Skip to main content

PASKELBTA: 2022-06-07 | REDAGUOTA: 2024-09-25

Imtynės

Imtỹnės, dviejų sportininkų kova, kurios metu stengiamasi varžovą paguldyti ant menčių arba laimėti taškais; sporto šakų grupė. Labiausiai paplitusios imtynių rūšys: graikų-romėnų imtynės, laisvosios imtynės, moterų imtynės, dziudo ir savigynos imtynės (sambo). Graikų-romėnų ir laisvųjų imtynių sportininkai imasi apskritoje 9 m skersmens aikštėje ant specialaus lygiu paviršiumi minkšto kilimo 2–3 kėlinius po 2 minutes. Imamasi bet kurioje padėtyje tol, kol taisyklių leidžiamais veiksmais (apvertimu, metimu, parbloškimu, paklupdymu, spaudimu, sukimu, užkabinimu) varžovas abiem mentėmis prispaudžiamas prie kilimo. Jeigu per nustatytą laiką nė vienam sportininkui nepavyksta to pasiekti, laimi tas imtynininkas, kuris gauna daugiausia taškų už veiksmų kokybę (nuo 1975 imtynėse nebūna lygiųjų). Graikų-romėnų imtynių taisyklės leidžia imti varžovą nuo galvos iki juosmens, laisvųjų imtynių – nuo galvos iki kojų. Moterų imtynės vyksta pagal laisvųjų imtynių supaprastintas taisykles. Vyrai pagal amžiaus grupę skirstomi į 7–14 svorio kategorijų, moterys – į 4–10 svorio kategorijų, nuo 2004 yra 4 olimpinės svorio kategorijos.

Imtynės žinomos nuo seniausių laikų (5000 metai prieš Kristų, Kinija). Senovės Graikijoje jos buvo olimpinių žaidynių dalis. Į olimpinių žaidynių programą imtynės buvo įtrauktos 708 metai prieš Kristų (XVIII olimpinės žaidynės). Vėliau jos labai paplito Romos imperijoje. Graikų-romėnų imtynės atgaivintos XVII amžiaus pabaigoje Prancūzijoje (vadintos prancūzų imtynėmis), laisvosios – Jungtinėje Karalystėje. Nacionalinės imtynės kultivuojamos daugelio pasaulio tautų. 1896 graikų-romėnų, 1904 laisvosios, 2004 moterų imtynės įtrauktos į olimpinių žaidynių programą. 1912 įkurta Tarptautinė imtynių mėgėjų federacija (pranc. Fédération Internationale de Lutte Amateur, FILA) 2007 vienijo 160 šalių. Rengiami graikų-romėnų (nuo 1898), laisvųjų imtynių (nuo 1928) Europos, graikų-romėnų ir laisvųjų (nuo 1904), moterų (nuo 1987) imtynių pasaulio čempionatai. Nuo 2004 vyksta paplūdimio imtynių (skiriama 2 svorio kategorijos, kovojama dėl absoliučiojo čempiono titulo) čempionatai. Pajėgiausi pasaulyje yra Rusijos, Švedijos, Bulgarijos, Japonijos, Turkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Vengrijos, Suomijos, Lenkijos, Danijos imtynininkai.

LIETUVOJE imtynės (ristynės, imtys, galėtynės, mintynės, mestynės) mėgstamos nuo seniausių laikų. Jos buvo labai populiarios tarp kaimo vyrų, paauglių, vaikų ir net merginų. Jau nuo senovės Lietuvoje praktikuotos imtynės labiau primena graikų-romėnų (prancūzų) imtynes, tik kartais imantis buvo leidžiama pakišti koją (dažniausiai vaikų imtynėse). Sporto šaka Lietuvoje imtynės tapo 20 amžiaus pradžioje, kai 1907 11 29 V. Petrauskas su bendraminčiais įkūrė Kauno sporto draugiją Aras (Kovenskoe sportivnoe obščestvo Oriol), ji rengė Kauno miesto imtynių čempionatus (1909 pirmuoju čempionu tapo V. Petrauskas). Po I pasaulinio karo pirmosios imtynių varžybos įvyko 1923 pabaigoje. Jas surengė Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS). 1923 12 02 įkurta Lietuvos imtynių federacija (vadovas Jurgis Šulginas). 1924 įvyko Kauno graikų-romėnų imtynių čempionatas, 1925 – Lietuvos čempionatas Kaune (čempionai: iki 62 kg – E. Ruseckas, iki 67,5 kg – Pankovas, iki 75 kg – S. Dagys, iki 82,5 kg ir absoliutusis svoris – B. Malkevičius). Paskutinis Lietuvos čempionatas vyko 1926 (čempionai: iki 67,5 kg – R. Nitas, iki 75 kg – Pankovas, iki 82,5 kg – B. Malkevičius, absoliutusis svoris – B. Malkevičius). 1927–1940 imtynėse buvo kultivuojamos kariuomenėje, policijoje, cirko trupėse. Varžybose, be imtynininkų, dažnai dalyvaudavo sunkumų kilnotojai. Vienas imtynių propaguotojų buvo Steponas Darius. Žymiausieji imtynininkai: Petras Požela (1924 Kauno vidutinio svorio kategorijos ir absoliutusis čempionas, 1925 Lietuvos iki 75 kg vicečempionas), B. Malkevičius (1925–1926 Lietuvos iki 82,5 kg ir absoliutusis čempionas), ypač V. Labanauskas (profesionalas).

20 amžiaus 1 pusėje daug garsių lietuvių imtynininkų buvo užsienyje Juozas Šimkus (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1928 tapo pasaulio pussunkio svorio čempionu, Karolis Požela (sunkiojo svorio kategorija) 1933 – Europos, 1936 – pasaulio čempionu, J. Komaras 1936 – Pietų Amerikos čempionu.

Po ilgos pertraukos III Lietuvos čempionatas įvyko 1941 (čempionai: iki 57 kg – Juknevičius, iki 62 kg – S. Vietrinas, iki 67 kg – J. Vilčinskas, iki 73 kg – Drobininas, iki 79 kg – Dainovecas, iki 87 kg – Dzerkovskis, per 87 kg – Romanovičius).

Po II pasaulinio karo pirmasis Lietuvos klasikinių (graikų-romėnų) imtynių čempionatas įvyko 1949, laisvųjų imtynių – 1953.

Lietuvos imtynininkai sėkmingai rungtyniavo SSRS, Europos ir pasaulio čempionatuose. Didžiausių laimėjimų pasiekė: Rimantas Bagdonas (1962 ir 1968 SSRS vicečempionas, 1964 – bronzos medalininkas, 1965 pasaulio čempionas; treneriai Mykolas Misiūra, I. Maslennikov), Valentinas Mizgaitis (1975 pasaulio jaunimo čempionas, 1978 SSRS vicečempionas, 1979 SSRS čempionato ir SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkas; treneris  V. Bagdonavičius), Vaclovas Remeika (1963 SSRS čempionato ir SSRS tautų spartakiados bronzos medalininkas).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 įkurta Lietuvos imtynių federacija, 1991 priimta į Tarptautinę imtynių mėgėjų federaciją. 1992 Lietuvos atletai pirmą kartą dalyvavo su savo valstybės vėliava Europos čempionate. 1997 įvyko pirmasis Lietuvos moterų čempionatas.

Didžiausių laimėjimų Europos ir pasaulio čempionatuose, universiadose ir olimpinėse žaidynėse pasiekė: Mindaugas Ežerskis (2003 pasaulio čempionatas, 12 vieta, 2005 Europos čempionatas, 3 vieta, 1999 pasaulio kariškių žaidynės, 2001, 2002, 2003 pasaulio kariškių čempionatas, 3 vieta, 2007 pasaulio čempionatas, 2 vieta; treneriai Edmundas Skrickus, Ruslanas Vartanovas, Vidas Paleckis, Grigorijus Kozovskis), Mindaugas Mizgaitis (2003 pasaulio čempionatas, 4 vieta, 2005 pasaulio universiada, 3 vieta, 2005 pasaulio čempionatas, 5 vieta; treneriai Valentinas Mizgaitis, Ruslanas Vartanovas, Grigorijus Kazovskis), Valdemaras Venckaitis (2007 Europos čempionatas, 3 vieta, 2007 pasaulio čempionatas, 3 vieta; treneriai Jonas Sabutis, Ruslanas Vartanovas, Grigorijus Kazovskis), Laimutis Adomaitis (2005 Europos čempionatas, 3 vieta, 2006 pasaulio studentų čempionatas, 3 vieta; treneriai Jonas Sabutis, Ruslanas Vartanovas), Svajūnas Adomaitis (2006 pasaulio studentų čempionatas, 3 vieta; treneriai Jonas Sabutis, Ruslanas Vartanovas, Grigorijus Kazovskis), Valdemaras Šidlauskas (2004 Europos čempionatas, 4 vieta).

Olimpinių žaidynių dalyviai ir prizininkai: Remigijus Šukevičius – 11 vieta (1992), 12 vieta (1996); Ruslanas Vartanovas – 14 vieta (1996); Ričardas Pauliukonis (laisvosios imtynės) – 9 vieta (1996), 17 vieta (2000); Mindaugas Ežerskis – 8 vieta (2000), 13 vieta (2004), 7 vieta (2008); Svajūnas Adomaitis – 16 vieta (2004); Mindaugas Mizgaitis – 11 vieta (2004), 3 vieta (2008), Valdemaras Venckaitis – 14 vieta (2008); Aleksandras Kazakevičius – 15–16 vieta (2008).

2008 imtynes kultivavo daugiau kaip 2000 sportininkų, dirbo apie 70 trenerių, veikė 20 centrų.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentai: Pranas Rimša (1954–1959), Eduardas Pilkauskas (1959–1961), B. Vileikis (1962–1966), S. Šimkūnas (1966–1971), Petras Abelkis (1971–1975), A. Truskauskas (1980–1984), S. Šimkūnas (1984–1988), Kazimieras Miniotas (1988–1993), Česlovas Bukelevičius (1993–1996), Andrej Gribojedov (1996–2000 ir 2001–2010), garbės prezidentas Rimantas Bagdonas (1996–2000 ir nuo 2001).

Lietuvos graikų-romėnų imtynių čempionai (5 kartus ir daugiau; 1949–2009)

V., pavardė Metai Svorio kategorija (kg)

L. Kulikauskas

1949

iki 67

1951–54

iki 73

G. Prokofjevas

1949–51, 1953, 1954

iki 57

1955, 1956, 1959, 1960

iki 52

M. Logunovas

1950, 1951

iki 87

1952

iki 79

1953–1956

iki 87

V. Orlovas

1950, 1956

iki 62

1951, 1954, 1957

iki 67

E. Kreivėnas

1952–1954, 1957

iki 62

1955, 1956, 1958, 1959, 1962, 1963

iki 57

Rimantas Bagdonas

1956–1959

per 87

1967

iki 97

1970, 1971, 1974

iki 100

V. Remeika

1956

iki 67

1957, 1958, 1960

iki 73

1961–1964

iki 78

1965

iki 70

A. Kaminskas

1959, 1960

per 87

1961–1968

per 97

1969, 1970, 1973, 1974

per 100

S. Rimkus

1963, 1964

iki 87

1969, 1975

iki 90

1971, 1972

iki 82

J. Raubiška

1965–1968

iki 78

1969, 1970

iki 82

1976

iki 90

A. Limantas

1967

iki 63

1968

iki 70

1970, 1971, 1973

iki 74

1974

iki 82

V. Krutka

1968

iki 52

1970, 1972

iki 57

1975–1977

iki 62

A. Šiuksteris

1969, 1970, 1973, 1975, 1978

iki 52

1971, 1972, 1974, 1976

iki 48

G. Draugelis

1970, 1971, 1979–1981

iki 62

Valentinas Mizgaitis

1973, 1978, 1980, 1984, 1985, 1987, 1988, 1993

iki 100

1976, 1989, 1990–1992

per 100

K. Raškevičius

1973, 1974

iki 62

1975, 1976, 1978, 1979, 1981

iki 68

S. Songaila

1976, 1979

iki 52

1980, 1981, 1984, 1985

iki 57

V. Kurutis

1977–79, 1981, 1982

per 100

E. Misiūnas

1978–80, 1982, 1983

iki 74

V. Švambaris

1980–1985, 1989–1994

iki 90

E. Malelė

1981–1985, 1988, 1991, 1993, 1994

iki 82

Giedrius Dambrauskas

1982–1984, 1985, 1988

iki 68

1991, 1994

iki 74

1998

iki 76

A. Gribojedovas

1985, 1988

iki 74

1987, 1990, 1992, 1996

iki 82

V. Gerulaitis

1987, 1988, 1991, 1992, 1994

iki 48

R. Šukevičius

1987

iki 57

1988

iki 52

1990–1993, 1995, 1996

iki 62

1997

iki 63

1998, 1999

iki 58

R. Gustas

1989–1991, 1993, 1994

iki 68

1995, 1996

iki 74

1998, 1999

iki 69

R. Vartanovas

1989

iki 57

1990–1995

iki 52

1996

iki 57

1997–1999

iki 54

2000–2002

iki 58

2004

iki 55

M. Ežerskis

1995, 1996

iki 90

1997–2001

iki 97

2002

iki 95

2003–2005, 2007, 2008

iki 96

2003

absol.

G. Bukauskas

1996, 2000, 2002

iki 130

1997, 1998

iki 125

Mindaugas Mizgaitis

2001

iki 125

2003–2009

iki 120

S. Adomaitis

2002

iki 54

2003

iki 55

2006, 2007, 2009

iki 60

L. Adomaitis

2003

iki 74

2005–2008

iki 84

E. Venckaitis

2003, 2004

iki 50

2005, 2008

iki 60

2007

iki 66

Lietuvos laisvųjų imtynių čempionai (5 kartus ir daugiau; 1953–2009)

V., pavardė Metai Svorio kategorija (kg)

A. Andriukonis

1956–1959

iki 62

1960

iki 67

1961

62

1962–1964

70

S. Šimkūnas

1956, 1957, 1959–1961

per 87

M. Zaremba

1956, 1958, 1959

iki 87

1962–1964

87

A. Ladeta

1959

iki 79

1960, 1966, 1967

iki 87

1965, 1968

iki 97

1970, 1972, 1975, 1976, 1978–1980

iki 100

1971

iki 90

1982

per 100

1961

79

1962–1964

97

I. Šifrinas

1959, 1960, 1965

iki 52

1962–1964

52

C. Paško

1960

iki 62

1962, 1963

63

1966–1968

iki 63

A. Mauza

1964–1968

per 97

1972

per 100

A. Jefišovas

1969, 1971, 1972, 1974, 1976

iki 82

1973, 1975

iki 90

J. Laurinaitis

1969–1971, 1973, 1974

per 100

V. Zamarackis

1969, 1971, 1974, 1981

iki 100

1975–1980

per 100

F. Vladimirovas

1970, 1972, 1973, 1977, 1978

iki 74

F. Staišiūnas

1969

iki 52

1971

iki 57

1972–1974

iki 62

1975

iki 68

S. Kasimovas

1973, 1976, 1979, 1992, 1993

iki 68

1978

iki 62

1981

iki 74

P. Gaišinovas

1976–1978

iki 52

1980, 1985

iki 57

B. Pocius

1976

iki 74

1977–1979

iki 82

1980, 1981

iki 90

C. Romaševskis

1981–1983, 1985

iki 82

1984

iki 90

A. Bertulis

1991–1996

iki 82

1998

iki 85

R. Pauliukonis

1992, 1994

iki 90

1996

iki 100

1997

iki 97

2006

iki 96

V. Vaitiekutis

1994–1996

iki 74

1997, 2000

iki 76

A. Abibokas

1995

iki 52

1996

iki 57

1997–1999

iki 58

2000–2002

iki 63

E. Vielavičius

1996

iki 90

1997

iki 85

1999–2002

iki 97

2000

absol.

Ž. Liolys

1997, 1998

iki 63

2000–2002

iki 69

J. Stramousas

2001

iki 85

2003, 2004, 2007

iki 84

2005

iki 96

A. Voitechovskis

2001

iki 54

2002

iki 58

2003

iki 60

2004–2006

iki 66

E. Voitechovskis

2005–2008

iki 74

2009

iki 84

Lietuvos moterų imtynių čempionės (3 kartus ir daugiau; 1996–2009)

V., pavardė Metai Svorio kategorija (kg)

E. Gotautaitė

2001, 2003

iki 75

2004

iki 65

2005

iki 67

J. Zubkaitė

2001

iki 63

2005, 2007

iki 72

V. Kančiauskytė

2003, 2004

iki 58

2005

iki 55

D. Minajeva

2005

iki 63

2006, 2007

iki 66

V. Puidaitė

2006

iki 50

2007, 2008

iki 48

I. Bubelytė

2007

iki 55

2008, 2009

iki 60

Galerija

author

Rimgaudas Tirilis

Skip to content