Kastingas

Kãstingas (angl. cast – meškerės, tinklo metimas), sportinės žūklės atšaka – mėtymas į taikinius ir į tolį museline meškere ir spiningu. 9 rungtys; Lietuvoje kultivuojamos 5: metimas museline meškere į taikinius ir į tolį, metimas spiningu į Arenbergo taikinį, į Skiš taikinius ir į tolį. Museline meškere metama nuo 0,5 m aukščio pakylos (1,5 × 1,2 m): a) į 5 taikinius (60 cm skersmens, 3 cm gylio lėkštes, pripildytas vandens) už 8–13 m nuo pakylos; per 5 min 30 s atliekama 10 sausų ir 10 šlapių metimų (pataikymas – 5 taškai), b) į tolį – į sektorių (jį sudaro kampas, kurio plotis už 100 m nuo pakylos – 50 m) metamas muselinis valas (ilgis 15 m ir svoris 35 g – vyrams, 13,5 m ir 34 g – moterims); iš per 6 min atliktų metimų įskaitomi 2 geriausi (1 m –1 taškas). Spiningu metamas 7,5 g svarelis. Arenbergo taikinys – žalias audeklas su penkiais baltomis 2 cm linijomis įbrėžtais žiedais, taikinio centras – juodas 75 cm skersmens faneros skritulys, žiedų – 135, 195, 255, 315 cm; metama per 5 min iš 5 starto aikštelių, išdėstytų 90° apskritimo kampu, po 2 kartus, pataikymai vertinami (nuo centro) 10, 8, 6, 4, 2 taškais (didžiausia taškų suma – 1000). Skiš taikiniai – 5 geltoni (ne daugiau kaip 10 mm storio, 60 cm skersmens) skrituliai, išdėstyti priešais starto liniją, kurioje yra 5 starto aikštelės: priekinis taikinio kraštas nuo žemės pakeltas 5 cm, užpakalinis – 17 cm; per 8 min į taikinį metama po 2 kartus dviem serijomis (pataikymas – 5 taškai). Tolio sektorius toks pat kaip ir metant museline meškere, tik pratimas atliekamas stovint ant žemės; valo storis ne daugiau kaip 0,18 mm. Atliekami 3 metimai po 1 min; įskaitomas geriausias (už 1 m – 1,5 taško).

Pirmosios varžybos surengtos 1861 Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (varžytasi vienoje rungtyje – kas museline meškere toliausiai nusvies upėtakinę muselę). 1882 imta reglamentuoti meškerykočio svorį. 1893 Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas Čikagos meškeriotojų klubas (angl. The Chicage Fly-Casting Club), 1909 – Centrinis klubas, kuris kryptingai plėtojo kastingą. Europoje kastingas paplito Jungtinėje Karalystėje 1927 įkūrus Britų kastingo asociaciją (angl. British Casting Association). 1955 įkurta Tarptautinė kastingo sporto federacija (angl. International Casting Sport Federation, ICSF) 1970 prisijungė prie 1952 įkurtos Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos (angl. Confederation International de la Peche Sportive, CIPS). 1950 įvyko I Europos, 1951 I pasaulio čempionatas.

LIETUVOJE apie kastingą imta kalbėti 1965–1967, kai Lietuvos sportinės žūklės federacija (įkurta 1955 Vilniuje, prezidentas Algirdas Šaulys) panoro rengti varžybas pagal tarptautines taisykles (tai draudė SSRS sportinės žūklės federacija, parengusi savo taisykles su privaloma ir lemiama žuvies gaudymo rungtimi). Pirma akivaizdinė pažintis su kastingu įvyko per 1970 Lietuvos sportinės žūklės čempionatą (kastingą pademonstravo Čekoslovakijos meškeriotojai). 1971 su kastingu supažindino Olštyno (Olsztyn, Lenkija) meškeriotojai Rusnėje surengtame pirmajame kastingo seminare. 1971 Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto darbuotojų (G. Baranausko, R. Bareišio, V. Bajarūno, R. Ingelevičiūtės ir kitų) pastangomis buvo įsteigta savotiška kastingo mokykla, ji išugdė žymių kastingo sportininkų. 1972 Lietuvos sportinės žūklės federacijos teikimu į Estijos, Latvijos ir Lietuvos sportinės žūklės varžybų programą buvo įrašytos rungtys pagal tarptautines taisykles; 1973 prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisidėjo Leningrado, 1973 – Permės federacijos. Vis didėjančio kastingo populiarumo verčiamas SSRS kūno kultūros ir sporto komitetas panaikino SSRS sportinės žūklės federaciją ir leido respublikų federacijoms savo nuožiūra taikyti tarptautines taisykles. 1977 žurnalo Rybolovstvo i rybovodstvo taurės varžybose jau buvo įteisintos visos kastingo rungtys: Lietuvos sportinės žūklės federacijos pastangos nenuėjo veltui. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Leningrado kastingo varžybas laimėjo R. Inglevičiūtė (1973, 1974, 1977, 1979), A. Orlovas (1978, 1979), V. Morkutė (1981, 1985), S. Kairys (1982), R. Vilimas (1985, 1987, 1990), V. Vainstitutoškaitė (1987), G. Petkevičius (1989), V. Gatelytė-Mikštienė (1990), SSRS čempionais tapo R. Ingelevičiūtė (1981, 1982), A. Makavičius (1983), V. Gatelytė-Mikštienė (1983, 1987), G. Petkevičius (1985), R. Vilimas (1986), S. Kairys (1988), M. Svirbutavičius (1989).

Lietuvos sportinės žūklės federacija, propaguojanti kastingą, 2000 tapo Tarptautinės kastingo sporto federacijos nare ir Lietuvos sportininkai galėjo dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose. Laimėjimai Europos čempionatuose: 2001 Nove Zamkuose (Nové Zámky, Slovakija) V. Gatelytė-Mikštienė užėmė 12 vietą, M. Svirbutavičius – 29 vietą, J. Baranauskas ir J. Tamulevičius – 51vietą, P. Vaitoška – 65 vietą, 2003 Berlyne V. Gatelytė-Mikštienė – 13 vietą, V. Vaitoškaitė-Mackevičienė – 14 vietą, M. Svirbutavičius – 28 vietą, A. Romanovskis – 48 vietą, K. Prišmantas – 51 vietą, P. Vaitoška – 61 vietą, 2005 Lešne (Lesino, Lenkija) A. Ramanovskis – 6 vietą, V. Vaitoškaitė-Mackevičienė ir M. Svirbutavičius – 8 vietą, U. Svirbutavičiūtė – 9 vietą, V. Gatelytė-Mikštienė – 10 vietą, J. Prišmantas 13 vietą, L. Sinkevičius – 36 vietą, 2007 Malmėje (Malmö, Švedija) – M. Svirbutavičius – 6 vietą, U. Svirbutavičiūtė – 7 vietą, V. Gatelytė-Mikštienė – 10 vietą, V. Vaitoškaitė-Mackevičienė – 11 vietą, A. Romanovskis – 14 vietą, L. Sinkevičius – 21 vietą, P. Vaitoška – 40 vietą; pasaulio žaidynėse: 2001 Akitoje (Japonija) M. Svirbutavičius – 5 vietą, J. Barauskas – 24 vietą, 2005 Duisburge (Vokietija) M. Svirbutavičius – 8 vietą, U. Svirbutavičiūtė – 9 vietą, L. Sinkevičius – 12 vietą, pasaulio čempionatuose: 2000 Kalmare (Švedija) M. Svirbutavičius – 5 vietą, J. Barauskas – 12 vietą, P. Vaitoška – 68 vietą, 2002 Blede (Slovėnija) V. Vaitoškaitė-Mackevičienė – 6 vietą, V. Runkevičienė ir M. Svirbutavičius – 8 vietą, L. Sinkevičius – 11 vietą, A. Romanovskis – 21 vietą, P. Vaitoška – 44 vietą, 2004 Berne (Šveicarija) U. Svirbutavičiūtė – 3 vietą, L. Sinkevičius – 9 vietą, V. Vaitoškaitė-Mackevičienė – 10 vietą, A. Romanovskis – 15 vietą, K. Prišmantas – 18 vietą, 2006 Meinute (Maynoth, Airija) M. Svirbutavičius – 3 vietą, U. Svirbutavičiūtė – 5 vietą, V. Gatelytė-Mikštienė ir A. Romanovskis – 5 vietą, V. Vaitoškaitė-Mackevičienė ir K. Prišmantas – 14 vietą, L. Sinkevičius – 56 vietą, 2008 Krokuvoje (Kraków, Lenkija) U. Svirbutavičiūtė 3 vietą, K. Prišmantas – 4 vietą, V. Mikštienė – 6 vietą, M. Svirbutavičius – 9 vietą, A. Romanovskis – 14 vietą, L. Sinkevičius – 31 vietą, P. Vaitoška – 40 vietą.

Lietuvos kastingo čempionai

Žymiausieji treneriai: M. Svirbutavičius, J. Savickas (Žuvelė). 2007 buvo 6 klubai (veikliausias – Žuvelė, Vilnius, prezidentas N. Dzimidas), 6 treneriai, 107 sportininkai.