Lengvoji atletika

© MELC archyvas

Bėgikai iš pradžių neturėjo startavimo atsparų, todėl tiesiog suformuodavo atsparą žemėje patys. Vėliau jos buvo pradėtos gaminti iš medžio, o šiomis dienomis tai portatyvinis metalinis įtaisas. Nuo 1928 atsparos naudojamos distancijose iki 400 m, kad atletas tvirčiau atsispirtų ir nepaslystų starto metu. Tarptautinėse varžybose jos jungiamos prie įrenginio, nustatančio netikrus startus. Bėgimo lenktynės prasideda starto teisėjui iššovus iš pistoleto. Starto šūvis įjungia elektroninį laikmatį arba kitą patvirtintą įrenginį, kuris nustato oficialius rezultatus. Iki 10 000 m distancijose laikas matuojamas šimtųjų sekundės dalių tikslumu, ilgesnėse distancijose dešimtųjų ar sekundės tikslumu. Ties stadiono finišo linija yra įrengiama kamera, kuri fiksuoja kertančius liniją. Ji filmuoja nuolat ir yra sinchronizuota su laikrodžiu, matuojančiu laiką šimtosiomis sekundės dalimis.

© MELC archyvas

© MELC archyvas

Šuolio į tolį, trišuolio ir sprinto iki 200 m rungtyse anemometru yra matuojamas vėjo greitis. Jeigu pasiekiamas rekordas, bet į nugarą pūtė didesnis nei 2 m/s vėjas – rekordas nefiksuojamas.

Metimo rungtyse trys teisėjai matuoja atstumą sertifikuota plienine rulete. Matavimai atliekami nuo apskritimo, kuriame buvo atletas metimo metu centro arba apskritimo lanko iki projekcijos, kur mestas įrankis pasiekė žemę. Oficialiai fiksuojamas atstumas, priklausomai nuo rungties, yra 1 ar 2 cm trumpesnis už tikrąjį. Tokia pat sistema naudojama šuolio į tolį ir trišuolio rungtyse.

Rungtys

Apima 47 olimpines rungtis. Klasikinės rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą: vyrams – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas; moterims – 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas. Labai populiari bėgimo rungtis – krosas. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa varžybos patalpose (maniežuose). Lengvosios atletikos rungčių pagrindas – natūralūs žmogaus judesiai, todėl pratybos visiems prieinamos.

Ištakos

Pirmąkart bėgimo (1 stadija – 192,27 m) varžybos minimos 776 prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas. Į 14 Olimpijos žaidynes, 724 prieš Kristų, įtrauktas diaulas (2 stadijų bėgimas taku ten ir atgal), į 15 žaidynes – dolichas – ištvermės bėgimas pamažu didinant stadijų skaičių (nuo 8 iki 24 stadijų), nuo 18 žaidynių – pentatlonas, susidedantis iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių. Starto trinkeles atstodavo akmeninės atramos, finiše – akmeniniai stulpeliai, kuriuos sportininkai privalėjo paliesti ranka; pažeidusieji starto ar kitas varžybų taisykles būdavo periami rimbu. Šokdami į tolį sportininkai rankose laikydavo akmeninį svarmenį; buvo manoma, kad tai padeda šokti toliau. Diską ir ietį mesdavo nuo akmeninio paaukštinimo. Disko metimo varžybose nugalėdavo sportininkas, įrankį numetęs toliausiai, ieties metimo – numetęs taikliausiai ietį į tam tikrą taikinį. Olimpijos žaidynių programa pamažu plėtėsi, bet prestižiškiausia rungtis buvo stadijo bėgimas. Žymiausias senosios Graikijos atletas – Leonidas Rodietis.

Lengvoji atletika atgimė 19 a. pirmoje pusėje Didžiojoje Britanijoje. 1837 čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. 19 a. pabaigoje daugelyje šalių ėmė veikti pirmieji lengvosios atletikos mėgėjų klubai ir kitos organizacijos. Tolesnei lengvosios atletikos plėtotei buvo svarbios atgaivintos olimpinės žaidynės (1896). 20 a. pradžioje pradėta rengti lengvosios atletikos nacionalinius čempionatus. 1912 įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), nuo 2001 – Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (angl. International Association of Athletics Federations, IAAF), 2022 jai priklausė 214 šalių nacionalinės federacijos. Nuo 1934 kas 4 metus (tarp olimpinių žaidynių) rengiami lengvosios atletikos Europos, nuo 1983 (nuo 1993 kas 2 metus) – pasaulio, nuo 1964 – Europos jaunių čempionatai, nuo 1965 rengiamos Europos lengvosios atletikos taurės varžybos, nuo 1966 – Europos lengvosios atletikos čempionatai uždarose patalpose, nuo 1977 (kas 2 metus) – Pasaulio taurės varžybos.

Lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje

Pradėta kultivuoti 1919 Kaune, Vytauto parke. 1919 07 13 įvyko pirmos parodomosios varžybos (arba tiksliau – parodomoji treniruotė). 1921 Kaune surengtas I Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (13 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Ši data ir laikoma lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje. Vienas aktyviausių lengvosios atletikos propaguotojų buvo Stepas Garbačiauskas, pirmasis Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) lengvosios atletikos komiteto (įkurtas 1922) pirmininkas, vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4 × 100 ir 10 × 100 m estafečių, šuolio į aukštį). Prie pirmojo lengvosios atletikos čempionato organizavimo ir šios sporto šakos propagavimo tuo laiku daug prisidėjo sporto aktyvistai Juozas Eretas, Egonas Fersteris, Elena Kubiliūnaitė, Kęstutis Bulota, Jonas Teišerskis, V. Bulota, Steponas Darius. 1922 Kaune surengtos pirmos kroso (arba bėgimo per laukus) varžybos. Lengvosios atletikos populiarinimu 1921–1922 rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, 1923–1932 Lietuvos sporto lygos (įkurta 1922) lengvosios atletikos komitetai, 1932–1940 Lengvosios atletikos sąjunga.

Sportinis gyvenimas (kartu ir lengvoji atletika) labai pagyvėjo 1923 prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, ten sportininkai turėjo kur kas didesnę rungtyniavimo praktiką ir geresnes treniravimosi sąlygas. 1926 Lietuvos lengvaatlečiai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose – Helsinkyje vyko I Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) studentų olimpiada (SELL studentų žaidynės). Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (įkurta 1922). Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis. 1928 penki Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo VII olimpinėse žaidynėse Amsterdame (Hansas Švėminas bėgo 100 ir 200 m, Julius Petraitis – 5000 m, Adolfas Akelaitis šoko į aukštį, Viktoras Ražaitis metė ietį, Paulina Radziulytė bėgo 800 m), 1934 – I Europos lengvosios atletikos čempionate (Vladas Bakūnas bėgo 400 m, Vladislovas Komaras dalyvavo šuolio į aukštį ir 110 m barjerinio bėgimo varžybose, Stanislovas Šačkus varžėsi dešimtkovėje). 1933–1938 Lietuvos jaunimas dalyvavo SELL studentų olimpiados lengvosios atletikos varžybose, 1935 šeši Lietuvos studentai – pasaulio studentų čempionate (Alfonsas Vietrinas 5000 m nuotolyje užėmė 4 vietą). 1936 įvyko pirmos Lietuvos ir Latvijos vyrų rinktinių varžybos (laimėjo latviai), 1937 – varžybos su Estijos lengvaatlečiais (laimėjo estai). 1938 surengtas pirmas Lietuvos ir Latvijos moterų rinktinių mačas (laimėjo latvės). 1938 I Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose Kaune dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1939 Lietuvos rinktinės Varšuvoje dalyvavo tarpvalstybiniame mače su Lenkijos rinktinėmis.

Lengvoji atletika 20 amžiuje

5–6 dešimtmetis

SSRS okupavus Lietuvą 1940 Kaune įvyko I Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos; 1 vietą užėmė Estijos sportininkai, Lietuvos lengvaatlečiai liko treti; Alfonsas Vietrinas laimėjo 10 000 m bėgimą, Aleksandras Jočys – 110 m barjerinį bėgimą.

1941 sezono pradžioje Lietuvos lengvaatlečių rezultatai buvo neblogi, bet kelis geriausius atletus (Stanislovą Šačkų, Joną Vabalą ir kitus) ištrėmus į Sibirą, 1944 vasarą nemažai čempionų ir rekordininkų pasitraukus į Vakarus, pirmaisiais pokario metais rezultatai, ypač vyrų, buvo labai prasti. 1946 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate ir užėmė 11 vietą. Iki 1956 SSRS čempionatuose mūsų sportininkams nepavyko laimėti nė vieno medalio. 1947, 1949, 1950 Lietuvos rinktinė pralaimėjo Baltarusijos rinktinei, o I (1948) II (1950) ir III (1952) Pabaltijo spartakiadose buvo trečia.

Atkaklus ir kryptingas Lietuvos trenerių darbas davė vaisių – mūsų šalies lengvosios atletikos lygis pradėjo sparčiai kilti. 1955 birželį Vilniuje, spalį Baku vyko lengvaatlečių mačai Lietuva–Azerbaidžanas: Vilniuje mačą laimėjo lietuviai (varžovus įveikė 20 rungčių), Baku – azerbaidžaniečiai (nusileido tik 9 lietuviams), 1956 Vilniuje lietuviai laimėjo 10 rungčių, bet 8 taškais pralaimėjo Azerbaidžano sportininkams. Tuo laiku Lietuva dalyvavo ir mačuose su kitų sąjunginių respublikų rinktinėmis, vyko kasmetinės Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos komandų varžybos.

1956 laimėti pirmieji SSRS čempionatų medaliai: Jonas Petras Pipynė (treneris Viktoras Barkalaja) pelnė aukso (1500 m bėgimas), Antanas Mikėnas (be trenerio) – bronzos (20 km sportinis ėjimas). Abu sportininkai su SSRS rinktine 1956 dalyvavo XVI olimpinėse žaidynėse Melburne. Antanas Mikėnas pirmasis iš Lietuvos lengvaatlečių laimėjo olimpinių žaidynių medalį (sidabro). 1956 abu sportininkai gerino ir SSRS rekordus.

Antano Mikėno asmeninis archyvas

1957–1960 pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai toliau skverbiasi į geriausiųjų pasaulio sportininkų gretas. 1957 III pasaulio jaunimo festivalyje Maskvoje laimėtojais tapo Jonas Petras Pipynė (1500 m bėgimas) ir Antanas Mikėnas (20 km sportinis ėjimas), 1958 VI Europos čempionate Stokholme dalyvavo 2 lietuviai: ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (laimėjo sidabro medalį; pirmasis treneris Antanas Staniulis, treneris Leonas Puskunigis) ir Jonas Petras Pipynė. 1958 Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė pasiekė pasaulio rekordą (57,49 m), 1960 XVII olimpinėse žaidynėse Romoje (Italija) laimėjo bronzos medalį. 1957–1960 SSRS čempionatuose iškovota 14 medalių, pasiekti 6 SSRS rekordai. 

Viešo naudojimo

Lietuvos sportininkai (Jonas Petras Pipynė, Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, Algimantas Baltušnikas ir Adolfas Varanauskas) sėkmingai dalyvavo SSRS–Didžiosios Britanijos, SSRS–Jungtinių Amerikos Valstijų, SSRS–Vokietijos Federacinės Respublikos mačuose; deja, Algimantas Baltušnikas (treneris Antanas Arlauskas) galėjo varžytis tik SSRS teritorijoje (1948–1956 su šeima buvo ištremtas į Buriatiją).

1959 įkurta Lietuvos lengvosios atletikos federacija, iki tol (1941, 1945–1959) lengvosios atletikos plėtote rūpinosi Lengvosios atletikos sekcija. 1961 SSRS disko metimo rekordą pagerino Algimantas Baltušnikas (57,93 m; treneris Leonas Puskunigis), 1963 SSRS tautų spartakiadą laimėjo ir SSRS čempionu tapo Adolfas Varanauskas (rutulio stūmimas). Penki sportininkai (Antanas Algimantas Vaupšas, Adolfas Varanauskas, Adolfas Aleksejūnas, Kęstutis Orentas ir Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė) 1964 dalyvavo XVIII olimpinėse žaidynėse Tokijuje. Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė ieties metimo rungtyje laimėjo 4 vietą (56,31 m), Adolfas Aleksejūnas kvalifikacinėse 3000 m kliūtinio bėgimo varžybose pagerino olimpinį rekordą (8 min 31,8 s), bet finale finišavo septintas. Adolfas Varanauskas (rutulio stūmimas, 18,41 m) buvo aštuntas, Antanas Algimantas Vaupšas (šuolis į tolį, 7,43 m; treneris Aleksas Sabeckis) – keturioliktas, Kęstutis Orentas 5000 m bėgime taip pat finišavo keturioliktas (13 min 54 s). SSRS–Jungtinių Amerikos Valstijų mačuose dalyvavo Antanas Algimantas Vaupšas, Adolfas Varanauskas, Algimantas Baltušnikas, Adolfas Aleksejūnas, Kęstutis Orentas (abiejų treneris Viktoras Barkalaja).

7–8 dešimtmetis

1965–1968 Lietuvos lengvaatlečiai: 1965 Kęstutis Orentas, Adolfas Aleksejūnas, Vytautas Jaras (treneris Vytautas Jurgis Barisas) ir Bernardas Burokas (treneris Algimantas Baltušnikas), 1966 Kęstutis Orentas, Adolfas Aleksejūnas, Vytautas Jaras, 1967 Vytautas Jaras ir Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, 1968 Vytautas Jaras ir Rimantas Aleksandras Plungė (treneriai Algimantas Baltušnikas ir Adolfas Varanauskas), laimėjo medalių SSRS čempionatuose, bet nė vienas nebuvo pakviestas į SSRS rinktinę dalyvauti XIX olimpinėse žaidynėse Meksike. Sėkmingai varžybose dalyvavo jaunieji lengvaatlečiai: 1968 Europos jaunių čempionate Algis Lebedžius (10 km sportinis ėjimas, 45 min 31,6 s; treneris Juozas Albinas Genevičius) ir Jonas Dabrila (ieties metimas, 68,38 m; treneris Jonas Grigas) laimėjo sidabro, Nijolė Sabaitė (800 m bėgimas, 2 min 10,1 s; trenerė Felicija Karoblienė) ir Arūnas Vitkevičius (rutulio stūmimas, 16,90 m; treneris Eugenijus Burokas) – bronzos medalius. 1966 SSRS jaunimo čempionais tapo Alfonsas Gedminas (5000 m bėgimas; treneris Kęstas Maniušis), S. Janauskaitė (ieties metimas, 51,16 m; pirmoji trenerė Ž. Jankauskaitė, treneris Vytautas Jurgis Barisas), 1968 V. Novikovas (1500 m bėgimas, 3 min 51,2 s; treneris Povilas Petras Karoblis), SSRS tarpvalstybiniuose mačuose laimėtojais ir prizininkais tapo: 1965 SSRS–Jungtinės Amerikos Valstijos – Adolfas Aleksejūnas, 1966 SSRS–Lenkija – Vytautas Jaras (55,74 m) ir Adolfas Aleksejūnas, 1966 ir 1967 mače SSRS–Prancūzija, 1967 Šiaurės šalių–Belgijos–Vokietijos Demokratinės Respublikos–SSRS rinktinių mače diską toliausiai nusviedė Vytautas Jaras (58,44 m).

© Alfredas Pliadis

1969 Vladimiras Dudinas (treneriai Romualdas Beresnevičius, Volodymyras Kucas) pagerino pasaulio 3000 m kliūtinio bėgimo rekordą (8 min 22,2 s; Lietuvos rekordas, dar nepagerintas), 1970 jis Europos komandinių taurių varžybose finišavo antras. 1971 Helsinkyje Europos šuolio į aukštį čempionu (2,20 m), 1974 Romoje – vicečempionu tapo Kęstutis Šapka (1972 uždarų patalpų čempionate Grenoblyje jis pelnė sidabro, 1974 Geteborge – aukso medalius; abu kartus peršoko 2,22 m). 1972 XX olimpinėse žaidynėse Miunchene dalyvavo penki lengvaatlečiai: Nijolė Sabaitė (800 m bėgimas, 1 min 58,65 s) laimėjo sidabro medalį; 2 kartus gerino SSRS rekordą, Romualdas Bitė (3000 m kliūtinis bėgimas, 8 min 34,6 s; treneris Povilas Petras Karoblis) užėmė 7 vietą, Kęstutis Šapka (šuolis į aukštį, 2,15 m) – 12 vietą, Rimantas Aleksandras Plungė (rutulio stūmimas, 19,30 m) – 14 vietą, Anatolijus Baranovas (maratonas, 2 h 20 min 10,4 s; treneris Viktoras Barkalaja) – 15 vietą. Sėkmingai SSRS tarpvalstybiniuose mačuose rungtyniavo Petras Šimonėlis, Rimantas Aleksandras Plungė, Kęstutis Šapka, Romualdas Bitė, Nijolė Sabaitė, Vladimiras Dudinas, daugiakovininkė Nijolė Kvietkauskaitė (treneris Zenonas Šveikauskas). Nė vienas Lietuvos lengvaatletis nepateko į SSRS rinktinę dalyvauti XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Montréalis), nors 1973 SSRS čempionais tapo Romualdas Bitė (3000 m kliūtinis bėgimas, 8 min 30,2 s) ir Nijolė Sabaitė (800 m, 2 min 2,3 s), vicečempionu – Rimantas Aleksandras Plungė (rutulio stūmimas, 19,73 m), bronzos medalininkais – Sigitas Eugenijus Skapas (rutulio stūmimas, 19,07 m) ir Margarita Treinytė-Butkienė, (šuolis į tolį, 6,34 m; treneris Valentas Butkus). 1973 universiadoje Maskvoje Nijolė Sabaitė laimėjo sidabro (800 m, 2 min 0,19 s), šuolininkė į tolį Margarita Treinytė-Butkienė (6,56) taip pat sidabro medalius. 1974 SSRS čempionu tapo Kęstutis Šapka (šuolis į aukštį, 2,23 m), vicečempionu – Jonas Grigas (3000 m kliūtinis bėgimas, 8 min 27,4 s), 1975 bronzos medalį pelnė Rima Makauskaitė (rutulio stūmimas, 18,57 m; treneris Aleksas Algirdas Kalinauskas), 1976 – Jonas Grigas (3000 m kliūtinis bėgimas, 8 min 27,6 s), vicečempionu tapo Algirdas Šakalys (50 km sportinis ėjimas, 4 h 3 min; pirmasis treneris Povilas Petras Karoblis, treneris Juozas Albinas Genevičius). 1974 SSRS jaunimo čempionais tapo Lina Purvinskaitė (400 m bėgimas, 54,4 s; treneriai Felicija Karoblienė ir Romualdas Beresnevičius), 1975 – Egidijus Petrikas (800 m bėgimas, 1 min 50,3 s; treneris Mykolas Tumėnas), 1973 SSRS jaunių čempionu (100 m bėgimas, 10,6 s) – Aleksandras Ganža, kurį treniravo Leonidas Šepelevičius. Vėl su SSRS rinktine tarpvalstybiniuose mačuose sėkmingai rungtyniavo Nijolė Sabaitė, Romualdas Bitė, Rimantas Aleksandras Plungė, Kęstutis Šapka, Jonas Grigas, Margarita Treinytė-Butkienė, Nijolė Kvietkauskaitė. 1975 universiadoje Romoje Rima Makauskaitė rutulio stūmimo varžybose iškovojo bronzos medalį (18,06 m).

1977–1980 buvo Lietuvos lengvosios atletikos pakilimo laikotarpis. 1978 pasaulio šuolio į tolį rekordą du kartus gerino Vilhelmina Augustinavičiūtė-Bardauskienė (pirmoji moteris pasaulyje, įveikusi 7 m ribą; 7,07 m ir 7,09 m), SSRS rekordą – Remigijus Valiulis (4 × 400 m estafetė), SSRS jaunimo čempionais tapo: 1977 – Aleksandras Antipovas (10 000 m, 28 min 39,8 s; treneris Algimantas Vilkas), 1979 – Rita Volskytė (trenerė Felicija Karoblienė), Vilija Valiūnaitė (treneris Juozapas Garalevičius), Teresa Ana Lazdovskaja-Valiulienė (treneriai Leonidas Šepelevičius, Antanas Krasaitis) ir Aldona Mendzarytė (treneris Antanas Šertvytis) 4 × 400 m estafetė, 3 min 41,3 s, 1980 (Kaune) – šuolininkė į tolį Vida Grumadaitė (6,35 m; treneris K. Daukantas) ir kūjo metikas Benjaminas Viluckis (67,80 m; treneris G. Stugis). Aleksandras Antipovas dalyvavo

© Alfredas Pliadis

Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos pasaulio nacijų kroso čempionatuose: 1977 Diuseldorfe individualioje įskaitoje užėmė 20 vietą, komandinėje – 3 vietą, 1978 Glazge individualioje įskaitoje – 2 vietą, komandinėje – 4 vietą, 1979 Limericke individualioje ir komandinėje įskaitose – 3 vietą, 1980 Paryžiuje individualioje įskaitoje – 6 vietą, komandinėje – 5 vietą, 1979 Pasaulio taurės varžybų finale laimėjo bronzos medalį (10 000 m 28 min 25,17 s).

SSRS tarpvalstybiniuose mačuose pagirtinai rungtyniavo Aleksandras Antipovas, Vilhelmina Augustinavičiūtė-Bardauskienė (treneriai Algimantas Antanas Kukšta ir Janas Gadovičius), Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė (treneris Leonas Puskunigis) Vladimiras Cepelevas, Rima Makauskaitė, Remigijus Valiulis (treneriai Algimantas Antanas Kukšta ir Antanas Krasaitis).

9–10 dešimtmetis

XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva) dalyvavo keturi lengvaatlečiai. Remigijus Valiulis su SSRS komanda laimėjo aukso medalį 4 × 400 m estafetėje (3 min 1,1 s; SSRS rekordas), disko metikė Galina Murašova užėmė 7 vietą (63,84 m; treneris Vytautas Jonas Burakauskas), ieties metikė Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė – 11 vietą (59,94 m), Aleksandras Antipovas 10 000 m nuotolio nebaigė.

1981–1984 Lietuvos lengvaatlečiai tęsė laimėjimus, pradėjo reikštis nauja sportininkų karta. 1981 pirmą kartą SSRS čempione tapo Margarita Treinytė-Butkienė (šuolis į tolį, 6,66 m). 1981 universiadoje Bukarešte aukso medalį 400 m kliūtinio bėgimo rungtyje laimėjo Ana Kosteckaja-Ambrazienė – 55,52 s, šuolininkas į tolį Arvydas Sabonis su 8,04 m rezultatu buvo ketvirtas. 1983 SSRS tautų spartakiados laimėtojomis – Ana Kosteckaja-Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 54,78 s), Galina Murašova (disko metimas, 67,82 m); abi sportininkės I pasaulio čempionate 1983 Helsinkyje pelnė sidabro medalius (Ana Kosteckaja-Ambrazienė 54,15 s, Galina Murašova – 67,44 m). 1982 ir 1983 SSRS kroso čempionu tapo Aleksandras Antipovas, jis vėl dalyvavo Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos pasaulio nacijų kroso čempionate (1982 Roma) ir individualioje įskaitoje užėmė 19 vietą, komandinėje – 3 vietą. 1983 Ana Kosteckaja-Ambrazienė Maskvoje, Brolių Znamenskių memorialo varžybose, pagerino pasaulio 400 m barjerinio bėgimo rekordą (54,02 s), Dinamo draugijos čempionate Maskvoje Valdas Kazlauskas – Europos 20 km sportinio ėjimo stadione rekordą (1 h 20 min 37,0 s; treneris Algirdas Šakalys). 1983 Europos jaunimo čempionate Valerijus Murašovas (disko metimas, 55,22 m; treneris Vytautas Jonas Burakauskas) ir Andrius Kornikas (estafetė 4 × 100 m, 39,73 s; su SSRS rinktine) laimėjo sidabro medalius, SSRS jaunimo čempionais tapo: 1982 – Irena Duchnovič-Oženko (šuolis į tolį, 6,67 m; treneris Vasilijus Semionovas) ir Romas Ubartas (disko metimas, 58,30 m; treneris Vytautas Jaras), 1983 – Andrius Kornikas (100 m bėgimas, 10,53 s; treneris Valentas Butkus), Juozas Grublys (2000 m kliūtinis bėgimas, 5 min 45,06 s) ir Valerijus Murašovas (disko metimas, 57,34 m), 1984 – Rišardas Malachovskis (dešimtkovė, 7161 taškas; treneris Romanas Eduardas Pšigočkis), SSRS jaunių čempionais 1982 – Valentinas Patapas (1500 m, 3 min 48,31 s; treneris Bronislovas Pliavga) ir Lilija Zablockaja (šuolis į aukštį, 1,88 m; treneris Vasilijus Semionovas), 1983 – R. Dovidaitytė (400 m bėgimas, 54,78 s; trenerė I. Martinkienė), S. Vainauskas (10 km sportinis ėjimas, 44 min 13,40 s; treneris Jonas Juozaitis), 1984 – Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (100 m kliūtinis bėgimas, 14,21 s; treneriai Valentina Ostrik ir Romanas Eduardas Pšigočkis). Sėkmingai Lietuvos lengvaatlečiai (Vladimiras Cepelevas, Remigijus Valiulis, Galina Murašovas, Romas Ubartas, Romas Sausaitis, Donatas Stukonis, Romaldas Kazlauskas, Arvydas Sabonis) dalyvavo SSRS tarpvalstybiniuose mačuose. Pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai įtemptai rengėsi XXIII olimpinėms žaidynėms, turėjusioms vykti 1984 Los Andžele, bet dėl politinių motyvų SSRS ir kitų socialistinių šalių sportininkams į olimpines žaidynes neteko nuvykti (atsakas į Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos XXII olimpinių žaidynių, 1980 Maskvoje, boikotą).

© Alfredas Pliadis

SSRS sporto funkcionieriai bent iš dalies kompensavo sportininkams šią netektį: 1984 08 16–18 Prahoje moterims ir Maskvoje vyrams buvo surengtos tarptautinėms varžybos Draugystė 84, kuriose dalyvavo 50 šalių sportininkai, 20 rungčių (iš tuo metu 41) laimėtojų rezultatai buvo geresni nei XXIII olimpinių žaidynių, 1984, čempionų. Prahoje Galina Murašova laimėjo sidabro medalį (disko metimas, 72,14 m; Lietuvos rekordas, dar nepagerintas), Nijolė Bluškytė-Medvedeva užėmė 4 vietą (šuolis į tolį, 7,02 m; treneriai Juozas Šapalas ir Janas Gadovičius), Maskvoje Romas Ubartas – 8 vietą (disko metimas, 63,60 m).

1985–1988 Lietuvos lengvaatlečiai sugebėjo įsitvirtinti SSRS rinktinėje ir su ja dalyvauti oficialiose tarptautinėse varžybose.

1985 SSRS čempionato bronzos medalį pelnė Teresė Nekrošaitė (ieties metimas, 62,96 m; trenerė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė), 1986 Romas Ubartas (disko metimas, 67,28 m), Benjaminas Viluckis (kūjo metimas, 79,28 m) ir Regina Čistiakova (3000 m bėgimas, 8 min 40,74 s) – aukso, Vaclovas Kidykas (disko metimas, 66,36 m) ir Nijolė Bluškytė-Medvedeva (šuolis į tolį, 6,95 m) – sidabro, Margarita Navickaitė (400 m kliūtinis bėgimas, 55,63 s; trenerė Felicija Karoblienė), Valda Rūškytė (septynkovė, 6349 taškai; treneris Juozas Šapalas) – bronzos, 1987 Ana Kosteckaja-Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 55,19 s) – aukso, Benjaminas Viluckis (kūjo metimas, 78,06 m) – sidabro, Sada Eidikytė-Bukšnienė (10 km sportinis ėjimas, 45 min 58 s; treneris Antanas Šimkus) ir Danguolė Bimbaitė (rutulio stūmimas, 18,80 m; treneriai Vytautas Jaras ir Birutė Keršulienė) – bronzos medalį. 1985 universiadoje Kobe Margarita Navickaitė tapo nugalėtoja 400 m kliūtinio bėgimo rungtyje (55,33 s), disko metikas Vaclovas Kidykas iškovojo sidabro medalį (63,12 m). 1985 pasaulio uždarų patalpų čempionate Paryžiuje Nijolė Bluškytė-Medvedeva šuolio į tolį rungtyje su 6,44 m rezultatu laimėjo bronzos medalį. 1987 universiadoje Zagrebe sidabro medalį laimėjo disko metikas Vaclovas Kidykas, 400 m kliūtinio bėgimo rungtyje Margarita Navickaitė finišavo ketvirta.

Sėkmingiausi buvo 1988 metai: SSRS čempionėmis tapo Galina Murašova (disko metimas, 67,72 m), Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 4 min 0,66 s; treneris Algimantas Vilkas) ir Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (septynkovė, 6566 taškai), bronzos medalininkėmis – Regina Čistiakova (3000 m bėgimas, 8 min 43,09 s), Ana Kosteckaja-Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas 56 s) ir Nijolė Bluškytė-Medvedeva (šuolis į tolį, 6,99 m). Sėkmingai dalyvauta ir SSRS uždarų patalpų čempionatuose: 1985 aukso medalius laimėjo Donatas Stukonis (rutulio stūmimas, 20,51 m; treneris Aleksas Algirdas Kalinauskas), Vaclovas Kidykas (disko metimas, 62,12 m; treneriai Ona Nijolė Plungienė ir Rimantas Aleksandras Plungė), 1987 – Irena Duchnovič-Oženko (šuolis į tolį, 6,88 m), 1988 – Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 4 min 8,02 s) ir Vaclovas Kidykas (disko metimas, 66,86 m).

Šeši lengvaatlečiai dalyvavo XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas), iš jų Romas Ubartas (disko metimas, 67,48 m) ir Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 3 min 53,5 s) tapo vicečempionais, Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (septynkovė, 6456 taškai) užėmė 5 vietą. SSRS jaunimo čempionais tapo: 1986 – Vidas Misiūnas (800 m bėgimas, 1 min 51,48 s; treneris Pranas Šaučikovas) ir Sada Eidikytė-Bukšnienė (5 km sportinis ėjimas, 22 min 19,29 s), 1987 – Sada Eidikytė-Bukšnienė (10 km sportinis ėjimas, 46 min 50,8 s), 1988 – Igoris Barachovas (400 m bėgimas, 47,75 s; treneris Leonidas Šepelevičius). SSRS tarpvalstybiniuose mačuose sėkmingai dalyvavo Nijolė Bluškytė-Medvedeva ir Irena Duchnovič-Oženko (šuolis į tolį), Galina Murašova, Romas

© Alfredas Pliadis

Ubartas ir Vaclovas Kidykas (disko metimas), Regina Čistiakova (3000 m), Margarita Navickaitė ir Ana Kosteckaja-Ambrazienė (400 m barjerinis bėgimas), Rišardas Malachovskis (dešimtkovė), Saulius Kleiza (rutulio stūmimas; treneriai Ona Nijolė Plungienė ir Rimantas Aleksandras Plungė), Valdas Kazlauskas (sportinis ėjimas).

1989 Lietuvos lengvaatlečiai paskutinį kartą dalyvavo SSRS čempionate: aukso medalį pelnė Dalia Matusevičienė (800 m bėgimas, 1 min 58,82 s; trenerė Felicija Karoblienė), sidabro – septynkovininkė Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (6604 taškai), bronzos medalius – Donatas Plungė (kūjo metimas, 76,42; treneris Rimantas Aleksandras Plungė) ir Stefanija Statkuvienė (2000 m kliūtinis bėgimas, 6 min 22,03 s; treneris Henrikas Statkus). 1989 m universiadoje Duisburge Regina Čistiakova 3000 m nubėgusi per 8 min 55,73 s laimėjo bronzos medalį. SSRS tarpvalstybinėse varžybose 1989 sėkmingai pasirodė R. Stasaitis (šuolis į tolį; treneris Romanas Eduardas Pšigočkis), Valdas Kazlauskas, Romas Ubartas, Rišardas Malachovskis, Nijolė Bluškytė-Medvedeva, Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė. 1989 ir 1990 pasaulio kroso čempionate Regina Čistiakova buvo apdovanota aukso medaliu už komandinę pergalę. 1989 SSRS jaunimo žaidynėse ir jaunimo pirmenybėse laimėtojų garbei (Austra Mikelytė, disko metimas, 58,86 m; trenerė Galina Murašova) ir Viktoras Meškauskas (10 km sportinis ėjimas, 42 min 24,0 s; treneris Juzefas Romankovas) buvo keliama Lietuvos trispalvė ir, pritariant visai delegacijai, skambėjo Lietuvos himnas. 1989–1990 Sada Eidikytė-Bukšnienė, Valdas Kazlauskas ir Antanas Grigaliūnas (treneriai Algirdas Šakalys ir Kastytis Stasys Pavilonis) gerino pasaulio ir Europos nestandartinių sportinio ėjimo rungčių rekordus.

Atkūrus Nepriklausomybę

1990 Lietuvos, Latvijos ir Estijos lengvosios atletikos federacijos nutarė rengti Pabaltijo čempionatą. Pirmasis vyko Vilniuje, Lietuvos lengvaatlečiai laimėjo 25 rungtis iš 46. 1991 čempionais tapo 16 Lietuvos sportininkų, 1992 jie laimėjo 20 rungčių. 1991 10 25 Lietuvos lengvosios atletikos federacija grąžinta į Tarptautinę lengvosios atletikos mėgėjų federaciją (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), 1991 pabaigoje Lietuvos sportininkai po 51 metų pertraukos sugrįžo į olimpinę šeimą. Pradėta rengtis XXV olimpinėms žaidynėms (1992 Barselona); dalyvavo aštuoni lengvaatlečiai: Romas Ubartas diską nusviedė 65,12 m ir tapo pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu, septynkovininkė Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (6142 taškai) užėmė 14 vietą, ieties metikė Teresė Nekrošaitė (58,28 m) – 18 vietą, kūjo metikas Benjaminas Viluckis (70,54 m) ir šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė (1,90 m; treneris Romanas Eduardas Pšigočkis) – 20 vietą, ėjikas Viktoras Meškauskas (20 km, 1 h 33 min 24 s) – 26 vietą.

Romo Ubarto asmeninis archyvas

1993–1996 Lietuvos rekordus gerino: Stefanija Statkuvienė (10 000 m, pusės maratono – 2 kartus, maratono bėgimas – 3 kartus), Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (100 m kliūtinis bėgimas), Sonata Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas; treneris Saulius Žaliauskas), Nelė Žilinskienė (šuolis į aukštį), Danuta Ščepanskienė (kūjo metimas), Kastytis Klimas (100 m bėgimas matuojant rankiniu chronometru; treneris Aleksas Stanislovaitis), Einius Vadopolas (treneris Bronislovas Pliavga) ir Jonas Novogreckis (pusės maratono), Česlovas Kundrotas (maratono bėgimas), Audrius Raizgys (trišuolis – 2 kartus). 1997 Atėnuose Virgilijus Alekna (disko metimas, 66,70 m) tapo pasaulio vicečempionu, Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (septynkovė, 6566 taškai) – bronzos medalininke, Saulius Kleiza (rutulio stūmimas, 18,25 m) – vienuoliktas, Rita Ramanauskaitė ieties metime (57,38 m) – dvylikta. Agnė Visockaitė (100 m bėgimas, 11,42 s) – Europos jaunimo Liublianoje vicečempione, Rasa Drazdauskaitė (1500 m bėgimas, 4 min 28,68 s; trenerė Vida Povilaitienė) – IV Europos jaunimo olimpinio festivalio Liublianoje sidabro medalininke, Inese Kliukot (400 m, 56,51 s; trenerė Laimutė Juchnevičienė) – penkta, Ričardas Keršulis (ieties metimas, 60,36 m; treneris Antanas Celiešius) – ketvirtas. 1997 pasaulio uždarų patalpų čempionate Nelė Žilinskienė pasiekusi Lietuvos šuolio į aukštį rekordą 1,95 m liko šešta. Universiadoje Katanijoje Agnė Visockaitė 100 m nubėgo per 11,53 s ir liko penkta.

1998 Europos čempionate Budapešte disko metikas Virgilijus Alekna laimėjo bronzos medalį (66,46 m), septynkovininkė Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (6394 taškai) užėmė 4 vietą, Romas Ubartas diską nusviedė 61,66 m ir liko devintas, pasaulio jaunių žaidynėse Rasa Drazdauskaitė (1500 m bėgimas, 4 min 21,63 s) – 3 vietą. 1999 pasaulio čempionate Sevilijoje dalyvavo disko metikai: Virgilijus Alekna buvo ketvirtas (67,53 m), Vaclovas Kidykas (65,05 m) – penktas, septynkovininkė Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (6262 taškai) – aštunta, rutulio stūmikas Saulius Kleiza (19,01 m) – dešimtas. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Göteborge Irina Krakoviak (800 m bėgimas, 2 min 4,8 s; treneris Juozapas Garalevičius) pelnė sidabro, Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate Rygoje Tomas Intas (ieties metimas, 77,88 m; trenerė Teresė Nekrošaitė) ir V Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Eisberge Vytautas Seliukas (šuolis į aukštį, 2,11 m; trenerė Valentina Ostrik) – aukso, Živilė Šikšnelytė (šuolis į tolį, 5,92 m; treneris Valentas Sabaliauskas) – bronzos medalius. Pasaulio uždarų patalpų čempionate Maebaši Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė penkiakovėje surinkusi 4505 taškus buvo ketvirta.

2000 net 18 lengvaatlečių išvyko į XXVII olimpines žaidynes Sidnėjuje, geriausiai sekėsi Virgilijui Aleknai – jis tapo olimpiniu disko metimo čempionu (69,30 m). Septynkovininkė Austra Skujytė surinkusi 6034 taškus užėmė dvyliktą, Rita Ramanauskaitė ietį nusviedusi 59,21 m tryliktą vietas.

1995 ir 1999 Lietuvos rekordus gerino Sonata Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas), 1997 – Danuta Ščepanskienė (kūjo metimas) ir Agnė Visockaitė (100 m bėgimas), 1998 po 2 kartus – Virginija Grigaitė-Petkevičienė (trišuolis; treneris Valentas Butkus), Monika Raizgienė (kūjo metimas), Lina Bagdonavičiūtė ir Rita Snarskaitė (šuolis su kartimi; treneris V. Šilinskas), Austra Skujytė (septynkovė; treneris Aleksas Stanislovaitis), 1998–2000 – Arūnas Jurkšas (ieties metimas, 7 kartus; trenerė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė), 1999 – Indrė Jakubaitytė (ieties metimas), Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė (septynkovė), 1999–2000 Rita Ramanauskaitė (ieties metimas, 2 kartus), Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 4 kartus; treneris Juzefas Romankovas), Adrija Grocienė (trišuolis, 4 kartus), 2000 Virgilijus Alekna (disko metimas, 2 kartus), Inga Juodeškienė (5000 m bėgimas), Edita Grigalionytė (šuolis su kartimi, 2 kartus; treneris Valentinas Venckus), Agnė Visockaitė (100 m ir 200 m bėgimas).

Lengvoji atletika 21 amžiuje

2001–2004 daugiausia laimėjimų pasiekė Virgilijus Alekna: 2001 tapo pasaulio, 2002 – Europos vicečempionu, 2003 – pasaulio, 2004 – olimpiniu (XXVIII olimpinės žaidynės, Atėnai) čempionu. Austra Skujytė 2001 pasaulio čempionate Edmontone buvo šešta, 2004 tapo olimpine vicečempione (XXVIII olimpinės žaidynės, Atėnai), pasaulio uždarų patalpų čempionate pelnė bronzos, Viktorija Žemaitytė (treneris Alvydas Gavėnas) 2004 pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate – sidabro medalį.

2001 VI Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Karina Vnukova (šuolis į aukštį, 1,75 m; trenerė Tatjana Krasauskienė-Šulus) buvo apdovanota sidabro medaliu. 2001 universiadoje Pekine Žana Minina 400 m bėgime 52,22 s buvo penkta. 2002 Europos čempionate Austra Skujytė (septynkovė, 6275 taškai) užėmė 4 vietą, Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 1 h 30 min 44 s) – 7 vietą. 2003 VII Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Paryžiuje aukso medalį laimėjo Lina Grinčikaitė (100 m bėgimas, 11,95 s; treneris Edmundas Norvilas), sidabro – Alina Vaišvilaitė (rutulio stūmimas, 14,67 m; treneris Vytautas Jonas Burakauskas), bronzos – Vidas Klibavičius (rutulio stūmimas, 17,97 m; treneriai Vera Guliokienė ir Saulius Kleiza). Pasaulio čempionate Paryžiuje aukso medalį disko metime laimėjo Virgilijus Alekna (disko metimas, 69,69 m), Austra Skujytė septynkovėje surinkusi 6077 taškus – dešimta. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Bydgoščiuje Arvydas Nazarovas (šuolis į tolį 7,93 m; treneris Romualdas Petruškevičius) – ketvirtas.

2002 Lietuvos rekordus gerino Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 2 kartus), Odeta Šidlauskaitė (3000 m kliūtinis bėgimas, 2 kartus; treneris Pranas Šaučikovas), Rasa Michniovaitė (3000 m kliūtinis bėgimas, 2 kartus ir 2004, 2 kartus; trenerė G. Michniovienė), 2003 – Mindaugas Norbutas (800 m bėgimas; treneris Povilas Sabaitis), Gintaras Andriuškevičius (30 km sportinis ėjimas;treneris Kastytis Stasys Pavilonis), Tomas Intas (ieties metimas), Agnė Visockaitė (100 m bėgimas, 2 kartus), Živilė Balčiūnaitė (maratonas, 2 kartus; treneris Romas Sausaitis).

© Alfredas Pliadis

2004 olimpinėse žaidynėse Atėnuose dalyvavo 12 lengvaatlečių. Čempionu tapo disko metikas Virgilijus Alekna (69,89 m, olimpinis rekordas), sidabro medalis įteiktas septynkovininkei Austrai Skujytei (6435 taškai), sudėtingoje maratono trasoje keturiolikta finišavo Živilė Balčiūnaitė (2 h 35 min 1 s). Pasaulio jaunimo čempionate Grosete sidabro medalį iškovojo septynkovininkė Viktorija Žemaitytė (5810 taškų), Lina Grinčikaitė (100 m bėgimas 11,71 s) buvo devinta, Brigita Virbalytė 10 000 m sportinio ėjimo trasoje (48 min 51,25 s) – devinta. Pasaulio uždarų patalpų čempionate Budapešte Austra Skujytė penkiakovėje surinkusi 4679 taškus laimėjo bronzos medalį.

2005 Helsinkyje pasaulio čempionu tapo Virgilijus Alekna (disko metimas, 70,17 m), septynkovininkė Austra Skujytė (6360 taškų) buvo ketvirta, Tomas Intas (ieties metimas, 70,11 m) – vienuoliktas, Irina Krakoviak (1500 m, 4 min 8,18 s) – vienuolikta, Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 1 h 31 min 23 s) – dvylikta. 2005 VIII Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Lignane Darius Raminas (šuolis į aukštį, 2,12 m; treneris Vidmantas Lapinskas) ir Sandra Mišeikytė (rutulio stūmimas, 14,10 m; treneris Algimantas Pleskys) iškovojo bronzos medalius. Natalija Valetova 100 m bėgime (11,89 s) buvo penkta, Agnė Šerkšnienė 400 m bėgime (55,66 s) – penkta, Justinas Grainys (šuolis į tolį, 7,09 m) – penktas, Artūras Gurklys (rutulio stūmimas, 17,09 m) – šeštas, Saulius Gudukas (trišuolis, 14,77 m) – šeštas. Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate Kaune Lina Grinčikaitė 100 m bėgime (11,69 s) iškovojo sidabro medalį. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Erfurte Povilas Mykolaitis (šuolis į tolį, 8 m; treneris Romualdas Petruškevičius) laimėjo bronzos medalį, Viktorija Žemaitytė septynkovėje su 5913 taškų buvo ketvirta, Zinaida Sendriūtė disko metime (52,78 m; treneriai Aloyzas Jasmontas ir Rimantas Kalibatas) – šešta.

2006 Europos čempionu Göteborge tapo disko metikas Virgilijus Alekna (68,68 m), maratonininkė Živilė Balčiūnaitė (2 h 31 min 1 s) užėmė 4 vietą. Pekine pasaulio jaunimo čempionate Lina Grinčikaitė 100 m bėgime (11,49 s) buvo šešta, Paulius Luožys (treneris Jurdanas Radžius) rutulį nustūmė 19,24 m ir liko aštuntas, Egidijus Petrauskas (treneris Jurdanas Radžius) diską nusviedė 56,68 m bei užėmė aštuntą vietą.

2007 pasaulio čempionate Osakoje disko metikas Virgilijus Alekna (65,24 m) liko ketvirtas, septynkovininkė Austra Skujytė (6380 taškų) – šešta. Darius Škarnulis 50 km sportiniame ėjime (3 h 59 min 48 s) finišavo dvyliktas. 2007 IX Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Belgrade Mindaugas Baliukonis (200 m bėgimas, 21,78 s; trenerės Danutė Skirmantienė ir Tatjana Krasauskienė-Šulus) ir Andrius Gudžius (disko metimas, 60,07 m; treneris Vaclovas Kidykas) pelnė bronzos medalius. 2007 Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Debrecene Viktorija Žemaitytė (septynkovė, 6219 taškų) iškovojo aukso medalį, Lina Grinčikaitė 100 m bėgime (11,69 s) – ketvirta, Karina Vnukova (šuolis į aukštį, 1,86 m; trenerė Tatjana Krasauskienė-Šulus) – šešta. 2007 pasaulio jaunių (iki 18 metų) čempionate Ostrave disko metikas Andrius Gudžius (61,59 m) laimėjo bronzos medalį. Pasaulio universiadoje Bankoke septynkovininkė Viktorija Žemaitytė (5971 taškas) iškovojo aukso, Audra Dagelytė (100 m bėgimas, 11,65 s; treneriai Ana Mamčenko ir Aleksas Stanislovaitis) – bronzos medalius.

XXIX olimpinėse žaidynėse Pekine Virgilijus Alekna disko metimo rungtyje laimėjo bronzos medalį (67,79 m), Živilė Balčiūnaitė (maratonas, 2 h 29 min 33 s) užėmė 11 vietą, Lina Grinčikaitė (100 m bėgimas, 11,50 s) – 14 vietą. Pasaulio uždarų patalpų čempionate Valensijoje Austra Skujytė penkiakovėje surinkusi 4655 taškus liko penktoje vietoje.

2005 Lietuvos rekordus gerino Austra Skujytė (dešimtkovė), Živilė Balčiūnaitė (1000 m bėgimas ir maratonas), Rasa Michniovaitė (3000 m kliūtinis bėgimas, 3 kartus), Edita Grigelionytė (šuolis su kartimi), 2006 – Mindaugas Pukštas (pusės maratono bėgimas), Neringa Aidietytė (treneris Juzefas Romankovas) pasiekė pirmą Lietuvos 50 km sportinio ėjimo rekordą, 2007 rekordą gerino Indrė Jakubaitytė (ieties metimas; trenerė Teresė Nekrošaitė), merginų ir vaikinų 4 × 100 m estafetės dalyviai, 2008 – Vitalijus Kozlovas (800 m bėgimas; trenerė Palmira Žukienė), Rasa Michniovaitė (3000 m kliūtinis bėgimas, 2 kartus), Sonata Milušauskaitė (20 km sportinis ėjimas; treneris Saulius Žaliauskas), moterų 4 × 100 m estafetės dalyvės (4 kartus).

2009 pasaulio čempionate Virgilijus Alekna užėmė 4 vietą (disko metimas, 66,36 m), Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 1 h 31 min 23 s) – 8 vietą, Donatas Škarnulis (50 km sportinis ėjimas, 3 h 50 min 56 s) – 14 vietą. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Kaune Lina Grinčikaitė laimėjo aukso (100 m, 11,37 s), merginos Silvija Peseckaitė, Lina Andrijauskaitė, Sonata Tamošaitytė ir Lina Grinčikaitė (4 × 100 m estafetė, 44,09 s) – bronzos, pasaulio universiadoje Belgrade Lina Grinčikaitė (100 m, 11,31 s) – aukso, Sonata Tamošaitytė (100 m kliūtinis bėgimas, 13,1 s) – sidabro medalius. X Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Tamperėje Lietuvos lengvaatlečiai medalių nepelnė, bet net 10 sportininkų užėmė vietas pirmuose aštuntukuose (4, 5, 6 vietas po vieną, 6 vietą – septyni sportininkai). 2010 Europos čempionate disko metikai Virgilijus Alekna (64,64 m) ir Zinaida Sendriūtė (60,70 m) užėmė 5 vietą, Darius Draudvila (dešimtkovė; treneris Valdas Petkevičius) – 6 vietą, Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas,

© Alfredas Pliadis

1 h 31 min 40 s) – 7 vietą, Tadas Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas, 3 h 52 min 31 s; treneris Juzefas Romankovas) – 9 vietą. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje Mongtone Andrius Gudžius (disko metimas, 63,78 m) tapo pasaulio jaunimo čempionu, Airinė Palšytė (šuolis į aukštį, 1,89 m; trenerė Tatjana Krasauskienė-Šulus) – vicečempione. Pasaulio uždarų patalpų čempionate Dohoje Eglė Balčiūnaitė 800 m bėgimo rungtyje (2 min 1,37 s) buvo penkta.

2009 Lietuvos rekordus gerino Sonata Tamošaitytė (100 m kliūtinis bėgimas, 2 kartus; trenerė Nina Gedgaudienė), vaikinų rinktinė (4 × 100 m estafetė), 2010 – Martynas Jurgilas, Rytis Sakalauskas (100 m bėgimas; abiejų treneris Aleksas Stanislovaitis), Brigita Virbalytė (50 km sportinis ėjimas; treneriai Kastytis Stasys Pavilonis, Juzefas Romankovas).

2011 pasaulio čempionate Daegu disko metikas Virgilijus Alekna buvo šeštas (64,09 m), Austra Skujytė (septynkovė, 6297 taškai) ir Kristina Saltanovič (20 km sportinis ėjimas, 1 h 31 min 40 s) – aštuntos. Europos jaunimo čempionate Taline (1,91 m) ir pasaulio universiadoje Šendžene (pakartojusi Lietuvos šuolio į aukštį rekordą, 1,96 m) Airinė Palšytė (trenerė Tatjana Krasauskienė-Šulus) laimėjo sidabro medalius; universiadoje sidabro medalius pelnė Viktorija Žemaitytė (septynkovė, 5953 taškai; treneris Alvydas Gavėnas), Zinaida Sendriūtė (disko metimas, 62,49 m; treneris Aloyzas Jasmontas) ir Rytis Sakalauskas (100 m bėgimas, 10,14 s; treneris Aleksas Stanislovaitis), Lina Grinčikaitė (100 m bėgimas, 11,44 s; treneris Edmundas Norvilas) – bronzos medalį. Darius Aučyna (šuolis į tolį, 7,81 m; treneris Kęstutis Šapka) Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Ostravoje buvo ketvirtas. XI Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Trobzone aukso medalininke tapo Modesta Justė Morauskaitė (400 m bėgimas, 54,01 s; trenerė Irena Jefimova), sidabro – Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, 52,00 m; trenerė Ina Žeronienė), bronzos – Povilas Dabašinskas (ieties metimas, 73,23 m; trenerė Zita Grabauskienė).

2012 pasaulio uždarų patalpų čempionate Stambule Austra Skujytė tapo bronzos medalininke (penkiakovė, 4802 taškai, Lietuvos rekordas), Sonata Tamošaitytė užėmė 4 vietą (60 m kliūtinis bėgimas, 8,03 s, Lietuvos rekordas). Europos čempionate vykusiame Helsinkyje Raivydas Stanys pelnė sidabro (šuolis į aukštį, 2,31 m; treneriai Audronė Gavelytė ir Antanas Baranauskas), Lina Grinčikaitė (100 m, 11,32 s) – bronzos medalį, Rytis Sakalauskas užėmė 6 vietą (100 m, 10,23 s), Natalija Piliušina – taip pat 6 vietą (800 m, 2 min 6,59 s; treneris Romas Beržinskas). XXX olimpinėse žaidynėse (2012 Londonas) dalyvavo 20 lengvaatlečių. Disko metikas Virgilijus Alekna užėmė 4 vietą (67,38 m), septynkovininkė Austra Skujytė – 5 vietą (6599 taškai; bronzos medalininkė po 2013 Liudmilos Josipenkos ir 2016 Tatjanos Černovos diskvalifikacijos), disko metikė Zinaida Sendriūtė – 8 vietą (62,54 m), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė – 11 vietą (1,89 m), 100 m bėgikė Lina Grinčikaitė (11,30 s) ir ieties metikė Indrė Jakubaitytė (59,05 m; trenerė Teresė Nekrošaitė) – 17 vietą. Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate Barselonoje Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty trišuolio rungtyje, pasiekusi Lietuvos rekordą, nušoko 14,17 m ir iškovojo sidabro medalį, o Liveta Jasiūnaitė ieties metime (53 m) liko aštunta.

© Alfredas Pliadis

2013 vieni sunkiausių lengvosios atletikos sporto istorijoje. Šalies lengvosios atletikos atstovai ne tik nelaimėjo medalių, bet ir pirmą kartą per pastaruosius du dešimtmečius nė vienas jų nepateko į geriausiųjų aštuntuką. Pasaulio čempionate Maskvoje Zinaida Sendriūtė disko metime (62,54 m) liko devinta, Diana Lobačevskė (treneris Juozapas Garalevičius) maratoną prabėgo per 2 h 37 min 48 s ir buvo dvylikta, Airinė Palšytė (šuolis į aukštį, 1,89 m) taip pat dvylikta. Geriausiai pasaulio jaunių čempionate Donecke pasirodė Domantas Poška (treneris Romas Ubartas), kuris diską nuskraidino 60,73 m ir iškovojo 6 vietą. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Tamperėje Andrius Gudžius diską numetė 62,40 m ir iškovojo aukso medalį, Airinė Palšytė šuolio į aukštį rungtyje (1,92 m) – sidabro medalį, Šarūnas Banevičius rutulio stūmime (18,75 m) liko aštuntas. Europos olimpiniame festivalyje Utrechte aukso medaliu apdovanotas Benediktas Mickus (800 m, 1 min 55,50 s; treneris Mindaugas Krakys), kūjo metikas Tomas Vasiliauskas (66,43 m; treneris Arvydas Šedys) buvo penktas, Arminas Čečkauskas (rutulio stūmimas, 17,24 m; treneris Valerijus Murašovas) taip pat penktas. Universiadoje Kazanėje Lina Grinčikaitė 100 m bėgimo rungtyje (11,32 s) iškovojo sidabro, Eglė Balčiūnaitė 800 m distancijoje (1 min 59,82 s) – bronzos medalius.

2014 Europos čempionate Ciuriche disko metikė Zinaida Sendriūtė (60,65 m) buvo šešta, Rasa Drazdauskaitė (maratonas, 2 h 30 min 32 s) – septinta. Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate Eugene Jogailė Petrokaitė (šuolis į tolį, 6,13 m; treneris Eugenijus Petrokas) užėmė ketvirtą vietą, Edis Matusevičius (ieties metimas, 70,58 m; treneris Edmuntas Matusevičius) buvo šeštas. Gdanske ėjikė Brigita Virbalytė pagerino 10 km ėjimo distancijos Lietuvos rekordą (43 min 19 s).

2015 pasaulio čempionate Pekine Brigita Virbalytė (20 km sportinis ėjimas, 1 h 30 min 20 s) buvo septinta, Rasa Drazdauskaitė maratone (2 h 31 min 23 s) finišavo vienuolikta. Europos uždarų patalpų čempionate Prahoje Airinė Palšytė į aukštį iššoko 1,94 m ir liko ketvirta. Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate Taline Dovilė Dzindzaletaitė-Kilby (treneris Juozas Tribė) laimėjo trišuolio rungtį (14,23 m) ir pagerino Lietuvos moterų trišuolio rekordą. Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, 55,77 m; trenerė Teresė Nekrošaitė) iškovojo bronzos medalį. Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate Eskilstune Edis Matusevičius (ieties metimas, 77,48 m) užėmė 3 vietą, Domantas Poška disko metimo rungtyje (62,70 m) buvo ketvirtas. Pasaulio jaunių čempionate Cale E. Kalendra (treneris Henrikas Statkus) dešimtkovėje surinko 7053 taškus bei užėmė dešimtą vietą, Erika Krūminaitė (trenerė Vita Baronienė) 400 m bėgimo rungtyje (55,51 s) buvo keturiolikta. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Tbilisyje Agnė Jonkutė (treneris Jurdanas Radžius) rutulio stūmime su 15,41 m užėmė ketvirtą, disko metime su 44,53 m taip pat ketvirtą vietą. Urtė Baikštytė (šuolis į aukštį, 1,74 m; trenerė Juzefa Baikštienė) buvo penkta. Universiadoje Guangiu Airinė Palšytė (šuolis į aukštį, 1,84 m) iškovojo aukso, Andrius Gudžius (disko metimas, 62,54 m) – bronzos medalį.

2016 Europos čempionate Amsterdame Airinė Palšytė iškovojo sidabro medalį (šuolis į aukštį, 1,96 m), Rasa Drazdauskaitė pusės maratono bėgime (1 h 11 min 47 s) finišavo ketvirta. Pasaulio uždarų patalpų čempionate Portlande Airinė Palšytė peršoko į 1,96 m pakeltą kartelę bei buvo ketvirta. Europos jaunių čempionate Tbilisyje Urtė Baikštytė (šuolis į aukštį, 1,79 m) pasidabino sidabro medaliu, Edgaras Benkunskas (dešimtkovė, 6907 taškai) užėmė septintą vietą, Daumantas Liutinskas (10 000 m sportinis ėjimas, 46 min 24,87 s; treneris Kęstutis Jezepčikas) taip pat septintą vietą.

XXXI olimpinėse žaidynėse (2016 Rio de Žaneiro) dalyvavo 15 lengvaatlečių. Disko metikė Zinaida Sendriūtė užėmė 10 vietą (61,89 m), disko metikas Andrius Gudžius – 12 vietą (60,66 m), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė – 13 vietą (1,84 m), maratonininkė Diana Lobačevskė buvo septyniolikta (2 h 30 min 48 s; tarp 156 dalyvių).

2017 Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Londone Lietuvai atstovavo 15 sportininkų. Andrius Gudžius tapo čempionu diską nusviedęs 69,21 m, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė liko septinta (1,92 m), trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė-Kilby (13,97 m) – penkiolikta, Eglė Balčiūnaitė (800 m bėgimas, 2 min 0,48 s) – penkiolikta, ėjikė Brigita Virbalytė (20 km sportinis ėjimas, 1 h 30 min 45 s)  – šešiolikta. Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate Bydgošče Živilė Vaiciukevičiūtė (20 km sportinis ėjimas, 1 h 32 min 21 s; treneris Viktoras Meškauskas) laimėjo bronzos medalį.

2018 Berlyne vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate disko metikas Andrius Gudžius laimėjo aukso (68,46 m), o ieties metikė Liveta Jasiūnaitė – bronzos (61,59 m) medalius. Brigita Virbalytė užėmė 4 vietą (20 km sportinis ėjimas; pasiektas Lietuvos rekordas – 1 h 27 min 59 s), Airinė Palšytė – 4 vietą (šuolis į aukštį, 1,96 m), Živilė Vaiciukevičiūtė – 5 vietą (20 km sportinis ėjimas, 1 h 28 min 7 s), bėgikė Agnė Šerkšnienė buvo šešta (400 m bėgimas, 51,42 s; trenerės Nijolė Sabaliauskienė ir Daiva Jankauskaitė), bėgikas Simas Bertašius užėmė 6 vietą (1500 m bėgimas, 3 min 39 s; treneris Juozapas Garalevičius), Edis Matusevičius (ieties metimas 77,67 m) buvo dešimtas. Beje, Simas Bertašius 2018 triskart gerino vieną iš seniausių 31 metus išsilaikiusį Lietuvos 1500 m bėgimo rekordą nuo 3 min 40,90 s iki 3 min 39,01. Pasaulio uždarų patalpų čempionate Birmingame Agnė Šerkšnienė 400 m nubėgo per 52,62 s (Lietuvos rekordas), Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty (trišuolis, 13,90 m) – dvylikta. Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate Tamperėje Urtė Baikštytė (šuolis į aukštį, 1,87 m) užėmė šeštą vietą, Martynas Alekna (disko metimas, 57,30 m; treneris Mantas Jusis) – dešimtą vietą. Šveicarijos čempionate Agnė Šerkšnienė pagerino 200 m bėgimo Lietuvos rekordą (22,99 s). Panevėžyje Sprinto dienos renginio metu Rokas Pacevičius (trenerė G. Šerėnienė) pasiekė uždarų patalpų 300 m bėgimo rekordą (33,56 s). Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty trišuolio uždarų patalpų Lietuvos rekordą pagerino 2018 Madride (14,13 m). Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate Javi 2019 aukso medalį trišuolio rungtyje iškovojo Diana Zagainova (13,89 m; treneris Kęstutis Šapka). Edgaras Benkunskas dešimtkovėje surinko 7584 taškus bei buvo aštuntas. Pasaulio čempionatas vyko Dohoje, o Lietuvai jame atstovavo 11 sportininkų. Aukščiausią vietą tarp lietuvaičių užėmė Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas, 1 h 30 min 23 s; trenerė Gražina Goštautaitė), kuris buvo vienuoliktas, Andrius Gudžius (disko metimas, 61,55 m) – dvyliktas, D. Dzindzaletaitė-Kilty (trišuolis, 14,09 m) – keturiolikta. Universiadoje Neapolyje nugalėtojais tapo 2 lietuvių sportininkai ieties metikai – Liveta Jaskiūnaitė (60,36 m) ir Edis Matusevičius (80,07 m), bronzos medaliais apdovanoti disko metikė Ieva Zarankaitė (56,75 m; trenerė Vita Zarankienė) ir šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas (2,24 m; treneriai Audronė Gavelytė ir Antanas Baranauskas). Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Baku ieties metikas Marius Rudzevičius (62,66 m; treneris Edmuntas Matusevičius) buvo aštuntas, o disko metikas Mykolas Alekna (54,13 m) – devintas. Europos uždarų patalpų čempionate Glazge bronzos medalį laimėjo Airinė Palšytė, Agnė Šerkšnienė 4500 m nuotolyje (52,40 s) finišavo ketvirta, Adrijus Glebauskas peršoko kartelę 2,21 m aukštyje ir liko vienuoliktas. Šveicarijos čempionato metu Diana Zagainova pasiekė naują Lietuvos moterų trišuolio rekordą – 14,43 metrų. Baltijos šalių čempionato metu Ogrėje Liveta Jasiūnaitė ietį nusviedė 63,98 m ir pasiekė naują Lietuvos moterų ieties metimo rekordą. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Palangoje Edis Matusevičius užfiksavo Lietuvos vyrų ieties metimo rekordą – 89,17 metrų. Liuksemburge Simas Bertašius pagerino 1500 m uždarų patalpų bėgimo rekordą (3 min 42,83 s).

Fillip Bossuyt / CC BY 2.0

2020 Gento pusės maratono bėgime Remigijus Kančys pasiekė Lietuvos vyrų pusmaratonio bėgimo rekordą (1 h 3 min 49 s; trenerė Inga Juodeškienė). Simas Bertašius Belgrade gerino jam priklausantį Lietuvos uždarų patalpų rekordą (3 min 42,06 s), Poznanėje pagerino jam priklausantį 1500 m bėgimo rekordą stadione (3 min 38,01 s).

XXXII vasaros olimpinės žaidynės Tokijuje, turėjusios vykti 2020 dėl COVID‑19 pandemijos buvo nukeltos ir įvyko 2021. Lietuvai jose atstovavo 11 lengvaatlečių. Disko metikas Andrius Gudžius iškovojo 6 vietą (64,11 m), ieties metikė Liveta Jasiūnaitė – 7 vietą (60,06 m), ieties metikas Edis Matusevičius – 14 vietą (81,24 m). 2021 lengvosios atletikos atstovai vieną po kito gerino Lietuvos rekordus. Bėgikas Gediminas Truskauskas varžybų Austrijoje metu pasiekė Lietuvos vyrų 200 m bėgimo rekordą (20,48 s). Dar vienas bėgikas Simas Bertašius 2021 tris kartus gerino 1500 m bėgimo rekordą: Kretoje 3 min 37,82 s, Tomblaine 3 min 37,75 s ir Sotteville 3 min 37,38 s. Sportinio ėjimo atstovas Artur Mastianica (treneris Viktoras Meškauskas) varžybų Slovėnijoje metu užfiksavo 50 km sportinio ėjimo rekordą (3 h 48 min 24 s). Agnė Lukoševičiūtė Jungtinėse Amerikos Valstijose kūjį nusviedė 66,09 m (Lietuvos moterų kūjo metimo rekordas). Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate Taline Greta Karinauskaitė užėmė 6 vietą (3000 m kliūtinis bėgimas, 10 min 5,84 s; treneris Justinas Beržanskis), disko metikas Martynas Alekna – 7 vietą (57,25 m), dešimtkovininkas Edgaras Benkunskas taip pat 7 vietą (7733 taškai). Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate Nairobyje aukso medalį iškovojo Mykolas Alekna (69,81 m), Atėnė Šliževičiūtė (septynkovė, 5388 taškai, trenerė Indrė Jakubaitytė)  buvo šešta, Marius Rudzevičius (ieties metimas, 64,08 m) – dešimtas, Gabija Klimukaitė (100 m kliūtinis bėgimas, 13,84 s) – dvylikta. Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionate Taline dalyvavo 12 sportininkų. Disko metikas Mykolas Alekna (68,00 m) laimėjo aukso medalį, Atėnė Šliževičiūtė septynkovėje su 5367 taškais buvo trylikta.

2022 World Athletics kontinentinio turo varžybose Madride bėgikė Modesta Justė Morauskaitė pasiekė Lietuvos moterų uždarų patalpų 400 m bėgimo rekordą (51,63 s). Tais pačiai metais Huelvoje vykusių varžybų metu sportininkė pagerino Lietuvos moterų 400 m bėgimo rekordą (50,49 s). Buvo pagerinti 2 vyrų uždarų patalpų Lietuvos rekordai – Gediminas Truskauskas (treneris Martas Skrabulis) Valmieroje 200 m nubėgo per 21,19 s, o Simas Bertašius Ostravoje 1500 m – per 3 min 38,32 s. 2022 Eugene vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate dalyvavo 9 sportininkai iš Lietuvos. Disko metikas Mykolas Alekna iškovojo sidabro medalį, diską nusviedęs 69,27 m, disko metikas Andrius Gudžius laimėjo bronzos medalį (67,55 m). Ieties metikė Liveta Jasiūnaitė buvo dešimta (58,97 m). Ėjikas Marius Žiūkas 35 km ėjimo distanciją baigė per 2 h 34 min 16 s ir pagerino Lietuvos vyrų sportinio 35 km ėjimo rekordą (varžybose sportininkas užėmė 27 vietą). Miunchene vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate disko metikas Mykolas Alekna iškovojo aukso medalį (69,78 m). Disko metikas Andrius Gudžius (65,40 m) ir ieties metikė Liveta Jasiūnaitė (58,96 m) užėmė 6 vietą, Marius Žiūkas (20 km sportinis ėjimas, 1 h 24 min 58 s) ir Dovilė Dzindzaletaitė-Kilty (trišuolis, 13,27 m) – 12 vietą. 2023 COSMA taurės varžybose Vilniuje bėgikai Einius Trumpa (treneris Alvydas Gavėnas), Matas Janarauskas (trenerė Irina Krakoviak), Lukas Sutkus (trenerė Lina Kaveckienė) ir Tomas Keršulis (treneris Adrian Durant) pagerino Lietuvos vyrų 4 x 400 m estafetės bėgimo rekordą (3 min 9,65 s). Sakramente Greta Karinauskaitė pagerino Lietuvos moterų 3000 m kliūtinio bėgimo rekordą (9 min 26,88 s). Europos jaunimo (iki 20 metų) lengvosios atletikos čempionate Jeruzalėje Rugilė Miklyčiūtė pasiekė Lietuvos moterų šuolio su kartimi rekordą (4,15 m; trenerė Rita Sadzevičienė) ir iškovojo sidabro medalį. Jai priklauso ir uždarų patalpų šuolio su kartimi rekordas – 4 m pasiektas atvirajame jaunimo ir suaugusiųjų lengvosios atletikos čempionate Kaune. Europos komandiniame čempionate Chożówe (Lenkija) mišrios estafetės 4 x 400 m metu bėgikai Lukas Sutkus, Ema Sarafinaitė (trenerė Vidutė Lebeckienė), Tomas Keršulis ir Modesta Justė Morauskaitė pasiekė Lietuvos rekordą (3 min 15,95 s). Tarptautinėse daugiakovės varžybose Taline Edgaras Benkunskas užfiksavo septynkovės uždarų patalpų rekordą (5937 taškai). Europos jaunių čempionate Jeruzalėje dalyvavo 27 sportininkai. Orinta Navikaitė (trenerės Ina Nagelė ir Teresė Nekrošaitė) ietie metime su 50,24 m iškovojo bronzos medalį, Aurėja Beniušytė trišuolio rungtyje (12,67 m) buvo septinta. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Banska Bystrice Aurėja Beniušytė (trišuolis, 13,04 m) laimėjo aukso medalį, Danielius Vasiliauskas (200 m bėgimas, 21,56 s; teneriai A. Tolstich ir Irina Krakoviak) – sidabro medalį, Justė Perveneckaitė (5000 m sportinis ėjimas, 23 min 27,5 s; treneris Viktoras Meškauskas) buvo ketvirta, Orinta Navikaitė (ieties metimas, 48,92 m) – penkta.

Europos jaunimo (iki 23 metų) lengvosios atletikos čempionate, vykusiame Espo mieste disko metikas Mykolas Alekna iškovojo aukso medalį (68,34 m), bėgikė Greta Karinauskaitė – sidabro medalį (3000 m kliūtinis bėgimas, 9 min 30,96 s). Bėgikai Tomas Keršulis 400 m bėgimo distancijoje buvo aštuntas, Lukrecija Sabaitytė (treneriai Laimutė Juchnevičienė ir Martas Skrabulis) 200 m bėgimo distancijoje per 24,4 s – dvylikta, Lukas Sutkus (400 m bėgimas, 46,36 s) – ketvirtas, Orinta Navikaitė (ieties metimas, 49,88 m) – penkta, Adas Dambrauskas (100 bėgimas, 10,48 s; treneriai Irina Krakoviak ir A. Tolstich) – septintas. Europos čempionate Budapešte disko metikai Mykolas Alekna (68,85 m) laimėjo bronzos medalį, o Andrius Gudžius (66,16 m) buvo šeštas, Ieva Zarankaitė (59,98 m) – keturiolikta, ieties metikai Edis Matusevičius (82,29 m) – aštuntas, Liveta Jasiūnaitė (59 m) – keturiolikta. Universiadoje Čangdu Edis Matusevičius (ieties metimas, 80,37 m) iškovojo aukso medalį, Diana Zagainova (14,02 m) – sidabro medalį, Edgaras Benkunskas (dešimtkovė, 7879 taškai) taip pat sidabro medalį.

Lengvosios atletikos klubai ir asociacijos

Vilniuje – Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija (įkurta 1992, prezidentas Jonas Romas Bernotas, kasmet organizuoja klubų ir individualaus bėgimo konkursus), Lietuvos ultra bėgikų draugija (įkurta 2012, vadovas Marius Dijokas), sporto klubas COSMA (įkurtas 2000, 2000–2007 pirmininkas Virginijus Daukšys, 2008–2009 Nijolė Bluškytė-Medvedeva, nuo 2010 Martas Skrabulis; kasmet rengia klubo taurės varžybas), sporto klubas FOCUS (įkurtas 2013, vadovas Lukas Budavičius), viešosios įstaigos Sostinės sporto centras (įkurtas 2021, vadovė Irena Bakšanska), Million steps (įkurta 2017, vadovas Ignas Brasevičius), Sostinės olimpas (įkurta 2009, vadovas Dainius Virbickas),  Tarptautinis maratonas (įkurta 2006, 2006–2008 direktorius G. Repšys, 2008–2009 N. Januškevičius, 2009–2011 Evaldas Martinka, 2011–2022 Darius Mikulis, nuo 2022 Gediminas Pajėda; nuo 2004 rengia Vilniaus maratoną), Fullgazz (įkurta 2021, vadovas Jonas Žakaitis), Bėgam (įkurta 2013, vadovė Ramunė Žvirblytė), Via aurora (įkurta 2012, vadovas Vilmantas Aušra), Kaune – Kauno lengvosios atletikos federacija (įkurta 1992, vadovas Valdas Petkevičius), Kauno bėgimo mėgėjų klubas (įkurtas 1996, vadovas Vidmantas Dobrovolskas), sporto klubai Titanas (įkurtas 1990, vadovas Marius Misiūnas), Nemunas (įkurtas 1995, vadovas Ričardas Norkus), Šilainiai (įkurtas 1993, vadovas Romutis Ančlauskas), viešoji įstaiga Kauno maratono klubas (įkurtas 2009, vadovas Gytis Šumskas), Klaipėdoje – Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija (įkurta 1998, vadovas Virginijus Jurgelevičius), Klaipėdos miesto lengvosios atletikos federacija (įkurta 1991, vadovas Virginijus Jurgelevičius), Klaipėdos miesto bėgikų sporto klubas Maratonas (įkurtas 1990, vadovė Jolanta Beržinskienė), sporto klubas Nikė (įkurta 1996, pirmininkas Algimantas Pleskys; dalyvauja Europos jaunimo klubų taurės varžybose), Klaipėdos miesto bėgimo sporto klubas Gintarinė jūrmylė (įkurtas 1996, pirmininkas Mykolas Tumėnas; organizuoja tradicinį bėgimą Gintarinė jūrmylė), Panevėžyje – Panevėžio lengvosios atletikos federacija (įkurta 2007, vadovas Remigijus Jakubauskas), lengvosios atletikos sporto klubas Žvaigždė (įkurtas 2009, vadovė Aldona Dobregienė), Šiauliuose – lengvosios atletikos asociacija Dinamitas (įkurta 2004, vadovas Mindaugas Butkus), Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras (įkurtas 2004, vadovas Tolvydas Skalikas), bėgimo klubas Stadija (įkurtas 2000, Dainius Šaučikovas), klubai Beržyno žiogelis (įkurtas 2001, vadovė Daiva Maceikienė), Piramidė (įkurtas 2000, vadovė Juzefa Baikštienė), Alytuje – Lietuvos sportinio ėjimo asociacija (įkurta 1997, vadovas vadovas Kastytis Stasys Pavilonis), Alytaus miesto ir rajono lengvosios atletikos federacija (įkurta 2001, vadovas Rimas Salickas), sporto klubai Interwalk (įkurtas 2004, vadovas Kastytis Stasys Pavilonis), Daisotra (įkurtas 1996, vadovas Vaidas Gumauskas), Lengvosios atletikos sporto klubas (įkurtas 2012, vadovas Vytautas Šmidtas), Druskininkų ėjikų klubas (įkurtas 1996, vadovas Kęstutis Jezepčikas), Birštono A. Mikėno ėjimo klubas (įkurtas 2002, vadovas Jonas Juozaitis), Utenos lengvosios atletikos klubas (įkurtas 1998, vadovas Mantas Saliamonas), Kauno raj. asociacija Eksėjikų klubas (įkurta 2017, vadovas Edgaras Kaselis), Marijampolės lengvosios atletikos sporto klubas (įkurtas 1997, vadovas Darius Kemeraitis), Vilkaviškio lengvosios atletikos sporto klubas (įkurtas 1996, prezidentas Modestas Saldukaitis), Raseinių lengvosios atletikos klubas Šokliukas (įkurtas 2009, vadovas Eugenijus Petrokas), Pabradės sportinio ėjimo klubas (įkurtas 2001, prezidentas Viktoras Meškauskas), Pasvalio lengvosios atletikos sporto klubai Lėvuo (įkurtas 1999, vadovas Evaldas Žilys), Svalė (įkurtas 2009, vadovas Kęstutis Mačėnas).

Aktyviausi veteranų klubai: Vilniuje – daugiakovininkų 7&10 (įkurtas 2000, 2000–2005 prezidentė Ina Mikulėnienė, 2005–2020 Valda Morkūnienė, nuo 2020 prezidentas Saulius Svilainis), Metikas (įkurtas 1992, vadovas Birutė Keršulienė), Kaune – Senjorai (1999–2022, vadovė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė), Klaipėdoje – Ąžuolas (įkurtas 1996, vadovė Žiedūna Bielinienė).

Lengvosios atletikos veteranų klubų nariai (Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, Birutė Keršulienė, Janina Lapienienė, Austra Mikelytė, Valda Morkūnienė, Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė, Danuta Ščepanskienė, Algina Marija Vilčinskienė, Antanas Černiauskas, Saulius Svilainis, Kęstutis Vislavičius) yra buvę daugkartiniais pasaulio ir Europos čempionatų prizininkais. Savo amžiaus grupių pasaulio, Europos ir Lietuvos rekordus gerino Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, Birutė Keršulienė, Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė, Antanas Černiauskas. Daugkartiniai pasaulio, Europos čempionatų laimėtojai ir prizininkai: Saulius Svilainis (dešimtkovė, 50 metų grupė), Birutė Keršulienė (rutulio stūmiams, 60 metų), Algina Marija Vilčinskienė (rutulio stūmimas, 70 metų), Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė (ieties metimas, 65 metų), Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (ieties metimas, 70 ir 75 metų), Kazys Vilčinskas (disko metimas, 70 ir 75 metų), Antanas Černiauskas (daugiakovė, 80 ir 75 metų). Lietuvos čempionatuose dalyvaudavo I Lietuvos tautinės olimpiados dalyvė Danutė Vitartaitė (rutulio stūmimas), jos pasiektas 80 metų amžiaus grupės rekordas dar (2023) nepagerintas.

Teisėjai

Iki 1990 – Ignas Teišerskis, Alfonsas Vietrinas, Arūnas Klimavičius, Kristina Rozenbergaitė, Juozas Kudirka, Stasys Koniušas (Šiauliai), Vytautas Adomas Leskauskas (Šiauliai), Mykolas Senkevič, Mečislovas Kasperavičius, Algirdas Kazimieras Plungė, Jonas Vabalas, Gerimantas Tarvydas, Antanas Krasaitis, Danutė Ivašauskienė, Stanislovas Bidva, Juozas Albinas Genevičius, po 1990 – Alfonsas Buliuolis, Algirdas Baranauskas (Kaunas), Zita Tindžiulienė (Vilnius), Jovita Šiaulytė, Rimantas Bronius Zabulionis, Valentinas Venckus, Romas Beržinskas (Klaipėda), Remigijus Jakubauskas (Panevėžys), Vidas Datenis (Panevėžys), Juozas Tribė (Šiauliai), Drąsutis Barkauskas (Kaunas), Audronė Gavelytė (Kaunas), Edmundas Norvilas (Klaipėda), Tolvydas Skalikas, Ričardas Podolskis (Šiauliai), Jonas Juozaitis, Povilas Juozaitis, Vidas Kapačinskas (Birštonas), Žibutė Birutė Jankauskaitė (Alytus), Kastytis Stasys Pavilonis.

Kiti šaltiniai

https://www.mle.lt/straipsniai/lengvoji-atletika