Buriavimas

Buriãvimas, vandens sporto šaka – lenktynės sportinėmis burinėmis jachtomis. Lenktyninėmis jachtomis lenktyniaujama atvirame vandens plote, kur įrengiami specialūs ženklai, nurodantys jachtų plaukimo kryptį. Kreiserinės jachtos pritaikytos ilgesnėms jūrų kelionėms (įgula – 6 žmonės ir daugiau). Vyksta pagal klases suskirstytų jachtų (kiekviena įgula plaukia savo jachta) lenktynės (regatos), anksčiau būdavo su persėdimu (įgulos keičiasi jachtomis) ir estafetės. Laimėtojas nustatomas pagal kelių plaukimų taškų sumą. Moterys varžybose dalyvauja lygiomis teisėmis su vyrais.

Buriavimas atsirado 18 amžiuje Didžiojoje Britanijoje. Rusijoje Petro I įsakymu 1718 04 12 įsteigta Nevos flotilė, ji atitiko visus jachtklubo reikalavimus, bet po Petro I mirties suiro. 1720 Airijoje, Korke (Cork), įsteigtas vandens klubas, kurį vėliau anglai pavadino jachtklubu, 1831 Švedijoje – Karališkoji buriuotojų draugija. Karaliaučiuje pirmasis jachtklubas Rhe įsteigtas 1855. Nuo 1851 rengiamos tarptautinės Amerikos taurės (America’s Cup) buriavimo regatos. Pirmosios jachtų lenktynės per Atlanto vandenyną įvyko 1866. I olimpinių žaidinių (1896 Atėnai, Graikija) buriavimo varžybos buvo parodomosios, II olimpinėse žaidinėse (1900 Paryžius, Prancūzija) buriavimas įtrauktas į programą (6 m klasės lenktynes laimėjo šveicarai, 8 m klasės – anglų jachta OLLE, 10 m klasės – vokiečiai, per 10 m klasės lenktynėse visas tris pirmąsias vietas užėmė prancūzai), III olimpinėse žaidinėse (1904 Sent Luisas, Jungtinės Amerikos Valstijos) amerikiečiai buriavimo atsisakė. Buriuotojai neturėjo jokios bendros organizacijos, todėl ir kilo mintis įsteigti sąjungą. 1907 įkurta Tarptautinė buriavimo sąjunga (angl. International Yacht Racing Union, IYRU), 1996 pervadinta federacija (angl. International Sailing Federation, ISAF); 2009 vienijo 130  nacionalinių federacijų. Nuo 1908 buriavimas vėl įtrauktas į olimpinių žaidinių programą. Rengiami pasaulio (nuo 1922), Europos (nuo 1932) čempionatai, tradicinės kasmetinės transokeaninės lenktynės: Europa-Karibai (Romo regata), Amerika-Europa, Amerika-Havajų salos, aplink pasaulį Volvo Ocean Race. Geriausių buriavimo rezultatų yra pasiekę Skandinavijos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Australijos, Prancūzijos, Brazilijos sportininkai.

Klaipėdoje, Kuršių mariose, buriavimas pradėtas kultivuoti 19 amžiaus 7 dešimtmetyje čia gyvenusių anglų. 1869 įvyko pirmoji Klaipėdos buriavimo regata. 1875 iš Raudondvario (Kauno rajonas) kilęs grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (Paryžiaus jachtklubo ir Nicos regatos komiteto narys) Prancūzijoje pastatydino prabangią jachtą Žemajtej. 1884 įkurta Klaipėdos buriavimo draugija (Memeler Segel-Verein, MSV) – pirmasis buriavimo klubas dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Draugijai 1884 priklausė 14, 1897 – 1981 narys. Ji buvo Rytprūsių buriavimo sąjungos narys.

Nepriklausomoje Lietuvoje buriavimas atgaivintas 20 amžiaus 3 dešimtmetyje. 1921 Kaune įkurtas Lietuvos jachtklubas, kuris kultivavo įvairias vandens sporto šakas, kaip pramogą – ir buriavimą. 1924 Klaipėdoje įkurtas jūrų skautų skyrius, jo nariai 1926 pradėjo jūrų keliones burlaiviu Budys. Tais pačiais metais Lenkijos buriavimo lygos Vilniaus skyriaus visuotiniame susirinkime įsteigė Trakų jachtklubą, šis 1940 perduotas Šaulių sąjungai, 1946 – Klaipėdos jachtklubo skyriui Vilniuje. 1928 įkurtas buriuotojų klubas (iniciatorius R. Vysockas), 1929 – jachtklubas (komandoras Liudvikas Stulpinas). 1932 Kaune ant pontonų pastatyta brandvachta – plaukiojantis restoranas, kuriame buvo Perkūno jachtklubas. 1933 jachta Gulbė (kapitonas Kristupas Plonaitis) aplankė Londoną, Oslą ir Geteborgą. Tais pačiais metais Kaune, aukščiau Aleksoto tilto, ties žiemos uostu Nemune, įsteigtas Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) jachtklubas Kipras. 1936 Klaipėdoje susikūrė Lietuvos buriuotojų sąjunga (pirmininkas Balys Sližys) ir tapo Tarptautinės buriavimo sąjungos nare, Lietuvos buriuotojai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose (Gotlando, Švedija, regatoje – jachtos Vytis, Tegu, Gintaras, Argus). 1936–1937 veikė buriavimo mokykla. 1937 jachta Žalčių karalienė (kapitonas Pranas Buntinas) laimėjo 1 vietą Gotlando regatoje, Vytauto Didžiojo universitete įsikūrė studentų korporacija Jūra. 1938 Klaipėdoje surengta I Lietuvos teisės universiteto buriavimo regata, Klaipėdoje ir Nidoje įvyko tarptautinė regata. 1939 Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą buriuotojų veikla nutrūko. Buriuota Kaune, Šiauliuose, Telšiuose, Trakuose, daugiausia ežeruose. SSRS okupavus Lietuvą, Lietuvos buriuotojų sąjunga buvo uždaryta (ir neteko Tarptautinės buriavimo sąjungos narystės). 1941 prie Kūno kultūros rūmų įsteigtas Buriavimo komitetas, atsikūrė Kauno, Šiaulių ir Vilniaus buriuotojų klubai. Šiaulių buriuotojų iniciatyva 1943 Rėkyvos ežere surengtas Lietuvos mažų jachtų jolių buriavimo čempionatas.

Po II pasaulinio karo atkurtas Klaipėdos jachtklubas (1946), įkurtas jo filialas Trakuose. 1946–1948 veikė Respublikinis buriavimo komitetas, 1948–1960 Kūno kultūros ir sporto komiteto buriavimo sekcija. 1946 pirmą kartą dalyvauta SSRS čempionate.

1947 Kuršių mariose surengta regata, nuo 1948 Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis). 1951 įkurtas jachtklubas Plateliuose (iniciatorius Stanislovas Žukauskas), 1953 – Spartako draugijos jachtklubas Nevėžyje (prie Raudondvario). 1954 surengta pirmoji regata aplink Kuršių marias, 1957 – maršrutu Kaunas–Rusnė. 1958 pradėta varžytis dėl Pabaltijo taurės. Kauno mariose 1959 įvyko pirmosios varžybos (Finn klasės jachtų regata), 1963 – SSRS jolių buriavimo čempionatas. 1960 pradėjo veikti Žalgirio jachtklubas prie Kauno marių (direktorius Viktoras Bagdanovas; pagrindinis korpusas pastytas 1977). 1961 įkurta Lietuvos buriavimo federacija. 1963 S. Baltrūnui (Finn), Rimui Būdvyčiui (Skrajojantis olandas, FD klasė), Leonui Krasauskui (M klasė) suteiktas SSRS sporto meistro vardas. 1967 SSRS tautų spartakiadoje Balys Žumbakys (vairininkas), A. Dmitrijevas, J. Kliučinskas (Drakonas, D klasė) užėmė 2 vietą. 1968 jachtklubuose pradėtos gaminti jachtos (Kauno jachtklube pagaminta 30 Optimist, 7 Kadet, 4 OK-dingi lenktyninės burinės valtys, meistras B. Daukša). 1969 tarptautinėje regatoje Gryf-Pomorski Lenkijoje laimėjo Drakono (kapitonas Balys Žumbakys) ir Star (kapitonas Jurgis Vilemas) klasių jachtų įgulos. 1971 SSRS jaunimo čempionu tapo Saulius Tamkvaitis (Finn), 1972 SSRS jaunių taurės varžybas laimėjo Arvydas Balčiūnas (Optimist). 1973 Kaune atidaryta vaikų ir jaunimo buriavimo sporto mokykla (direktorius V. Urbanavičius), Smiltynėje pastatytas Klaipėdos jachtklubo pagrindinis pastatas ir viešbutis (architektas Jurgis Algimantas Zaviša). 1975 Jurgis Vilemas organizavo ir vadovavo jachtos Vilnis žygiui per Ladogos ežerą ir Baltijos jūrą į Archangelską ir Murmanską. SSRS jaunių buriavimo čempionais tapo: 1978 Šarūnas Abraitis (Optimist), 1980 Raimondas Šiugždinis (Optimist), 1982 Raimondas Šiugždinis ir G. Galaburda (Kadet), jaunimo buriavimo čempionais – 1978 Arvydas Balčiūnas ir G. Vildžius (470), 1986 Linas Šiugždinis ir Vaidas Balčiūnas (470; 1987 pasaulio jaunių čempionate jie užėmė 13 vietą). 1979–97 Lietuvos kūno kultūros institute buvo buriavimo specialybė (B. Palukaitis, parengti 35 buriavimo treneriai). 1982 Balio Žumbakio vadovaujama Žalčių karalienė,  Igno Minioto Audra ir Dariaus Plumpos Galvė užėmė 1 vietą tarptautinėje regatoje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (XXXII Internationale Ostsee Regata). 1983 SSRS tautų spartakiadoje ir 1986 SSRS jaunių žaidynėse Gintautas Mincė ir Kastytis Sabas laimėjo 470 klasės jachtų buriavimo lenktynes. Gintautas Mincė (470) 1985 tapo tarptautinių regatų Juodojoje ir Baltijos jūrose nugalėtoju, 1985 ir 1986 – SSRS čempionu, 1986 SSRS tautų spartakiadoje (su Vaidu Balčiūnu) užėmė 1 vietą, 1985 pasaulio čempionate – 11 vietą. Tauras Rymonis SSRS Luč klasės taurės varžybose ir 1987 SSRS čempionate užėmė 3 vietą, 1989 laimėjo SSRS Luč klasės taurės varžybas ir tapo SSRS čempionu. 1989 jachtos Lietuva (kapitonai Osvaldas Kubiliūnas ir S. Rudzevičius), Audra (kapitonas Ignas Miniotas ir A. Kazakevičius), Dailė (kapitonas Žvaigždras Drėma) atliko transatlantinį žygį nuo Klaipėdos iki Niujorko ir atgal. 1989 Raimondas Šiugždinis (Luč) tapo SSRS vicečempionu. 1990 – SSRS Draugystės regatos nugalėtoju, 1992 šią regatą laimėjo Tauras Rymonis (Finn).

1990 01 20 atkurta Lietuvos buriavimo sąjunga (1991 11 03 atkurta narystė Tarptautinėje buriavimo sąjungoje), spalio 25 įkurtas Lietuvos žurnalistų ir buriuotojų klubas Marinus (prezidentas Venantas Butkus). 1991 Saulius Pajarskas laimėjo Pasaulio lietuvių sporto žaidynių buriuotojų varžybas. Lietuvos buriuotojai pirmą kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse: XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona, Ispanija), Raimondas Šiugždinis ir Vaidas Balčiūnas (470) užėmė 32 vietą. 1992 vietoj Žalgirio jachtklubo Kaune įkurtas Lietuvos buriavimo centras (direktorius Albinas Grabnickas), įsteigtas Kauno veteranų buriavimo klubas (prezidentai: 1992–1996 A. Šuliokas, 1996–1997 V. Bogdanovas, 1997–2006 Leonas Krasauskas, nuo 2006 Vytautas Mačiulaitis). Pasaulį 1992–1993 apiplaukė Lietuva (kapitonai Robertas Dargis ir Stepas Kudzevičius), 1993–1995 Laisvė (kapitonas Ignas Miniotas; 1994 apiplaukė Pietų Amerikos Horno kyšulį), 1995 01 18 Horno kyšulį apiplaukė jachta Aurobank (kapitonas Jonas Limantas). 1995 Jurgita Maleckaitė, 1995, 1996 ir 1997 Raimundas Šiugždinis laimėjo Europos Laser Radial jachtų klasės buriavimo taurės varžybas, 1997 Raimundas Šiugždinis (Laser Radial) tapo pasaulio ir Europos, Agnė Kalanavičiūtė (Laser Radial) – Europos, 1998 Lietuvos buriavimo komanda (Laser Radial įgula: Raimondas Šiugždinis, Giedrius Gužys ir Jurgita Maleckaitė) – pasaulio buriavimo čempionais. 1999 pasaulio Laser Standard klasės jachtų buriavimo čempionate Raimondas Šiugždinis ir Giedrius Gužys laimėjo kelialapį į XXVII olimpines žaidynes (1992 Sidnėjus, Sydney, Australija), Raimondas Šiugždinis pripažintas vienu geriausių 20 a. paskutinio penkmečio pasaulio šios klasės jachtų buriuotojų. Giedrius Gužys (Laser Standard) XXVII olimpinėse žaidynėse užėmė 25 vietą, 2003 pasaulio čempionate Ispanijoje laimėjo kelialapį į XXVIII olimpines žaidynes (2004 Atėnai, Graikija), čia užėmė 27 vietą. 2003 Lietuvos buriuotojų sąjungos nariu tapo Kintų buriavimo mėgėjų klubas Marių burės. Gintarė Volungevičiūtė (Laser Radial) 2005 laimėjo Kieler Woche regatą, 2006 tapo Europos vicečempione, Tarptautinės buriavimo federacijos (ISAF) pasaulio žaidynėse užėmė 5 vietą, 2007 Europos čempionate Olandijoje ir 2008 pasaulio čempionate Naujojoje Zelandijoje – 4 vietą, XXIX olimpinėse žaidynėse (2008 Pekinas, Kinija) iškovojo sidabro medalį. Aušra Milevičiūtė (Laser Radial) 2006 tapo Europos jaunimo čempione, Tarptautinės buriavimo federacijos (ISAF) pasaulio žaidynėse užėmė 6 vietą.

2008 10 05 Klaipėdoje startavo Tūkstantmečio odisėja. Lietuvos buriuotojų, plaukiančių jachta Ambersail LTU 1000 aplink pasaulį, tikslas buvo garsinti Lietuvos vardą ir suburti viso pasaulio lietuvių bendruomenes švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vienu metu visuose 5 žemynuose. Per 9 mėnesių kelionę (200 plaukimo parų) nuplaukta 43 427 jūrmylės, aplankyta 26 lietuvių bendruomenės 20 šalių 5 žemynuose. Aplink pasaulį plaukė 11 buriuotojų įgulų (120 Lietuvos buriuotojų), jos keitė viena kitą įvairiose vietose. Maršrutas: I etapas Klaipėda–Kylis–Las Palmasas (kapitonas Saulius Pajarskas), II etapas Las Palmasas–Keiptaunas (kapitonas Audrius Jasinskas), III etapas Keiptaunas–Adelaidė (kapitonas Tauras Rymonis), IV etapas Adelaidė–Sidnėjus–Oklandas (kapitonas Naglis Nasvytis), V etapas Oklandas–Ušuaja (kapitonas  Simonas Steponavičius), VI etapas Ušuaja–Berisas–Buenos Airės–Montevidėjas–San Paulas (kapitonas Linas Ivanauskas), VII etapas San Paulas–Majamis (kapitonas Raimondas Šiugždinis), VIII etapas Majamis–Niujorkas–Bostonas–Halifaksas (kapitonas Linas Tamkvaitis), IX etapas Halifaksas–Almerija (kapitonas Viktoras Golubovskis), X etapas Almerija–Lisabona–Dublinas–Londonas (kapitonas Linas Baublys), XI etapas Londonas–Oslas–Kopenhaga–Gdanskas–Stokholmas–Sankt Peterburgas–Talinas–Ryga–Kaliningradas–Klaipėda (kapitonas Paulius Egidijus Kovas).

2009 veikė 37 klubai, dirbo 25 treneriai, sportavo 1258 sportininkai.

2014–2015 The Ocean Race lenktynėse aplink pasaulį dalyvavo Rokas Milevičius (pirmas lietuvis). 2021 pirmą kartą istorijoje Lietuvių komanda (kapitonas Rokas Milevičius, Ramūnas Bložė, Conradas Colmanas, Nerijus Eidukevičius, Arnas Eimutis, Linas Ivanauskas, Tomas Ivanauskas, Ramūnas Janonis, Deimantė Jarmalavičiūtė, Domantas Juškevičius, Saulius Pajarskas, Arvydas Paunksnis, Jurgis Radzevičius, Aistė Ridikaitė, Darius Vaičiulis) su Ambersail-2 jachta dalyvavo The Ocean Race vardo varžybose aplink Europą.

Lietuvos buriavimo sporto vadovai: Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininkai: Juozas Jurkūnas (1935–1936), Balys Sližys (1936–1939), Kūno kultūros rūmų buriavimo komiteto pirmininkai: Valteris Didžys (1941–1943), Kęstutis Aglinskas (1943–1944), Respublikinio buriavimo komiteto pirmininkas Anicetas Leipus (1946–1948), Kūno kultūros ir sporto komiteto buriavimo sekcijos pirmininkai: S. Pavilonis (1948–1953), Juozas Mažeika (1957–1958), Balys Žumbakys (1959–1960), Lietuvos buriavimo federacijos pirmininkai: Zenonas Strazdas (1961–1967), Jonas Vytautas Nainys (1968–1988), Jurgis Vilemas (1989–1990), Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentai: Andrius Končius (1991–1993), Algimantas Jankauskas (1993–1995), Jurgis Vilemas (1995–2000), Robertas Dargis (2001–2012), Naglis Nasvytis (2012–2021), Raimundas Daubaras (nuo 2021).

L: V. Butkus Gero vėjo Klaipėda 2002; A. Dovydėnas Buriavimas Vilnius 2003.

Linas Tamkvaitis

Galerija