Bočia

Bočià (it. boccia), neįgalių̃jų bočià – sportinis rutulio metimo (ridenimo) žaidimas, pritaikytas negalią turintiems žmonėms. Žaidžiama 12,5 × 6 m aikštėje, į kurią įeina ir žaidėjams skirtos vietos, aikštės ribos pažymėtos baltomis linijomis. Rutuliai yra lengvesni negu sveikųjų bočios žaidime ir žaidžiama tik iš vienos aikštės pusės. Žaidimo tikslas – rutulį paridenti taip, kad jis nuriedėtų ir sustotų kuo arčiau balto rutulio taikinio, kurį pakaitomis meta pirmumo teisę turintis žaidėjas. Svarbu priridenti kuo daugiau rutulių prie balto rutulio taikinio. Rutulių išsidėstymo nuo taikinio atstumas lemia pranašumą prieš varžovus ar varžovų komandą. Rutuliai yra kelių spalvų, kiekviena komanda turi skirtingų spalvų rutulius. Nugali komanda, kurios daugiausia rutulių būna prie balto rutulio taikinio. Žaidimas gali būti individualus arba komandinis, žaidžiamas lauko sąlygomis ir uždarose patalpose ant kieto ir lygaus paviršiaus. 1984 neįgaliųjų bočia įtraukta į paralimpines žaidynes. Šio žaidimo plėtote rūpinasi Tarptautinė cerebrinio paralyžiaus ir rekreacijos asociacija (angl. Cerebral Palsy International Sports and Recreation Association, CPISRA) ir Tarptautinė bočios komisija (angl. International Boccia Commission).

LIETUVOJE neįgaliųjų bočia pradėta žaisti 1995. Šį žaidimą į Lietuvą iš Švedijos atvežė ir tarp neįgaliųjų sportininkų iš populiarino Ukmergės krašto neįgalią turinčių žmonių sporto klubo Vilkmergė pirmininkas Anatolijus Kuprijaškinas. 1996 Ukmergėje surengtas pirmasis bočios turnyras negalią turintiems žmonėms (laimėjo sporto klubo Vilkmergė komanda). Neįgaliųjų bočios plėtote šalyje rūpinasi Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija. Nuo 1997 rengiami Lietuvos neįgaliųjų bočios čempionatai.

Galerija