Imtynės

Imtỹnės, dviejų sportininkų kova, kurios metu stengiamasi varžovą paguldyti ant menčių arba laimėti taškais; sporto šakų grupė. Labiausiai paplitusios imtynių rūšys: graikų-romėnų imtynės, laisvosios imtynės, moterų imtynės, dziudo ir savigynos imtynės (sambo). Graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkai imasi apskritoje 9 m skersmens aikštėje ant specialaus lygiu paviršiumi minkšto kilimo 2–3 kėlinius po 2 minutes. Imamasi bet kurioje padėtyje tol, kol taisyklių leidžiamais veiksmais (apvertimu, metimu, parbloškimu, paklupdymu, spaudimu, sukimu, užkabinimu) varžovas abiem mentėmis prispaudžiamas prie kilimo. Jeigu per nustatytą laiką nė vienam sportininkui nepavyksta to pasiekti, laimi tas imtynininkas, kuris gauna daugiausia taškų už veiksmų kokybę (nuo 1975 imtynėse nebūna lygiųjų). Graikų-romėnų imtynių taisyklės leidžia imti varžovą nuo galvos iki juosmens, laisvųjų imtynių – nuo galvos iki kojų. Moterų imtynės vyksta pagal laisvųjų imtynių supaprastintas taisykles. Vyrai pagal amžiaus grupę skirstomi į 7–14 svorio kategorijų, moterys – į 4–10 svorio kategorijų, nuo 2004 yra 4 olimpinės svorio kategorijos.

Imtynės žinomos nuo seniausių laikų (5000 metai prieš Kristų, Kinija). Senovės Graikijoje jos buvo olimpinių žaidynių dalis. Į olimpinių žaidynių programą imtynės buvo įtrauktos 708 metai prieš Kristų (XVIII olimpinės žaidynės). Vėliau jos labai paplito Romos imperijoje. Graikų-romėnų imtynės atgaivintos XVII amžiaus pabaigoje Prancūzijoje (vadintos prancūzų imtynėmis), laisvosios – Jungtinėje Karalystėje. Nacionalinės imtynės kultivuojamos daugelio pasaulio tautų. 1896 graikų-romėnų, 1904 laisvosios, 2004 moterų imtynės įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. 1912 įkurta Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija (pranc. Fédération Internationale de Lutte Amateur, FILA) 2007 vienijo 160 šalių. Rengiami graikų-romėnų (nuo 1898), laisvųjų imtynių (nuo 1928) Europos, graikų-romėnų ir laisvųjų (nuo 1904), moterų (nuo 1987) imtynių pasaulio čempionatai. Nuo 2004 vyksta paplūdimio imtynių (skiriama 2 svorio kategorijos, kovojama dėl absoliučiojo čempiono titulo) čempionatai. Pajėgiausi pasaulyje yra Rusijos, Švedijos, Bulgarijos, Japonijos, Turkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Vengrijos, Suomijos, Lenkijos, Danijos imtynininkai.

LIETUVOJE imtynės (ristynės, imtys, galėtynės, mintynės, mestynės) mėgstamos nuo seniausių laikų. Jos buvo labai populiarios tarp kaimo vyrų, paauglių, vaikų ir net merginų. Jau nuo senovės Lietuvoje praktikuotos imtynės labiau primena graikų-romėnų (prancūzų) imtynes, tik kartais imantis buvo leidžiama pakišti koją (dažniausiai vaikų imtynėse). Sporto šaka Lietuvoje imtynės tapo 20 amžiaus pradžioje, kai 1907 11 29 V. Petrauskas su bendraminčiais įkūrė Kauno sporto draugiją Aras (Kovenskoe sportivnoe obščestvo Oriol), ji rengė Kauno miesto imtynių čempionatus (1909 pirmuoju čempionu tapo V. Petrauskas). Po I pasaulinio karo pirmosios imtynių varžybos įvyko 1923 pabaigoje. Jas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS). 1923 12 02 įkurta Lietuvos imtynių federacija (vadovas Jurgis Šulginas). 1924 įvyko Kauno graikų-romėnų imtynių čempionatas, 1925 – Lietuvos čempionatas Kaune (čempionai: iki 62 kg – E. Ruseckas, iki 67,5 kg – Pankovas, iki 75 kg – S. Dagys, iki 82,5 kg ir absoliutusis svoris – B. Malkevičius). Paskutinis Lietuvos čempionatas vyko 1926 (čempionai: iki 67,5 kg – R. Nitas, iki 75 kg – Pankovas, iki 82,5 kg – B. Malkevičius, absoliutusis svoris – B. Malkevičius). 1927–1940 imtynėse buvo kultivuojamos kariuomenėje, policijoje, cirko trupėse. Varžybose, be imtynininkų, dažnai dalyvaudavo sunkumų kilnotojai. Vienas imtynių propaguotojų buvo Steponas Darius. Žymiausieji imtynininkai: Petras Požela (1924 Kauno vidutinio svorio kategorijos ir absoliutusis čempionas, 1925 Lietuvos iki 75 kg vicečempionas), B. Malkevičius (1925–1926 Lietuvos iki 82,5 kg ir absoliutusis čempionas), ypač V. Labanauskas (profesionalas).

20 amžiaus 1 pusėje daug garsių lietuvių imtynininkų buvo užsienyje Juozas Šimkus (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1928 tapo pasaulio pussunkio svorio čempionu, Karolis Požela (sunkiojo svorio kategorija) 1933 – Europos, 1936 – pasaulio čempionu, J. Komaras 1936 – Pietų Amerikos čempionu.

Po ilgos pertraukos III Lietuvos čempionatas įvyko 1941 (čempionai: iki 57 kg – Juknevičius, iki 62 kg – S. Vietrinas, iki 67 kg – J. Vilčinskas, iki 73 kg – Drobininas, iki 79 kg – Dainovecas, iki 87 kg – Dzerkovskis, per 87 kg – Romanovičius).

Po II pasaulinio karo pirmasis Lietuvos klasikinių (graikų-romėnų) imtynių čempionatas įvyko 1949, laisvųjų imtynių – 1953.

Lietuvos imtynininkai sėkmingai rungtyniavo SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose. Didžiausių laimėjimų pasiekė: Rimantas Bagdonas (1962 ir 1968 SSRS vicečempionas, 1964 – bronzos medalininkas, 1965 pasaulio čempionas; treneriai Mykolas Misiūra, I. Maslennikov), Valentinas Mizgaitis (1975 pasaulio jaunimo čempionas, 1978 SSRS vicečempionas, 1979 SSRS čempionato ir SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkas; treneris  V. Bagdonavičius), Vaclovas Remeika (1963 SSRS čempionato ir SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkas).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 įkurta Lietuvos imtynių federacija, 1991 priimta į Tarptautinę imtynių mėgėjų federaciją. 1992 Lietuvos atletai pirmą kartą dalyvavo su savo valstybės vėliava Europos čempionate. 1997 įvyko pirmasis Lietuvos moterų čempionatas.

Didžiausių laimėjimų Europos ir pasaulio čempionatuose, universiadose ir olimpinėse žaidynėse pasiekė: Mindaugas Ežerskis (2003 pasaulio čempionatas, 12 vieta, 2005 Europos čempionatas, 3 vieta, 1999 pasaulio kariškių žaidynės, 2001, 2002, 2003 pasaulio kariškių čempionatas, 3 vieta, 2007 pasaulio čempionatas, 2 vieta; treneriai Edmundas Skrickus, Ruslanas Vartanovas, Vidas Paleckis, Grigorijus Kozovskis), Mindaugas Mizgaitis (2003 pasaulio čempionatas, 4 vieta, 2005 pasaulio universiada, 3 vieta, 2005 pasaulio čempionatas, 5 vieta; treneriai Valentinas Mizgaitis, Ruslanas Vartanovas, Grigorijus Kazovskis), Valdemaras Venckaitis (2007 Europos čempionatas, 3 vieta, 2007 pasaulio čempionatas, 3 vieta; treneriai Jonas Sabutis, Ruslanas Vartanovas, Grigorijus Kazovskis), Laimutis Adomaitis (2005 Europos čempionatas, 3 vieta, 2006 pasaulio studentų čempionatas, 3 vieta; treneriai Jonas Sabutis, Ruslanas Vartanovas), Svajūnas Adomaitis (2006 pasaulio studentų čempionatas, 3 vieta; treneriai Jonas Sabutis, Ruslanas Vartanovas, Grigorijus Kazovskis), Valdemaras Šidlauskas (2004 Europos čempionatas, 4 vieta).

Olimpinių žaidynių dalyviai ir prizininkai: Remigijus Šukevičius – 11 vieta (1992), 12 vieta (1996); Ruslanas Vartanovas – 14 vieta (1996); Ričardas Pauliukonis (laisvosios imtynės) – 9 vieta (1996), 17 vieta (2000); Mindaugas Ežerskis – 8 vieta (2000), 13 vieta (2004), 7 vieta (2008); Svajūnas Adomaitis – 16 vieta (2004); Mindaugas Mizgaitis – 11 vieta (2004), 3 vieta (2008), Valdemaras Venckaitis – 14 vieta (2008); Aleksandras Kazakevičius – 15–16 vieta (2008).

2008 imtynes kultivavo daugiau kaip 2000 sportininkų, dirbo apie 70 trenerių, veikė 20 centrų.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentai: Pranas Rimša (1954–1959), Eduardas Pilkauskas (1959–1961), B. Vileikis (1962–1966), S. Šimkūnas (1966–1971), Petras Abelkis (1971–1975), A. Truskauskas (1980–1984), S. Šimkūnas (1984–1988), Kazimieras Miniotas (1988–1993), Česlovas Bukelevičius (1993–1996), Andrej Gribojedov (1996–2000 ir 2001–2010), garbės prezidentas Rimantas Bagdonas (1996–2000 ir nuo 2001).

Galerija