Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-06-20 | REDAGUOTA: 2022-09-19

Kėdainių rajono savivaldybė

Kėdáinių rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Nepriklausomos Lietuvos metais aktyviai sportiniame gyvenime dalyvavo Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO), Šaulių sąjungos, žydų sporto klubai. 1921 Dotnuvos šauliai žaidė futbolo rungtynes su Kauno šauliais (1:2), 1923 Kėdainių Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda Kaune – su Kovo I B komanda (2:3). Sportinį gyvenimą labai suaktyvino 1924 Dotnuvoje įkurtos Lietuvos žemės ūkio akademijos studentai. Futbolo komandas subūrė ir sportą propagavo Juozas Janonis (nuo 1926 laikraščio Kėdainių garsas redaktorius), jo idėjas pratęsė sūnus Aleksandras Janonis, o anūkas Arvydas Janonis (pirmasis treneris Z. Juška) 1988 tapo XXIV olimpinių žaidynių (Seulas) čempionu. 1936 JSO Kauno apygardos pirmenybėse užėmė 2 vietą. Nuo 1946 nuolat dalyvaujama Lietuvos čempionatuose: 1946–1955 II grupės varžybose rungtyniavo Žalgiris, 1956–1958 – Nemunas, nuo 1959 rajonui atstovavo EAG, vėliau – Nevėžis. Pastarasis Lietuvos aukščiausiojoje lygoje žaidė 1961–1963 ir nuo 1966: 3 kartus (1966, 1972, 1973) buvo Lietuvos čempionas, 2 kartus (1968, 1969) – vicečempionas, 3 kartus (1967, 1970, 1979) iškovojo bronzos medalius, 4 kartus (1967, 1968, 1970, 1973) laimėjo Lietuvos taurę. Geresnieji žaidėjai: Z. Laukaitis, A. Linkevičius, J. Rudzianskas, B. Dambrauskas, Z. Sukrijevas, N. Sujetovas, J. Vaitkevičius, V. Voščevas, A. Gricius, treneris H. Markevičius. 1991–1997 rungtyniavo žemesnės klasės varžybose, 1998–2002, 2005–2006 – vėl aukščiausioje lygoje. Nemažas ir Chemiko komandos indėlis į rajono futbolo laimėjimus.

Rajone kultivuojamas ir krepšinis. 1935 Kėdainių gimnazijos merginos laimėjo Lietuvos gimnazijų taurę. 1943 Ukmergės apygardos pirmenybėse žaidė 3 Kėdainių ir 2 Dotnuvos vyrų krepšinio komandos. 1947 Lietuvos čempionate Kėdainių Žalgiris užėmė 11 vietą, 1955–1960 B klasės varžybose rungtyniavo Spartako ir Nemuno komandos. 1961 Lietuvos A klasės pirmenybėse žaidė Vaikų ir jaunių sporto mokyklos vyrų ir moterų komandos, 1962 ir nuo 1967 – Nevėžis, 1964–1966 – Chemikas. 2002 Nevėžio vyrų komanda nugalėjo II lygos varžybose ir nuo 2003 žaidė Lietuvos krepšinio lygoje (didžiausias laimėjimas – 2006 užimta 4 vieta).

Moksleivių ir jaunimo domėjimuisi sportu skatinti ir jų sportiniam meistriškumui kelti 1954 įkurta Kėdainių sporto mokykla (direktoriai: 1954–1955 L. Pranaitis, 1955–1961 N. Kulvinskas, 1961–1965 A. Zokaitis, 1965–1973 V. Butkevičius, 1978–1982 E. Zakarevičienė, 1982–1985 S. Mickevičius, 1985–1994 J. Kalvaitienė, nuo 1994 A. Šulcas). Kėdainių rj. garsino Elektros aparatūros direktoriaus S. Sakalio vadovaujama futbolo komanda Nevėžis, jo suburta krepšinio komanda Nevėžis, dviratininkai SSRS sporto meistras A. Vaitkus, V. Selezniovas, A. Kaupas, A. ir V. Berankiai (treneris J. Klungevičius), A. Valaitis, A. Vareškevičius, A. Lipnevičius, R. Remeika (treneris G. Misius), gimnastai R. Naujalis (1964 Lietuvos čempionas) ir I. Tamelytė (abiejų trenerė O. Gargasienė), tinklininkai (Nemuno draugijos pirmenybių prizininkai, treneris S. Gargasas), kultūrizmo klubo Liutauras sportininkai (įkūrėjai: R. Kalinauskas, apdovanotas Tarptautinės kūno rengybos ir fitneso federacijos (angl. International Federation of Bodybuilding and Fitness, IFBB) prezidento aukso medaliu, K. Jankūnas, A. Paplauskas, vadovas K. Jonavičius, apdovanotas IFBB prezidento aukso ženkleliu), rajono šachmatininkai Š. Šulskis (1991 Europos jaunių čempionato dalyvis), A. Augustaitis, D. Liniauskas, Ž. Bajorinaitė, R. Sadeckas (treneriai L. Šolys, A. Augustaitis, A. Dapkuvienė), 1985 SSRS Baltojo bokšto varžybose užėmę 5 vietą, 5 kartus (1977–1979, 1981, 1982) Lietuvos ir 1979 Baltijos bokso čempionas, 1981 SSRS vicečempionas J. Vaikšnoras (pirmasis treneris R. Baltrūnas, įkūręs bokso sekciją ir 3 dešimtmečius ugdęs boksininkus), 9 kartus Lietuvos čempionais ir 13 kartų prizininkais tapę žolės riedulininkai (pirmąją komandą 1983 subūrė žolės riedulio entuziastas gydytojas F. Paškevičius), badmintonininkai R. Žukauskas, L. Žukauskaitė, N. ir B. Baltrimaitės, G. Kasperavičius, R. Šležys, E. Čižauskas, E. Vaičiūnaitė (treneris J. Baltrimas; domėjimąsi badmintonu ypač paskatino IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių badmintono varžybos 1991 Kėdainiuose), sportinių šokių mėgėjai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę gražių sportinių laimėjimų pasiekė jaunieji futbolininkai: 1985 gimusių futbolininkų komanda (treneris V. Urbonas) 2000 laimėjo tarptautinį turnyrą Danijoje, užėmė 3 vietą savo amžiaus grupės Lietuvos čempionate (M. Cinikas buvo Lietuvos jaunimo iki 21 m. rinktinės narys), Lietuvos rinktinės narys V. Lemežys (pirmasis treneris V. Kačinskas) 1997 tapo Europos jaunimo olimpinių dienų Portugalijoje 2 vietos laimėtoju, šalies rinktinės krepšininkai S. Mickevičius ir V. Valiukevičius 1995 – pasaulio veteranų vicečempionais (50–55 m. grupė), A. Lipnevičius 1992, 1996, 1997, L. Budrevičius (treneris A. Lipnevičius) 1998 – Lietuvos duatlono čempionato prizininkais, I. Lipnevičienė 1998 – šalies duatlono čempione. Rajono boksininkai sėkmingai dalyvavo Lietuvos čempionatuose: A. Inta 1997, E. Ašmontas 1998–2000 tapo šalies vicečempionais, M. Simulis ir M. Ulbikas 1998 pelnė bronzos medalius, I. Berankis 1997, 2000, 2006 laimėjo bronzos, 1998, 2002, 2004 – sidabro medalius, 2002 tapo šalies čempionu (be to, 1998 dar tapo Europos kikbokso čempionu, 1999 – pasaulio muai tai vicečempionu), T. Rysakovas 2000 iškovojo bronzos, R. Liaudeneckas 2004 – sidabro, V. Valčiukas 2004 ir 2007 – bronzos (be to, 2003 Europos jaunių čempionate užėmė 3 vietą), T. Bobinas 2005 – sidabro medalius (treneriai R. Baltrūnas, V. Bobinas, M. Šniukšta). G. Tankevičius 2001 tapo pasaulio kiokušin karatė vicečempionu ir Europos čempionato bronzos medalininku, G. Radikas (treneris G. Tankevičius) 2006 – Europos jaunių kiokušin karatė čempionu, A. Pocevičius 2003 – pasaulio veteranų savigynos imtynių, 2006 – Europos veteranų dziudo čempionatų prizininku. Lengvosios atletikos tradicijas tęsė R. Vasiliauskas, 1994–1995 Lietuvos uždarų patalpų bėgimo (400 ir 800 m) čempionas, Ž. Žebrauskaitė (treneris A. Bareika) – jaunių trišuolio, 2006 J. Stankevičius – 1 km bėgimo, M. Vadeikis – jaunių šuolio į tolį rekordininkai, stajeris A. Skinulis 2007 Lietuvos uždarų patalpų čempionate užėmė 3 vietą, Lietuvos rinktinėje sėkmingai pasirodė R. Kaselytė (sportinis ėjimas). Gerų rezultatų pasiekė motociklininkai, 1986–1990 motoklubo Vedavas nariai (treneris P. Nomeika): Lietuvos motokroso čempionu 1987, 1989, 1993 tapo G. Butkevičius, 1989, 1991, 1996, 1997 – A. Nomeika (jis 1996 Pasaulio nacijų motokroso čempionate užėmė 17 vietą), 1999–2002 Lietuvos automobilių čempionu – A. Galinis. Žymių sportinių šokių mėgėjų išugdė treneriai, tarptautinės kategorijos teisėjai N. ir I. Tokorevai: A. Širka, N. Tokoreva ir A. Bastytė, tobulinęsi Klaipėdos Žuvėdroje, tapo pasaulio ir Europos čempionais ir prizininkais, P. Jagminas, J. Maliauskas (Žuvėdros antra komanda) užėmė 4 vietą. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės narė J. Jutelytė (pirmasis treneris A. Aksenavičius) 1997 tapo Europos čempione.

Žymesnieji sportininkus rengę sporto specialistai (be jau minėtų): Z. Peleckienė, R. Kaselis, R. Morkūnienė, D. Bujanauskaitė, I. Steponavičienė, V. Kiaulakis (lengvoji atletika), V. Kuprijanovas, G. Cečkauskienė, A. Argustas, A. Šulcas, S. Gaurilčikas (krepšinis), A. Špokas, A. Gricius, H. Markevičius, G. Krasauskas, N. Krasauskas, A. Juknevičius, R. Juknevičius, A. Urbšys, S. Skibiniauskas (futbolas), J. Sinkevičius (tenisas), J. Mickevičiūtė, R. Prosevičius (turizmas), Br. Rukšėnas (žirgų sportas). Sporto entuziastai įkūrė naujų sporto klubų: 1991 – Kėdainių žolės riedulio (vadovai R. Kacinskas, S. Jakubauskas) ir jaunųjų žolės riedulininkų (trenerė G. Jurgelevičienė), 1994 – automobilių Auto-Fostra (vadovas A. Galinis), 1995 – Dziudo (įkūrėjai A. Pocevičius, R. Pakštaitis), 1996 – sportinės žūklės Lifosos meškeriotojai (įkūrėjas P. Aksomaitis, vadovai V. Valatka, R. Barkauskas, aktyvūs nariai – I. ir A. Unikai, H. Miškinis, V. Šidlauskas, S. Aškinis, V. Kuzminych, R. Grincevičius, 2007 I. Unikas, V. Šidlauskas ir Lietuvos rinktinės treneris R. Barkauskas tapo pasaulio poledinės žūklės vicečempionais), 1997 – bokso Vikondos liūtai (įkūrėjas V. Bobinas), 1999 – kiokušin karatė Stoikas (įkūrėjas G. Tankevičius). Aktyviai veikia futbolo klubas Nevėžis (įkūrėjas S. Skibiniauskas), krepšinio klubai Nevėžis (prezidentas P. Staliorius, direktorius A. Danilevičius), Ateitis, sveikuolių klubas Šilas, Dotnuvos sveikuolių klubas, teniso klubai Harmonija, Rasa, veteranų futbolo klubas Nevėžis, Specialiosios olimpiados klubas, turistų klubai Klajoklis, Dotnuvėlė. 2006 buvo įregistruoti 42 įvairios sportinės veiklos klubai.

1996 V. Valiukevičiaus pastangomis Kėdainiuose įrengti pirmieji Lietuvoje sintetinės dangos teniso aikštynai (4 aikštės, veikia 4 klubai, apie 45 sportininkai).

2000 buvusiame kariniame aerodrome įrengtos futbolo, žolės riedulio sintetinės dangos aikštės. 2002 rekonstruota Kėdainių sporto mokyklos krepšinio salė, 2003 prie jos įrengtas dengtas sintetinės dangos futbolo maniežas (1000 m²), 2005–2006 įrengtos universalios dirbtinės dangos žaidimų aikštės gyvenamuosiuose mikrorajonuose, šalia Aušros ir Atžalyno mokyklų, vaikų žaidimų aikštelių, rekonstruotas Aušros mokyklos baseinas, įrengtas universalus Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro sintetinės dangos aikštynas, V. Grūdės pastangomis įrengta žirgų sporto bazė Josvainių seniūnijoje, Beržų k. (Dotnuvos seniūnija) ūkininkas J. Karosas įrengė hipodromą, 2007 baigti rekonstruoti daugiafunkcis Kėdainių miesto stadionas (vyksta futbolo, lengvosios atletikos varžybos, įvairūs renginiai) ir Vilainių rekreacijos ir sporto paslaugų kompleksas (2 teniso aikštės, lengvosios atletikos maniežas, 25 m 2 takų plaukimo baseinas, sauna, aerobikos, treniruoklių salės).

Kūno kultūrą, sportą remia bendrovės Lifosa (generalinis direktorius J. Dastikas), Statyba (generalinis direktorius P. Staliorius), Vesiga (generalinis direktorius S. Grinkevičius), Vikstata (generalinis direktorius G. Aleknavičius), Fortūna (direktorius V. Valiukevičius), Dotnuvos projektai (direktorius R. Dapkus), Vikonda (prezidentas J. Gaidamavičius), Fortera (direktorius E. Kriščiūnas).

Kūno kultūros ir sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai V. Knatavičius (iki 1968), P. Banys (1968–1979), A. Bareika (1979–1985), A. Marijošius (1985–1990), Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Misius (nuo 1990; 1986–1990 buvo Nemuno draugijos Respublikinės tarybos pirmininkas), Nemuno draugijos Respublikinės tarybos pirmininkas V. Zolotuchinas (1966–1986).

Galerija

author

Gediminas Misius

Skip to content