Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-05-24 | REDAGUOTA: 2023-09-08

„Darbo rezervai“

„Darbo rezervai“, SSRS sporto draugija. Įkurta 1943 Maskvoje (veikusi 1945–1989 Lietuvoje). Vienijo profesinių technikos mokyklų moksleivius, darbuotojus ir jų šeimų narius. Organizavo profesinio techninio mokymo sistemos moksleivių ir darbuotojų masinį kūno kultūros ir sporto sąjūdį, diegė profesinį taikomąjį fizinį auklėjimą (organizmo rengimą būsimojo darbo sąlygomis). Organizacinė struktūra ir valdymas buvo glaudžiai susiję su profesinio techninio mokymo sistemos padaliniais ir institucijomis, mokymo įstaigos vadovas buvo ir kūno kultūros kolektyvo tarybos pirmininkas, o Valstybinio profesinio techninio mokymo komiteto pirmininkas iki 1970 buvo renkamas Respublikinės tarybos pirmininku, tik vėliau draugija savarankiškai sprendė visus masinio sporto, meistriškumo ir fizinio auklėjimo klausimus.

Lietuvoje pirmieji Darbo rezervų kolektyvai įkurti 1945. Iki 1960 daugiau rūpinosi masinės kūno kultūros plėtote ir būsimų darbininkų fiziniu rengimu. 1969 buvo įsteigtos centrinės sekcijos sportininkų meistriškumui tobulinti: populiariausios – lengvosios atletikos, krepšinio, tinklinio, futbolo, stalo teniso, bokso, irklavimo, imtynių, šaudymo ir dviračių sporto. 1970 Lietuvos respublikinė taryba vadovavo 61 kūno kultūros kolektyvui, vienijusiam 21 tūkstantį narių, 1986 atitinkamai 95 ir 55 tūkstančiams. Darbo rezervų nariai kultivavo 25 sporto šakas, draugija turėjo 5 stadionus, 70 sporto salių, 380 kitų sporto įrenginių, veikė 5 specializuotos vaikų ir jaunių sporto mokyklos. Kas antri metai buvo rengiamos Lietuvos spartakiados, dalyvauta SSRS Darbo rezervų spartakiadose.

Geriausių rezultatų yra pasiekę draugijos boksininkai (Vytautas Bingelis, Danas Pozniakas), lengvaatlečiai (Ana Ambrazienė, Anatolijus Antipovas), stalo tenisininkės (Asta ir Roma Giedraitytės, Jolanta Danilevičiūtė-Prūsienė), irkluotojai (Romas Vienažindis, Petras Grigonis), dviratininkai, dziudo imtynininkai.

Iki 1984 Darbo rezervų kolektyvuose buvo parengti 2 nusipelnę, 24 tarptautinės klasės, 192 sporto meistrai; 12 sportininkų buvo SSRS rinktinių nariai arba kandidatai į rinktines, 156 – Lietuvos rinktinių nariai (1983). 1989 atsiskyrė nuo SSRS sporto draugijos ir įkūrė Lietuvos sporto draugiją Gintaras, veikė iki 1992.

Darbo rezervai Lietuvos tarybos vadovai: L. Germanas (1945–1948), S. Bielkinas (1948–1951), R. Fryzelis (1951–1957), A. Jurkėnas (1957–1960), J. Jankauskas (1960–1968), Viktoras Strikaitis (1968–1989).

author

Viktoras Strikaitis

Skip to content