Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-18 | REDAGUOTA: 2022-06-30

Bridžas

Brìdžas (angl. bridge – tiltas), spòrtinis brìdžas (angl. contract bridge – kontraktinis tiltas), intelektualus kortų žaidimas. Vienintelis kortų žaidimas pasaulyje pripažintas kaip sporto šaka. Žaidžia 4 žaidėjai; du sudaro porą, partneriai sėdi vienas prieš kitą. Žaidimą sudaro 2 dalys: varžymasis ir kirčių rinkimas, tada skaičiuojamas rezultatas.

Bridžas kilo iš visto. Užuomazgų atsirado 19 a. pabaigoje. Konkurencinio varžymosi samprata susiformavo apie 1904 ir žaidimas buvo pavadintas varžytinių (aukcioniniu) bridžu. Reikšmingą įtaką bridžui susiformuoti turėjo prancūzų žaidimas plafonas (angl. plafond; – 1918 į žaidimą įtraukta išankstinio skelbimo samprata – į partiją įtraukiami tik tie kirčiai, dėl kurių buvo suderėta per varžymąsi). H. S. Vanderbiltas (Jungtinės Amerikos Valstijos) geriausius plafono ir varžytinio bridžo bruožus sujungė su nauja skaičiavimo sistema (angl. scoring system). Po H. S. Vanderbilto bridžą daugiausia išpopuliarino F. Culbertsonas (Jungtinės Amerikos Valstijos); jis įsteigė pasaulinį bridžo žurnalą Bridge World Magazine ir Ch. H. Gorenas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Bridžas labai populiarus Nyderlanduose, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje. 1966 įkurta Europos bridžo lyga (angl. European Bridge League, EBL), 2007 vienijo 47 Europos šalių federacijas ir asociacijas. 1958 įkurta Pasaulio bridžo federacija (angl. World Bridge Federation, WBF), 2007 vienijo 103 nacionalines organizacijas.

LIETUVOJE bridžas pradėjo plisti apie 1928, žaistas daugiausia uždaruose salonuose ir klubuose. 1933 įvyko Kauno čempionatas (nugalėjo L. Armonaitis ir J. Smetona). 1934 Rygoje surengtas Pabaltijo turnyras, laimėjo Lietuva (broliai Aronauskai, Bliumentalis, Šimelevičius). Po 1935 susidomėjimas šiuo žaidimu blėso. 1967 10 18 įsteigtas Respublikinis bridžo komitetas, 1967 10 30 Vilniaus miesto bridžo sekcija (prezidentas R. Derkintis), 1968 10 03 – Kauno miesto, 1970 09 22 – Mažeikių miesto sekcija. 1970 išleista pirmoji knyga apie bridžą (Sportinio bridžo pagrindai). 1967 Vilniuje įvyko pirmasis tarprespublikinis bridžo turnyras, dalyvavo 4 komandos (Charkovo, Talino ir dvi Vilniaus), laimėjo Talino bridžininkai, Vilniaus I komandos sportininkai (V. Burokas, R. Derkintis, A. Lukinskas, A. Šeštokas ir V. Vrubliauskas) buvo antri, Vilniaus II komandos atstovai (V. Devoinis, Ą. Kiaupa, J. Kurila, M. Maknys, Minkevičius ir M. Žilėnaitė) – ketvirti. 1968 surengtas Vilniaus taurės festivalis, dalyvavo 10 komandų (3 iš Estijos, 4 iš Lietuvos, 1 iš Rusijos, 2 iš Ukrainos) ir 25 poros. Ir komandiniame, ir porų turnyruose laimėjo vilniečiai (J. Baublys, Ą. Kiaupa, J. Kobeckis, G. Kurila, M. Šaltenis, A. Šeštokas). 1968 įvyko pirmasis Lietuvos komandinis čempionatas (laimėjo Vilniaus Tauras: V. Devoinis, Ž. Paliulis, R. Saulytis, R. Višomirskis). 1971 Respublikinis bridžo komitetas pavadinamas federacija, bet 1973 SSRS kūno kultūros ir sporto komiteto nurodymu bridžas uždraudžiamas (žaidžiamas tik mėgėjiškai). 1989 12 09 Kaune įkurta Lietuvos sportinio bridžo asociacija populiarina ir plėtoja bridžą, kasmet organizuoja oficialius šalies individualiuosius, porų, jaunimo ir komandinius bridžo čempionatus. 1992 02 12 asociacija priimta į EBL, 1992 04 02 įregistruojamas Vilniaus bridžo klubas. 1993 03 19–21 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos porų čempionate Vokietijoje, 1993 12 26 – Europos atvirame komandiniame čempionate Prancūzijoje.

Veikia 3 bridžo klubai (Vilniuje, Kaune, Alytuje), vienija apie 200 žaidėjų (2022).

Lietuvos sportinio bridžo asociacijos prezidentai: V. Vrubliauskas (1989–1993), A. Krupelis (1993–1994), V. Vainikonis (1994–2007), A. Jankauskas (2007–2015), E. Vainikonis (nuo 2015).

Galerija

author

Kornelija Vasauskaitė

Skip to content