IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-23 | REDAGUOTA: 2022-06-22

Čempionatas

Čempionãtas, svarbiausios varžybos tarp stipriausių, tam tikra tvarka atrinktų sportininkų ar komandų, vykdomos vieną kartą per metus ar per kelerius metus teritoriniu principu. Rengiami šalies, žemyno, pasaulio čempionatai. Jų nugalėtojams suteikiami tų metų čempionų vardai. Pirmasis oficialus pasaulio čempionatas – greitojo čiuožimo – įvyko 1883 Amsterdame (Olandija), pirmasis Europos čempionatas – dailiojo čiuožimo – 1891 Hamburge (Vokietija).

Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas 1921; tai buvo šalies lengvosios atletikos čempionatas. Jame dalyvavo 39 sportininkai, Steponas Garbačiauskas laimėjo 3 rungtis: 100 m (12,1 s), šuolio į aukštį (148 cm) ir su kitais komandos nariais 800+400+200+200 m estafetės. 1922 pradėti rengti Lietuvos futbolo, dviračių sporto, beisbolo, moterų krepšinio, 1924 – vyrų krepšinio, 1925 – bokso, imtynių, sunkiosios atletikos, šaudymo, 1926 – ledo ritulio, 1927 – stalo teniso, 1929 – teniso, 1931 – greitojo ir dailiojo čiuožimo, plaukimo, 1935 – tinklinio 1936 – irklavimo čempionatai.

Pirmieji Lietuvos sportininkai, dalyvavę Europos čempionate, buvo lengvaatlečiai Stanislovas Šačkus, Vladas Komaras ir Vladas Bakūnas. Jie debiutavo 1934 Turine (Italija) vykusiame I Europos lengvosios atletikos čempionate. Vladas Bakūnas 400 m nubėgo per 52,6 s ir parengiamosiose varžybose buvo penktas (nugalėjo vokietis A. Mefeneris – 47,9 s). Vladas Komaras peršoko 180 cm ir užėmė 7 vietą (nugalėjo suomis K. Kotko – 200 cm), 110 m su barjerais pusfinalyje nubėgo per 16,3 s ir į finalą nepateko (nugalėjo vengras J. Kovačas – 14,8 s). Stanislovas Šačkus varžėsi dešimtkovės rungtyje, bet varžybų nebaigė.

Pirmoji nacionalinė Lietuvos komanda, debiutavusi Europos čempionate, buvo vyrų krepšinio rinktinė, ji žaidė II Europos vyrų čempionate (1937) ir pirmoji tapo Europos čempione. Pirmoji rinktinė, dalyvavusi pasaulio čempionate, buvo Lietuvos stalo teniso rinktinė, ji 1929 žaidė Budapešte (Vengrija) ir užėmė paskutinę – 10 vietą. Pirmasis pasaulio čempionate dalyvavęs individualiųjų šakų sportininkas buvo Lietuvos čiuožėjas Kęstutis Bulota, jis debiutavo 1928 Davose (Šveicarija) vykusiame pasaulio greitojo čiuožimo čempionate ir daugiakovėje užėmė 21 vietą.

Lietuvos šachmatininkų rinktinė pasaulio čempionate debiutavo 1930, futbolo (atrankos varžybose) – 1933, šaudymo – 1937, ledo ritulio – 1938. Pirmuosius pasaulio čempionatų medalius pelnė šauliai iš standartinio pistoleto: 1937 Helsinkyje (Suomija) Pranas Giedrimas asmeninėje įskaitoje, Lietuvos rinktinė – komandinėje (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Kačiauskas) laimėjo sidabro medalius. Pirmasis Lietuvos atletas, tapęs Europos čempionu, buvo boksininkas Algirdas Šocikas (1953), pirmieji pasaulio čempionai – tinklininkė Liudmila Meščeriakova (1956), krepšininkė Jūratė Daktaraitė (1959), iš individualiųjų sporto šakų – imtynininkas (klasikinės imtynės) Rimantas Bagdonas (1965).

Pirmoji Lietuvos komanda, tapusi pasaulio čempione (1981), – Kauno politechnikos instituto radijo sporto (radijo ryšys trumposiomis bangomis, telegrafas) rinktinė: S. Adomonis, R. Leonavičius, G. Lučinskas, V. Matulaitis, A. Pipiras, R. Strolia, J. Urbonas, A. Vilijošius, A. Vingrys.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pirmoji komanda, tapusi pasaulio čempione (1999), – Klaipėdos Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblis Žuvėdra: M. Baltramiejūnas, D. Čichuta, V. Daujotas, V. Kasperaitis, A. Muralis, M. Plioraitis, M. Riklevičius, A. Soroka, M. Stripinas, T. Žilys, A. Gajauskaitė, L Gerber, O. Intaitė, M. Janušonytė, V. Kožemiakina, J. Laivytė, I. Masianaitė, R. Markūnaitė, L. Varanavičiūtė. Treneriai Skaistutė ir Romaldas Idzelevičiai.

Pirmą kartą pasaulio krepšinio čempionų titulą 2005 pelnė Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė: Renaldas Seibutis, Steponas Babrauskas, Paulius Jankūnas, Artūras Jomantas, M. Prekevičius, Darius Šilinskis, Jonas Mačiulis, Michailas Anisimovas, Antanas Kavaliauskas, Rolandas Alijevas, Gediminas Navickas, Vaidotas Pridotkas. Treneriai Ramūnas Butautas ir Rimas Kurtinaitis.

author

Stanislovas Stonkus

Skip to content