Mikė́nas Vladas (1910 04 17 Revelis, dabar Talinas, Estija – 1992 11 03 Vilnius), šachmatininkas, treneris, teisėjas. SSRS sporto meistras (1942). Tarptautinės šachmatų federacijos (pranc. Fédération Internationale des Échecs, FIDE) tarptautinis meistras (1950). SSRS nusipelnęs sporto meistras (1950). Sąjunginės kategorijos teisėjas (1964). LSSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto veikėjas (1965). Tarptautinės kategorijos teisėjas (1968). Tarptautinės korespondencinių šachmatų (angl. International Correspondence Chess Federation, ICCF) tarptautinės korespondencinių šachmatų meistras (1971). Tarptautinės šachmatų federacijos tarptautinis didmeistris (1987).
1929 baigė Talino (iki 1918 Revelis, est. Rävala, vok. Reval) rusų privačią gimnaziją. Gimnazijoje susidomėjo šachmatais, nuo 1927 dalyvavo varžybose, nuo 1930 tarptautiniuose turnyruose. Kombinacinio stiliaus žaidėjas. Mikėno vardu pavadinta sistema (angl. Mikenas System, arba Flohr-Mikenas System). Talino (1929), Estijos (1930) šachmatų čempionas. 1930 tarptiniuose turnyruose Suomijoje ir Estijoje (Taline nugalėjo pretendentą į pasaulio čempiono vardą Efimą Bogoliubovą (angl. Efim Bogoljubow) užėmė 1 vietą, 1931 Brno (Čekija) – 4 vietą, 1937 I tarptautiniame turnyre Kemeriuose (Kemeri, Latvija) įveikė pasaulio čempioną Aleksandrą Aliochiną (Aleksandr Aliochin), 1959 tarptautiniame turnyre Baltijos jūra – taikos jūra Rygoje – Michailą Talį (latv. Mihails Tāls), VII tarptautiniame festivalyje 1971 Liubline (Lublin, Lenkija) užėmė 1 vietą, 1978 tarptautiniame CŠK turnyre sužaidė lygiosiomis su pasaulio čempionais Tigranu Petrosianu (angl. Tigran Petrosian) ir Maja Čiburdanidze (angl. Maia Chiburdanidze).
12 kartų Lietuvos (1933–1935, 1937, 1938, 1945, 1947, 1948, 1961, 1964, 1965, 1968), 2 kartus Pabaltijo (1945, 1965) šachmatų čempionas, 2 kartus Lietuvos komandinių šachmatų čempionatų (1952, 1972), Lietuvos spartakiados komandinių šachmatų varžybų (1978), atviro Estijos šachmatų čempionato (1973 Talinas) 1 vietos laimėtojas.
5 kartus (1931, 1933, 1935–1937, 1939) žaidė pasaulio šachmatų olimpiadose, 10 kartų (1940 nugalėjo Michailą Botviniką (Mikhail Botvinnik)) ir 1940 užėmė 13 vietą, 1944 – 5 vietą, 1949, 1950, 1955, 1957, 1962, 1965, 1967, 1970) – SSRS šachmatų čempionatų finale.
Europos korespondencinių šachmatų taurės laimėtojas (su Lietuvos komanda, prie pirmos lentos, 1963–1972), Europos komandinių korespondencinių šachmatų čempionas (su SSRS komanda, prie penktos lentos, 1973–1983).
1930 pradėjo šachmatų žurnalisto darbą – tvarkė šachmatų skyrių estų laikraštyje Esmaspaev (Pirmadienis). Šį darbą tęsė ir 1931 atvykęs gyventi į Lietuvą. 1931–1939 (su pertraukom) vedė šachmatų skyrių Lietuvos aido dienraštyje, 1934 leido šachmatų žurnalą Šachmatai ir bridžas (išėjo trys numeriai). Prasidėjus karui 1941 persikėlė gyventi į Kazanę (Totorijos ASSR), buvo Lietuvos gyventojų, evakuotų į Totorijos, Mordovijos Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką (ASSR) ir Kuibyševo sritį, reikalų įgaliotinio padėjėjas, 1942–1944 dirbo buhalteriu LSSR atstovybėje Maskvoje.
1944–1947 Kūno kultūros ir sporto komiteto Metodinio-mokomojo skyriaus viršininkas Kaune, 1948–1950 ėjo tas pačias pareigas Vilniuje. 1950 įkūrė Respublikinį šachmatų ir šaškių klubą, iki 1970 buvo jo direktorius, 1970–1982 treneris. 1955–1962 Estijos didmeistrio Paulio Kereso treneris. 1950–1990 žurnalo Švyturys,1952–1972 laikraščio Komjaunimo tiesa, 1959–1987 lenkų dienraščio Czerwony sztandar šachmatų skyrių vedėjas. 1965–1970 Lietuvos profsąjungų Respublikinės tarybos sporto ir turizmo visuomeninis skyriaus vedėjas.
1983–1985 pasaulio šachmatų čempionatų vyriausiasis teisėjas: teisėjavo Gario Kasparovo (angl. Garry Kimovich Kasparov) susitikimams su Aleksandru Beliavskiu (ukr. Олександр Белявський), Vasilijumi Smyslovu (rus. Василий Васильевич Смыслов) ir Anatolijumi Karpovu (rus. Анатолий Евгеньевич Карпов).
Parašė knygas: Šachmatų vadovėlis (1932, pirmoji šachmatų knyga lietuvių kalba), Šachmatų žaidimo pagrindai (1950 ²1952), Šachmatų pirmenybės (1958), 35 metai prie šachmatų lentos (1961), Šachmatai: teorija ir praktika (1968).
