Ignalinos rajono savivaldybė

Ignalìnos rajóno savivaldýbė. SPORTAS. Ignalinoje 1950–1975 intensyviai kultivuotas tinklinis (vadovas mokytojas A. Sidaras), 1958 buvo populiariausia sporto šaka, 1961 tinklininkai Lietuvos čempionato A klasės varžybose užėmė 9 vietą (tarp 13 komandų). 1956 rajono vyrų ir moterų krepšinio rinktinės žaidė I Lietuvos spartakiadoje. 1964 Bangos futbolo komanda debiutavo Vilniaus zonos čempionate, 1977–1978 rungtyniavo Statybininkas. Nuo 1955 populiariausia sporto šaka tapo slidinėjimas, nuo 1983 – biatlonas. 1962 prie Šiekščio ežero pastatyta Ignalinos sporto bazė, 1988 įkurta Respublikinė žiemos sporto bazė, 1992 perorganizuota į Lietuvos žiemos sporto centrą. 1968 įkurta Ignalinos sporto mokykla (direktorius A. Pavilonis) slidininkams rengti (pirmieji treneriai: Albertas Antanas Jakubauskas, J. Repšienė, Edvardas Magyla, Aušra Slidžiauskienė). 1990 mokykla reorganizuota į Ignalinos moksleivių namų sporto skyrių, 2006 – į Ignalinos moksleivių namų sporto centrą. Centras organizuoja ir vykdo rajono sportinį darbą: organizuoja suaugusiųjų, moksleivių ir vaikų laisvalaikį, masinius sveikatingumo renginius, sporto žaidynes ir kitas varžybas. Centre visus metus veikia slidinėjimo, biatlono, futbolo, teniso, plaukimo ir kitų sporto šakų grupės, dirba 10 trenerių, lanko daugiau kaip 300 vaikų. Centro krepšinio komanda dalyvauja Lietuvos regionų krepšinio lygoje (2007 užėmė 9 vietą, treneris Renatas Juršėnas). Centrui vadovauja Ignalinos moksleivių namų direktoriaus pavaduotojas sporto reikalams Jonas Paslauskas, dirba metodininkai Henrikas Rudakas ir Anutė Jovaišienė.

Ignalinoje 2004 atidarytas plaukimo baseinas, 2006 – universali sporto salė, 2007 – treniruoklių ir aerobikos salės, sveikatingumo kompleksas. Veikia 12 sporto klubų; veikliausi: Vilimeksas populiarina biatloną, triatloną, slidinėjimą, riedučių, kalnų dviračių sportą, Būdakalnis – orientavimosi sportą, Yoko – karatė, Pašėlęs greitis – motociklų, Fortūna – dviračių sportą, Ignalinos krepšinio asociacija – krepšinį, Ignalinos teniso ir futbolo klubai – tenisą ir futbolą, Vikingas – čiuožimą, Sėkmės trasa – kalnų slidinėjimą, Snaigė – čiuožimą, akmenslydį (kerlingą), ledo rutulį, Garsas – sunkumų kilnojimą, laisvąsias imtynes, boksą, jėgos trikovę.

Žymesnieji sportininkai: slidininkai –14 kartų (1973–1982) Lietuvos čempionė, 1975 SSRS jaunimo čempionė Alytė Milašiūtė-Puišienė, 6 kartus (1973–1977) Lietuvos čempionė, 1973 SSRS jaunimo čempionė Irena Milašiūtė-Dešukienė (abiejų treneriai Birutė ir Juozas Skernevičiai), 15 kartų (1962–1972) Lietuvos čempionas Algirdas Čepulėnas, 19 kartų (1970–1980) Lietuvos čempionas Kazys Milašius (abiejų treneris Juozas Skernevičius), 2005 ir 2006 Lietuvos čempionas, olimpinės rinktinės narys, 2009 pasaulio čempionato Čekijoje dalyvis (sprintas, 18 vieta) Mantas Strolia (trenerė Kazimiera Strolienė), triatlonininkai – 1981 Lietuvos, 1983 SSRS, 1983 ir 1985 pasaulio, XIV žiemos olimpinių žaidynių (1984 Sarajevas, estafetė) čempionas Algimantas Šalna (pirmasis treneris Edvardas Magyla), XIX (2002 Solt Leik Sitis, Salt Lake City, 66 vieta) ir XX (2006 Turinas, Torino, 18 vieta) žiemos olimpinių žaidynių, 2005 pasaulio jaunių čempionato (5 vieta), 2009 pasaulio čempionato Korėjoje (11 vieta) dalyvė Diana Rasimovičiūtė (pirmieji treneriai Aleksandras Ščekočichinas, Edvardas Rasimovičius, dabart Vilius Repšys), 2002 pasaulio (10 vieta), Europos (3 vieta) jaunimo čempionatų dalyvis Igoris Ščekočichinas (treneriai Aleksandras Ščekočichinas, Edvardas Rasimovičius), 1994 Lietuvos čempionas Ričardas Griaznovas, XX žiemos olimpinių žaidynių (2006 Turinas, 90 vieta) dalyvis Karolis Zlatkauskas (treneriai Aleksandras Ščekočichinas, Edvardas Rasimovičius, Vilius Repšys), 2009 pasaulio jaunimo čempionato Kanadoje 4 vieta laimėtojas, 2009 Lietuvos čempionas Tomas Kaukėnas (treneriai Aleksandras Ščekočichinas, Edvardas Rasimovičius), orientacininkė – 1992–2009 Lietuvos orientavimosi, orientavimosi slidinėjant ir važiuojant dviračiais čempionė ir prizininkė, 2005 pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionato bronzos medalininkė, 2008 Europos ir pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais vicečempionė Ramunė Arlauskienė (dabartinis treneris Remgijus Arlauskas).

Žymesnieji treneriai (be pateiktų prie sportininkų): Kazimiera Strolienė (sidinėjimas), Česlavas Gotovskis (tenisas).

Sporto organizatoriai: sporto komiteto pirmininkai – B. Šimkūnas (1958–1962), P. Viburys (1952–1957; ir Nemuno Respublikinės tarybos pirmininkas), V. Kovalenka (1969–1974), Edvardas Rasimovičius (1975–1976), V. Motiejonis (1976–1981), S. Pruckus (1982–1989), Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vedėjas – Juozas Repšys (1990–1997), Švietimo ir sporto skyriaus sporto padalinio vadovai – A. Juodžiūnas (1996–2002), Andrius Leškevičius (2003–2004), Moksleivių namų sporto centro vadovas Jonas Paslauskas (2005–2007), Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Česliokas (2008–2009).

Galerija