Jonavõs rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Iki 1950 buvo Jonavos valsčius, 1950–1962 ir nuo 1965 Jonavos rajonas. Nepriklausomos Lietuvos metais Jonavoje veikė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) skyrius, buvo Jaunalietuvių, Šaulių sąjungos, Makabi, LFLS futbolo komandos. Jonavos LFLS futbolininkai dalyvavo Ukmergės apygardos varžybose (1942–1944), buvo apygardos nugalėtojai (1943), žaidė Lietuvos čempionato ketvirtfinalio rungtynes su Vilniaus Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos (LGSF) komanda ir pralaimėjo 1:3. Ukmergės apygardos krepšinio varžybose žaidė ir Jonavos LFLS krepšininkai (1943). Po II pasaulinio karo veikė sporto draugija Kolūkietis (1951–1956), Jonavoje buvo suburta futbolo komanda Žalgiris (žaidė iki 1962). 1965 atkūrus Jonavos rajoną pradėjo veikti Nemuno sporto draugija (Respublikinės tarybos pirmininkas T. Baranauskas, nuo 1970 – A. Žalakevičius), rajono sporto komitetas. 1966 įkurta ↑ Jonavos vaikų ir jaunių sporto mokykla; daug jos auklėtinių yra žymiausi Jonavos rj. sportininkai. 1987 pradėjo veikti Žalgirio sporto draugija (vadovas A. Žalakevičius), prie jos prijungta Nemuno sporto draugija. Žalgiris Jonavoje veikė iki 1992.
Buvo suburtos pajėgios komandos, žaidusios įvairiose Lietuvos varžybose: futbolo – Spartakas (1946–1947), Žalgiris (1952–1956), Baldininkas (1958–1964), Kooperatininkas (1965, 1970–1971), Azotas (1966–1967, 1990–1994), Statyba (1968–1969, 1978–1989; ji 1979 laimėjo II lygos varžybas, 1980–1985 ir 1988–1989 žaidė Lietuvos čempionatuose, 1984 užėmė 6 vietą), Automobilininkas (1972–1977), Neris (1980–1981), Klevas (1982–1992), Lietava (nuo 1995), tinklinio – Azotas (moterų; 1965–1987, daugkartinis Nemuno čempionas, Lietuvos sporto, Moters taurių laimėtojas; geriausios žaidėjos: B. Plečkaitytė, H. Dromantienė, Z. Tonkūnienė; 1981 Lietuvos čempionas, geriausios žaidėjos: V. Bručaitė-Margienė, G. Matvejeva-Botyrienė, D. Dilytė-Dolgichienė, treneris A. Ogonauskas), Azotas (vyrų; 1966–1976; 1972 Lietuvos čempionate 3 vieta, 1973 – 1 vieta; geriausi žaidėjai: E. Mikalkinas, S. Dromantas, A. Klikna, treneriai V. Paplauskas, E. Mikalkinas), krepšinio – Azotas (moterų; 1970–1976, geriausios žaidėjos – SSRS sporto meistrės N. Lenktaitienė, V. Bulotaitė, V. Rinkūnienė, R. Garbatavičiūtė, treneriai S. Dapšas, A. Čupkovas, J. Storpirštis), Statyba (vyrų), regbio – Azotas (įkurta 1971; žaidė Lietuvos aukščiausioje lygoje, daugkartinis Nemuno draugijos čempionas ir prizininkas, treneriai Z. Mockus, E. Eidukevičius, nuo 1975 A. Daunora), jaunių komanda (1975 Lietuvos čempionatas, 2 vieta, treneriai A. Daunora, M. Rabikauskas). 1983 Lietuvos moksleivių spartakiadoje stalo teniso berniukų komanda, 1985 – merginų komanda užėmė 1 vietą (treneris J. Mažeika).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta kurti sporto klubus, pertvarkytos sporto organizacijos. 1990 Jonavos statybos tresto ir savivaldybės iniciatyva įkurtas krepšinio klubas Statyba. 1992 Žalgirio sporto draugija sujungta su rajono sporto komitetu ir įkurtas Kūno kultūros ir sporto centras (KKSC). 1998 KKSC reorganizuotas į Sporto tarnybą, 2002 vietoj Jonavos Vaikų ir jaunių sporto mokyklos ir Sporto tarnybos įkurtas Jonavos rj. savivaldybės kūno kultūros ir sporto centras (JKKSC, jam priskirtos ir sporto mokyklos funkcijos); jis veikia buvusiame Jonavos statybos tresto sporto komplekse (pastatytas 1991).
Organizuojami tradiciniai masiniai renginiai: bėgimas A. Kulviečio paminklas–Jonava Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, atminimo turnyrai: šachmatų treneriui R. Banaičiui, tinklinio – A. Ogonauskui, stalo teniso – V. Moskovkai atminti, Snaigės žygiai, Olimpinės dienos sporto šventės, tarptautinis vaikų futbolo turnyras, rajone kultivuojamų sporto šakų čempionatai ir daug kitų sporto renginių.
Sporto varžyboms ir pratyboms rengti JKKSC turi 20 m baseiną, sporto žaidimų salę, bokso ir treniruoklių sales, bendrovės Atgaiva tau sporto centras (direktorė A. Janukonienė) Rukloje – sporto salę, uždarą teniso aikštę su kilimine danga, gimnastikos ir treniruoklių sales, garinę pirtį ir sauną (centre rengiamos įvairių sporto šakų rinktinių stovyklos); Jonavoje yra 2 stadionai – centrinis miesto ir stadionas už Neries.
2007 oficialiai veikė 31 sporto klubas, treniravosi 1533 sportininkai. Veikliausi: Jonavos sporto klubas (įkurtas 1999; vadovas V. Vaškevičius; turi vyrų krepšinio komandą Dextera, buvusi Statyba, vyriausiasis treneris N. Zabarauskas; nuo 1999 klubas kasmet organizuoja rajono krepšinio čempionatus); futbolo klubas Lietava (įkurtas 1995; prezidentas V. Jurgutis; klubo komanda Lietava – 1999 Lietuvos I lygos varžybų laimėtoja, treneris G. Zdanevičius, 2000 Lietuvos taurės turnyro pusfinalis, 4 vieta, treneris V. Nutautas), tinklinio klubas Aušrinė (įkurtas 1998; vadovė L. Darandovienė; komanda Achema-KKSC – 2003–2008 Lietuvos moterų paplūdimio tinklinio čempionė, 2006 Lietuvos tinklinio vicečempionė, 2008 – čempionė, trenerė L. Darandovienė).
Žymiausieji sportininkai ir treneriai: futbolininkai – Č. Sabaliauskas (nuo 1965 buvo pagrindinis futbolo komandų vartininkas), M. Pacevičius (daugkartinis Lietuvos čempionas su FBK Kaunas komanda), D. Galkevičius (Lietuvos čempionas ir vicečempionas su Ekranas komanda), S. Skorupskas, Š. Urbutis, S. Duličius (visi trys vėliau Kauno Inkaro komandos žaidėjai; pastarųjų penkių treneris V. Stanevičius), D. Regelskis (5 kartus Lietuvos čempionas, 2 kartus Lietuvos taurės laimėtojas su futbolo klubo Kaunas komanda), T. Mikuckis (2003 Lietuvos supertaurės laimėtojas su Vilniaus Žalgiriu, 2006 Lietuvos taurės – su Marijampolės Sūduva; abiejų treneris G. Zdanevičius), lengvaatlečiai – M. Tiškinaitė (1968 ir 1971 Lietuvos disko metimo rekordininkė, 1968, 1970, 1973 Lietuvos čempionė), R. Juodeška (1990, 1991 Lietuvos 3000 m kliūtinio bėgimo, 1991, 1993 – 5000 m bėgimo čempionas, trenerė I. Jefimova), A. Cekanavičius (1998 Lietuvos čempionatas, jaunimo grupė, 10 km bėgimas, 3 vieta), V. Čiuplys (iki 2006 59 maratonų dalyvis), V. Damašickienė, A. Unčiūra (1975 Lietuvos moksleivių spartakiada, 100 ir 200 m bėgimas, 3 vieta), A. Gaulytė (1972 Lietuvos čempionatas, 100 m barjerinis bėgimas, 2 vieta, 200 m barjerinis bėgimas, 3 vieta), tinklininkės – J. Talalaitė-Mukienė ir J. Dubakaitė (4 kartus Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionės, 6 kartus Lietuvos tinklinio čempionatų prizininkės; trenerė L. Darandovienė), R. Strelkauskaitė (2000 Europos jaunių paplūdimio tinklinio čempionatas, 7 vieta, trenerė L. Darandovienė), boksininkai – J. Vėjelis (1964 SSRS jaunių čempionatas, 3 vieta, Pabaltijo jaunių čempionas, treneris Z. Katilius), R. Lisauskas (1981 SSRS moksleivių spartakiada, 3 vieta, treneriai Č. Arlauskas, J. Vėjelis), E. Narvydas (1957, 1958, 1962, 1963 Nemuno draugijos čempionas, treneris J. Buksas), karatė kiokušin sportininkai – I. Antanavičiūtė (2004 Europos jaunių vicečempionė), M. Švoba (2004 Europos jaunių čempionatas, 3 vieta), N. Lisauskas (2006 Europos jaunių vicečempionas), A. Kaupaitė (2007 Europos jaunių vicečempionė; visų treneris A. Unčiūra), automobilininkai – M. Gasiūnas (2006 Lietuvos kalnų lenktynių, SG‑1600 klasė, ir Lietuvos linijinių lenktynių, SI klasė, čempionas), P. Krukauskas (Lietuvos kalnų lenktynių vicečempionas, SG klasė), A. Spietinis (Lietuvos kalnų lenktynių čempionatas, SG klasė, 3 vieta; visų treneris E. Preckailo), šauliai – T. Klimova (19 kartų Lietuvos šaudymo čempionė, treneriai A. Tonkūnas, R. Vildžius), K. Ragulis (1987 Lietuvos čempionas, treneris A. Tonkūnas), šachmatininkas V. Andriulaitis (2002 Europos korespondencinių šachmatų vicečempionas, 1998, 1999 Lietuvos čempionas), šaškininkas A. Znutas (1986 SSRS jaunių vicečempionas, treneris V. Krėjaras), stalo tenisininkė A. Drevinskaitė (trenerė V. Šimanskienė), smigininkas J. Svirskas (2005 pasaulio smiginio reitingo varžybų etapas, 5 vieta, be trenerio), svarstininkas A. Špokas (2006 pasaulio čempionatas, 3 vieta, treneris V. Dobrovolskis), orientacininkė E. Martusevičiūtė (2006 Pasaulio orientavimosi slidinėjant taurės varžybos, 5 vieta, 15 kartų įvairaus amžiaus grupių Lietuvos čempionė, treneris P. Mockus), irkluotojas (kanojininkas) V. Česiūnas (olimpinis čempionas, XX olimpinės žaidynės 1972 Miunchenas), žūklautojas R. Adamonis (1971 Lietuvos sportinės žūklės čempionas), slidžių turistas E. Mulokas (1988 SSRS slidžių turizmo komandinis čempionas), oreivis L. Simniška (1987 savadarbiu oro balionu nustebino pasaulio oreivius).
Žymiausieji teisėjai: J. Storpirštis, G. Kazakevičius, A. Šimulis, V. Miknevičius, V. Juknevičius (krepšinis), D. Ržeuskienė (sportiniai šokiai).
Sporto organizatoriai: Sporto komiteto pirmininkai – A. Ogonauskas (1964–1986), A. Kšivickas (1986–1996; nuo 1992 KKSC vadovas), KKSC vadovas – J. Dautartas (1996–1998; 1998–2001 Sporto tarnybos vadovas), JKKSC direktorė – R. Stupurienė (nuo 2002).
