Jùrbarko rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Iki II pasaulinio karo Jurbarke veikė Jaunalietuvių sporto organizacijos, Šaulių sąjungos ir žydų Makabi sporto klubai. Daugiausia kultivuotas futbolas, vyko tik vietinio pobūdžio draugiškos varžybos, Lietuvos masto varžybose nedalyvauta. 1938 06 03 Jurbarke viešėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (Jurbarko komandą nugalėjo 59:33).
1949 įkurtas Kūno kultūros ir sporto komitetas. Rajono sportininkai dalyvavo Lietuvos futbolo čempionato zoninėse varžybose, lengvosios atletikos, krepšinio, rankinio, tinklinio, šachmatų varžybose. 1950 Žalgirio futbolo komanda pradėjo dalyvauti Klaipėdos zonos varžybose, 1951–1955 rungtyniavo Kauno zonoje. Nuo 1961 Jurbarko komandos vėl žaidė Lietuvos čempionato zoninėse varžybose: 1961–1962 Nemunas, 1963–1969, 1973–1974, 1977–1983 Mituva (1977 zonų nugalėtojų finaliniame turnyre užėmė 4 vietą ir iki 1981 žaidė Lietuvos A klasės Nemuno pogrupio varžybose), 1970–1972 Gegužės pirmosios kolūkis, 1975–1976 Statybininkas. 1984 Monolitas zonų nugalėtojų finale užėmė 2 vietą, pateko į I lygą ir ten rungtyniavo tris sezonus. 1988–2003 Gegužės pirmosios, Mituvos, Jurbarko komandos rungtyniavo kelių zonų pirmenybėse, nuo 2004 – Tauragės apskrities čempionate. Įvairiais metais Lietuvos turnyruose žaidė krepšininkai. 1952 GSK Kauno srities varžybose užėmė 2 vietą, 1954–1955 Lietuvos II grupėje žaidė Žalgiris (1954 – 4 vietą), 1962–1965 – Nemunas. Nuo 2005 Regioninėje krepšinio lygoje (RKL) rungtyniauja Nemunas.
1951 rajone pradėjo veikti Kolūkiečio sporto draugija, 1956 jos bazėje įkurta Nemuno sporto draugija. Nuo 1987 veikia Žalgirio sporto draugija (pirmininkas Petras Valutis 1988–2020). 1971 visuomeniniais pagrindais pradėtos kultivuoti savigynos imtynės, 1972 įkurta Jurbarko kompleksinė vaikų ir jaunimo sporto mokykla (VJSM), joje buvo rankinio (treneris Jonas Stankevičius) ir lengvosios atletikos (treneris M. Leškys) skyrius, 1974 įsteigtas savigynos imtynių skyrius, 1976 vietoj jo atidaryti dziudo ir savigynos imtynių skyrius (treneris V. Šiupienis). 1975 mokykloje pradėjo veikti futbolo skyrius (treneris A. P. Damušis), 1995 – orientavimosi sporto skyrius (treneris A. Adomavičius), 1998 – krepšinio skyrius (treneris Julius Gečas), 2004 – regbio skyrius (treneris Adolfas Būblaitis) 2006 – kiokušin karatė skyrius (treneris Artūras Enčeris), 2007 – sunkiosios atletikos skyrius (treneris Rimantas Slavikas). 2003 vaikų ir jaunimo sporto mokykla buvo sujungta su Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centru. Mokyklos direktoriai: 1972–1977 A. Urbutis, 1977–1981 G. Kožimečenko, 1981–1985 A. Genys, 1985–2003 A. P. Damušis. Vaikų ir jaunimo sporto mokyklos sportininkas Vytautas Sutkus 1978 tapo SSRS sporto draugijos Urožaj savigynos imtynių čempionu, 1979 – Urožaj dziudo vicečempionu, 1980 – Lietuvos savigynos imtynių čempionu. Jo auklėtinė Diana Arlauskaitė 1985 Urožaj dziudo čempionate užėmė 3 vietą. V. Giedraitis (treneris M. Leškys) 1980 tapo Lietuvos jaunimo 20 km bėgimo čempionu, N. Laima 1981 Nemuno sporto draugijos pirmenybių disko metimo varžybose užėmė 4 vietą, V. Šilinskas (abiejų trenerė Violeta Kokarskaja) 1982 Lietuvos Nemuno žaidynių daugiakovės varžybose – 3 vietą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nemažų laimėjimų pasiekė jaunieji rankininkai (trenerė Gražina Girdžiuvienė): 1998 laimėjo Aukštaitijos taurę (Panevėžyje), Žemaitijos taurę (Tauragėje), Granito taurę (Kaune), 1998 ir 2008 – Lietuvos sporto mokyklų čempionato sidabro, 1999 – bronzos medalius, užėmė 1 vietą tarptautiniame rankinio festivalyje Pasvalys 2000 ir Pasvalys 2001. Rankininkas Tomas Kavolius 1997 ir 1998 buvo Lietuvos jaunių ir jaunimo 2007 – suaugusiųjų rinktinės narys, 2002 tapo pasaulio kariškių rankinio vicečempionu, Modestas Bakaitis – 2002 pasaulio kariškių rankinio vicečempionas, Robertas Švedas – 2003 su Lietuvos jaunimo rinktine Baltijos šalių žaidynėse užėmė 2 vietą.
Didžiausių laimėjimų yra pasiekę dziudo ir savigynos imtynininkai. Lietuvos dziudo čempionais buvo Laura Ručinskaitė (1996, 1999), R. Šimkutė (1999), Meilė Stonytė (1999), savigynos imtynių – V. Dutkus (1983), Laura Ručinskaitė (1998–2001), Meilė Stonytė (2000), Ž. Kukienė (2004), E. Urbonaitė (2004). Žymesnieji savigynos imtynininkai: Laura Ručinskaitė – 1998 pasaulio jaunių ir jaunimo čempionė, 1999 pasaulio jaunimo čempionato bronzos medalininkė, 1998 Europos jaunių čempionė, 1997 ir 1998 Europos jaunių, 1998 ir 1999 jaunimo, 1999 suaugusiųjų čempionatų bronzos medalininkė, Meilė Stonytė – 1998 pasaulio jaunių ir jaunimo, 1997, 1998 ir 1999 Europos jaunių, 1998 jaunimo čempionatų bronzos medalininkė, 1998 Europos jaunių vicečempionė, L. Urbonavičiūtė – 1998 pasaulio jaunių čempionė, 1998 Europos jaunių, 1999 jaunimo vicečempionė, Oksana Rybakovaitė (visų trenerė Diana Arlauskaitė) –1998 pasaulio čempionato 5 vietos laimėtoja, 1998 pasaulio jaunimo čempionato bronzos, 1999 – sidabro medalininkė, 1999 Europos čempionato bronzos medalininkė, 1998 Europos jaunimo čempionė, 1999 – vicečempionė, E. Endriukaitis (treneris Vytautas Jokūbaitis) – 1997 Europos jaunių ir jaunimo čempionatų bronzos medalininkas, 1998 Europos jaunių vicečempionas, K. Leškys – 2001 Europos jaunių čempionato bronzos medalininkas, E. Urbonaitė (trenerė Diana Arlauskaitė) – 2003 Europos jaunimo čempionato sidabro, 2004 – bronzos medalininkė A. Matelytė (treneris Artūras Enčeris) 2009 Europos jaunių kiokušin karatė taurės varžybose Kyjive užėmė 3 vietą, G. Kupstytė (trenerė V. Kokarskaja) 2008 Europos klubų taurės rutulio stūmimo varžybose – 2 vietą, 2009 Pasaulio jaunių festivalyje – 13 vietą.
1995 vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centras (vedėjas Julius Gečas), jam 1998 priskirta Jurbarko vaikų ir jaunių sporto mokykla, kuri 2003 panaikinta, liko savivaldybės biudžetinė įstaiga – Jurbarko rajono kūno kultūros ir sporto centras. Jame 2009 veikė lengvosios atletikos, sunkiosios atletikos, dziudo, savigynos imtynių, orientavimosi sporto, kiokušin karatė, krepšinio, rankinio, futbolo, regbio skyriai, dirbo 13 trenerių, buvo 372 sportininkai.
2009 Jurbarko rajone veikė 34 sporto klubai. Veikliausi: Žara (vadovė Laimutė Stanienė), dziudo klubas Sfinksas (vadovė Diana Arlauskaitė), futbolo klubas Vulkanas (vadovas Gediminas Eiza), jaunimo regbio klubas Lūšis (vadovas R. Aksnys), džiudžitso ir kobuto klubas Pantera (vadovas Mindaugas Smirnovas), Smalininkų sporto klubas Nemunas (Regionų krepšinio lygos dalyvis, vadovas Antanas Domeika), šachmatų klubas Bokštas (vadovas Valentinas Jankūnas), orientavimosi sporto klubas Karšuva (vadovas Audrius Tirlikas), futbolo klubas Mituva (vadovas Gediminas Pravackas), Klausučių sporto klubas Jaunuolynas (sunkioji atletika, vadovas Rimantas Slavikas), kiokušin karatė klubas Kumite (vadovas Artūras Enčeris), Apskritis (vadovas Petras Valutis), meškeriotojų klubas Pūkys (vadovas Rimas Višinskas).
2006 buvo renkamas geriausių Jurbarko rajono sportininkų 5‑tukas: 1. E. Valaitytė, 2. E. Urbonaitė (abi dziudo ir savigynos imtynės), 3. S. Belčenko (regbis), 4. M. Genys (orientavimosi sportas), 5. P. Balčiūnas (rankinis), nuo 2007 – dešimtukai: 1. A. Mickus, 2. N. Grybas (abu kultūrizmas), 3. A. Aniulytė, 4. I. Aniulytė, 5. E. Grabauskas (visi trys orientavimosi sportas), 6. G. Pernarauskas (rankinis), 7. Giedrė Kupstytė, 8. L. Giedraitis (abu lengvoji atletika), 9. G. Stankevičius, 10. A. Lankutė (abu savigynos imtynės); 2008: 1. A. Mickus, 2. M. Arlauskas (abu kultūrizmas), 3. Giedrė Kupstytė (lengvoji atletika), 4. A. Lankutytė (savigynos imtynės), 5. A. Macijauskaitė (dziudo), 6. A. Matelytė (karatė), 7. I. Blažaitis (savigynos imtynės), 8. M. Blažaitytė (dziudo), 9. G. Pernarauskas (rankinis), 10. L. Grinevičiūtė (lengvoji atletika); 2009: 1. K. Žabarauskaitė (dziudo ir savigynos imtynės), 2. A. Mickus (kultūrizmas), 3. A. Matelytė (kiokušin karatė), 4. M. Šumskas (lengvoji atletika), 5. I. Valinčiūtė (dziudo ir savigynos imtynės), 6. P. Ibianskas (lengvoji atletika), 7. M. Blažaitytė (dziudo ir savigynos imtynės), 8. Giedrė Kupstytė (lengvoji atletika), 9. T. Jankūnas (šachmatai), 10. A. Lankutytė (dziudo ir savigynos imtynės).
Žymesnieji sportininkai (be paminėtų straipsnyje): 1999–2000 Jurbarkui atstovavo Lietuvos ieties metimo čempionas, XXVII olimpinių žaidynių (2000 Sidnėjus, Sydney, Australija) dalyvis Arūnas Jurkšas, 2009 Europos dziudo vicečempionas K. Bauža, treneriai (be paminėtų straipsnyje): orientavimosi sporto treneris A. Adomavičius.
Sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – P. Vabalas (1949–1959), J. Enskaitis (1959–1966), R. Budrikas (1966–1973), Petras Valutis (1973–1988), Julius Gečas (1988–1995), Kūno kultūros ir sporto centro vadovai – vedėjas Julius Gečas (1995–2003), direktoriai – A. P. Damušis (2003–2006), Antanas Domeika (nuo 2006).
