Pelèckis Vaclovas (1910 08 28 Šiauliai – 2009 04 19 Šiauliai), boksininkas, treneris, teisėjas. Tarptautinės klasės teisėjas (1964). LSSR nusipelnęs treneris (1967). 1930 baigė Kauno Aušros gimnaziją. Statybos inžinierius, rašytojas. 1936–1938 vadovavo Radviliškio rj. Linkaičių ginklų gamyklos komplekso, 1938–1940 Šiaulių centrinio pašto rūmų, Varnių ir Telšių kareivinių, Rėkyvos elektrinės, 1941–1944 Anykščių rj. Rubikių plytinės statyboms. Po II pasaulinio karo 36 metus dirbo Šiaulių statybos ir remonto valdyboje inžinieriumi.
Mokydamasis gimnazijoje susidomėjo boksu ir 1927 pradėjo sistemingai treniruotis. 1933 jį treniravo iš Amerikos į Lietuvą grįžęs garsus to meto boksininkas J. Vinča, 1934 Klaipėdoje – tada žymus treneris estas Kuura. 1935 tapo Lietuvos bokso čempionu (svorio kategorija iki 57 kg), vėliau pasižymėjo kaip treneris. 1945–1949 treniravo Lietuvos rinktinę, kurioje buvo A. Šocikas, A. Zaboras, C. Mickevičius, I. Sarapinavičius ir kiti boksininkai. J. Čepulio, XIX olimpinių žaidynių (1968 Meksikas) sidabro medalio laimėtojo, treneris (1958–1967). Be jo, išugdė 18 Lietuvos jaunimo ir 26 suaugusiųjų bokso čempionus, 2 SSRS jaunimo čempionus, 8 SSRS sporto meistrus. Teisėjavo pasauliniame bokso turnyre Maskvoje (1957). Vadinamas Lietuvos bokso tėvu. Tarptautinio olimpinio komiteto Fair Play prizo laureatas (1998). Geriausiasis 20 a. Lietuvos bokso treneris (1999).
Parašė knygas: Tuoj nuaidės gongas (1997), Lietuvos bokso žvaigždynas (2000), Praeities aidai (2002), Pasaulis, kuriame gyvenau (2006), Apie save ir Lietuvos boksą (2009).
Nuo 2007 Šiauliuose rengiamas tarptautinis Vaclovo Peleckio taurės bokso turnyras. Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2008).
