštaite, operatoriumi Žilvinu Petkumi
Stasio Petkaus asmeninis archyvas
Dokumentinių filmų autorius, prodiuseris, režisierius. Sukūrė dokumentinius filmus apie:
1-ąsias Jaunimo olimpines žaidynes Singapūre Didžiojo olimpo link (2010), olimpinius čempionus Romą Ubartą, Algimantą Šalną, Modestą Paulauską, Virgilijų Alekną, Rimantą Bagdoną, Daną Pozniaką, Vladą Česiūną, Gintautą Umarą, Angelę Rupšienę, Lina Ingą Kačiušytę, Rimą Kurtinaitį, Arminą Narbekovą, olimpinį vicečempioną Antaną Mikėną.
Taip pat apie žymiausius visų laikų penkiakovininkus Penkiakovės riteriai (2015), ilgametį krepšinio trenerį Vladą Garastą, Lietuvos moterų krepšinio rinktinę Auksinė Komanda (2017), pirmąjį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentą Artūrą Poviliūną, Lietuvos futbolo raidą Lietuvos futbolo 100-metis (2022).
