Poviliū́nas Artūras (1951 08 10 Kaunas), krepšinio treneris, sporto organizatorius. Dr. (social. m., 2011). LSSR nusipelnęs treneris (1988). Lietuvos kūno kultūros akademijos garbės daktaras (2000), Lietuvos olimpinės akademijos akademikas (2005), Lietuvos nusipelnęs sporto darbuotojas (2011).
1973 baigė Lietuvos kūno kultūros institutą. 1970–1973 Kauno miesto švietimo skyriaus sporto mokyklos treneris. 1974–1976 ir 1979–1981 dėstė Lietuvos kūno kultūros institute. 1976–1979 Sąjunginio mokslinio tyrimų kūno kultūros instituto (Maskva) aspirantas. 1981–1987 Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto kūno kultūros ir sporto instruktorius, 1987–1991 Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas. 1991–1998 Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo patarėjas, 1993–1998 Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis referentas. 2012–2018 dėstė Vilniaus edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakultete; docentas (2014).
1979–1981 Žalgirio vyrų krepšinio komandos dublerių treneris, 1987–1991 Lietuvos krepšinio federacijos pirmininko pavaduotojas.
Artūras Poviliūnas
© Artūro Poviliūno asmeninis archyvas
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės vadovas (1988). Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas (1988–2012), garbės prezidentas (nuo 2012).
Artūras Poviliūnas (stovi centre) su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamąja grupe (1988 12 11, Vilnius)
ltok.lt archyvas
Lietuvos delegacijų vadovas žiemos olimpinėse žaidynėse: XVI olimpinėse žaidynėse(1992 Albervilis, Prancūzija), XVII olimpinėse žaidynėse (1994 Lilehameris, Norvegija), XVIII olimpinėse žaidynėse (1998 Naganas, Japonija), XIX olimpinėse žaidynėse (2002 Solt Leik Sitis, Jungtinės Amerikos Valstijos), XX olimpinėse žaidynėse (2006 Turinas, Italija), XXI olimpinėse žaidynėse (2010 Vankuveris, Kanada). Vadovavo Lietuvos olimpinėms delegacijoms XXV olimpinėms žaidynėms (1992 Barselona); XXVI olimpinėms žaidynėms (1996 Atlanta, Jungtinės Amerikos Valstijos); XXVII olimpinėms žaidynėms (2000 Sidnėjus); XXVIII olimpinėms žaidynėms (2004 Atėnai), XXIX olimpinėms žaidynėms (2008 Pekinas), XXX olimpinėms žaidynėms (2012 Londonas).
Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos Sporto įrenginių komisijos (nuo 1992), Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto (1995–2002) narys.
Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (angl. Association of National Olympic Committees, ANOC) Vykdomosios tarybos narys (nuo 2002).
Nuo 2005 Lietuvos olimpinės akademijos akademikas (2013–2021 prezidentas, nuo 2021 garbės prezidentas). 2013–2020 Pasaulio lietuvių sporto asociacijos prezidentas, nuo 2020 garbės prezidentas. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinio komiteto pirmininko pavaduotojas (1991, 1995, 1998, 2005, 2009), darbo grupės narys (2017).
Asta Šarkauskienė ir Artūras Poviliūnas (2023 05 01, Vilnius)
© Renatas Mizeras
Knygos
Monografijos Olimpinė Lietuva 1918–2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai pagrindu parengė ir 2011 Vilniaus pedagoginiame universitete apgynė socialinių mokslų (edukologijos) daktaro disertaciją.
Teisėjavimo metodika krepšinyje (su Stanislovu Stonkumi, 1977), Fizinis auklėjimas IX–XII klasėms. Krepšinis (su A. Paulausku, 1988), Olimpinė ugnis negęsta (1995), Nematoma olimpinio medalio pusė (su Aloyzu Urbonu, 2015, rusų kalba 2016), Olimpinė Lietuva 1918– 2008 metais: lūžiai, etapai, pasauliniai kontekstai (2010), Lietuvos Tautinės olimpiados atminimas gyvas (2016, papildytas leidimas 2017), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimas ir pripažinimas (2017), Olimpinės žaidynės: raida, dabartis, perspektyvos (2019), Lietuvių išeivijos sporto organizacijos ir jų įkūrėjai visuotinėje lietuvių enciklopedijoje bei Pasaulio lietuvių sporto asociacija (Valentinas Aleksa, Audronė Dumčienė, Artūras Poviliūnas, 2020), Olimpinis sąjūdis, Lietuva ir moralė (Valentinas Aleksa, Artūras Poviliūnas, 2022).
Filmai
Apie A. Poviliūną sukurtas dokumentinis filmas Artūras Poviliūnas. Sporto diplomatas (2021, režisierius Stasys Petkus).
Apdovanojimai
Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998), Sausio 13-osios atminimo medalis (2002), ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžius (2003), Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (2008).
Kūno kultūros ir sporto departamento 2 laipsnio ordinas (2001) ir 1 laipsnio ordinas su grandine Už nuopelnus Lietuvos sportui (2003).
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklas (2001), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpiniai žiedai (2011), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizas Pergalė (2021).
Tarptautinio olimpinio komiteto apdovanojimai: Šimtmečio medalis (1994), Olimpinis ordinas (1998), Olimpinio sąjūdžio vienybės (1995), Olimpinio solidarumo (1995), Sporto ir kilnaus elgesio (2005) prizai. Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos ordinas (2001). Tarptautinio kilnaus sportinio elgesio komiteto (Fair Play) prizas Už kilnaus sportinio elgesio judėjimo plėtrą (2001).
Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinas (1999), Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau dinastijos Komandoro ordinas (2008). Argentinos (1993), Kazachstano (1998), Latvijos (1998), Čekijos (1999), Gruzijos (1999), Baltarusijos (2001), Estijos (2008) nacionalinių olimpinių komitetų medaliai.
NATO ženklas (2003). Pasaulio šventosios dvasios riterių brolijos Už nuopelnus puoselėjant sportą ir darbą visuomenėje suteiktas ševaljė titulas (1998). 2016 suteiktas Pasaulio lietuvių sporto ambasadorius.
L: Esu kolektyvinis žaidėjas. Kaunas yra Kaunas! Žuvėdra (1994), A. Urbonas Olimpiniai žingsniai: dešimtmetis (1991–2001) olimpinėje šeimoje (2001), A. Icikavičius O sporte – tu visas mano gyvenimas (2008), P. Karoblis Tarptautinio ir Lietuvos olimpinių komitetų prezidentai (2008).
