Klaipėda

Klaĩpėda. SPORTAS. Klaipėdiečių šaulių gildija (įkurta 1840; dauguma jos narių buvo medžiotojai) laikytina seniausia sporto organizacija dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Pirmoji regata įvyko 1869 Kuršių mariose. 1884 pastatyta gimnastikos salė (pirmasis specialus sporto kompleksas mieste), įsteigtas jachtų klubas – Klaipėdos buriuotojų draugija (vok. Memeler Segel-Verein; pradininkai – J. Masonas, H. Skaugardas, R. Jankovskis). 19 amžiaus pabaigoje įkurtas dviračių klubas (vok. Memeln-Radfahrer-Club; daugiau kaip 1000 narių), 1885 – Klaipėdos irklavimo ir buriavimo (nuo 1901 tik irklavimo) draugija Neptūnas (vok. Memeler Ruder- und Segelverein „Neptun“; steigėjai – E. Fechteris, B. Stefanas, J. Neidtas, J. Smitas), 1898 – Moterų gimnastikos draugija, 1901 – Vyrų gimnastikos sąjunga (vok. Manner-Turn-Verein, MTV; kultivavo futbolą, lengvąją atletiką), 1903 – SSM (vok. Seminar Sportverein Memel) ir 1905 – RVP (vok. Resensport Verein Prusssia; veikė iki 1909; abi kultivavo futbolą). Dar veikė Baltische Rasen und Winter Sport Verband (1910–1914), VfB (vok. Verein für Bewegungespiele; įkurtas 1913, kultivavo futbolą, žolės riedulį, rankinį), plaukimo klubas Poseidonas (Poseidon, įkurtas 1918, nuo 1934 – Klaipėdos plaukimo klubas; vok. Memeler Schwimen Club, MSC; pirmininkas G. Stangė; 1934 plaukikas A. Finkas pasiekė Lietuvos 100, 200, 400, 1000 m plaukimo laisvuoju stiliumi ir 100 m nugara rekordus), Sportverein (įkurtas 1920; kultivavo lengvąją atletiką, futbolą), žydų Bar Kochba (įkurtas 1920; ledo ritulį, lengvąją atletiką, krepšinį), darbininkų sporto klubas Freya (įkurtas 1922; futbolą). 1922 įkurta pirmoji lietuvių sportininkų organizacija – Klaipėdos sporto klubas Šarūnas – kultivavo futbolą, lengvąją atletiką. Jai buvo sunku konkuruoti su vokiškomis sporto organizacijomis (jų buvo dauguma), nors jų daugumos narių pavardės buvo lietuviškos ir nemaža dalis kalbėjo lietuviškai.

Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos (1923 01 15) buvo kuriamos naujos sporto organizacijos. Spielvereinigung (įkurta 1924) greitai tapo įtakingiausia Klaipėdos sporto organizacija, turėjo reprezentacinę futbolo komandą (iki 1933 ji žaidė Rytų Prūsijos čempionate), konfliktavo su Lietuvos sporto lyga, 1933 buvo tapusi Kūno kultūros rūmų nare, bet po 1934 nutraukė visus santykius su Lietuvos sportu. Sportui organizuoti 1924 03 16 įkurta Klaipėdos krašto sporto sąjunga (KKSS, vok. Sportverband des Memelgebietes; veikė iki 1932), jai priklausė visos Klaipėdos krašte veikusios sporto organizacijos. Po 1924 kai kurios vokiškos sporto organizacijos (MTV, SSM, VfB, Sportverein, Bar Kochba, Freya) įstojo į Lietuvos sporto lygą ir Lietuvos futbolo lygą, dalyvavo Lietuvos sportiniame gyvenime, kitos (Poseidon, Neptun) boikotavo lietuviškųjų sporto organizacijų veiklą ir bendravo su Rytų Prūsijos sporto sąjungomis (Poseidon 1931 Rygoje neatstovavo Lietuvai, o dalyvavo su savo vėliava, Neptun 1932 atskira komanda dalyvavo varžybose Vokietijoje). 1924 įsteigti M. Brako vadovaujami Lietuvos jūrų skautai pradėjo rūpintis jūriniu buriavimu, 1926 įsigijo jūrinę jachtą Budys, su ja 1926 10 01 išplaukė į pirmąjį jūrinį plaukiojimą (į Liepoją); taip prasidėjo Lietuvos jūrinio buriavimo istorija. 1925 buvusioje forto vietoje įrengtas tuo metu didžiausias Lietuvoje stadionas, turintis 4 futbolo aikštes, lengvosios atletikos sektorius, pagalbinį pastatą. Kaip atsvara gausiems vokiškiems sporto klubams 1926 leitenantų V. Skaržinsko ir A. Saunorio iniciatyva įkurta Klaipėdos karinės įgulos ir Klaipėdos krašto lietuvių sporto sąjunga (Klaipėdos įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga, KSS; į ją įsiliejo ir Šarūno sporto klubas) kultivavo futbolą (komanda 6 kartus Lietuvos čempionė), lengvąją atletiką, krepšinį, stalo tenisą ir tenisą, šaudymą, plaukimą, Klaipėdos jachtklubas – vandens sporto šakas. Haris Švėminas dalyvavo IX olimpinėse žaidynėse (1928 Amsterdamas, 100 m ir 200 m bėgimas). 1928 įkurtas buriuotojų klubas (iniciatorius R. Vysockas), 1929 – Klaipėdos jachtklubas (1926–1929 Lietuvos jachtklubo Klaipėdos skyrius; komodoras kapitonas Liudvikas Stulpinas). 1930 susibūrė Klaipėdos kanojų draugija (vok. Memeler Kanu-Verein), turėjusi keliasdešimt kanojų ir 3 jūrines jachtas. Sąjunga Šaulys kultivavo futbolą.

1933 Vokietijoje atėjus į valdžią naciams, vokiškos Klaipėdos sporto organizacijos pradėjo konfliktuoti su Kūno kultūros rūmais ir 1934 nutraukė visus sportinius ryšius. 1933 įsteigta Klaipėdos krašto sporto apygarda (pirmininkas Baltrūnas), perėmusi Klaipėdos krašto lietuvių sporto sąjungos funkcijas; kaip atsvara jai 1936 vokiečių įkurta Klaipėdos krašto sporto sąjunga Sportbund. Klaipėdoje ėmė veikti naujos jau lietuviškos sporto organizacijos ir klubai. 1933 įkurta Klaipėdos darbininkų sąjunga (veikė iki 1936; kultivavo sunkiąją atletiką ir futbolą; šalia jos veikė vokiečių bokso klubas Verein für Schweratletik) ir Sunkiosios atletikos sąjunga (kultivavo boksą ir sunkiąją atletiką, 1937 pavadinta Atletu), 1934 – Santaros sporto organizacija (SSO; kultivavo dviračių sportą, dar futbolą, lengvąją atletiką), 1935 – Klaipėdos teniso klubas (KTK), 1936 – futbolo komanda Švyturys. 1933 Klaipėdos jachtklubo jachta Gulbė (5 narių įgula, kapitonas K. Plonaitis) perplaukė Baltijos ir Šiaurės jūras. 1934 Danėje įrengtas plaukimo baseinas (vadovas M. Grubaris). Lietuvių buriavimo klubai 1935 susijungė su Lietuvos buriavimo sąjunga (LBS, pirmininkas Balys Sližys; ji tapo Tarptautinės buriavimo federacijos (angl. International Sailing Federation, ISF) nare. 1936 Lietuvos buriuotojai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose (Gotlando, Švedija, regatoje – jachtos Vytis, Tegu, Gintaras, Argus; V. Babravičius, V. Berstaitis, P. Buntinas, V. Diržys, J. Kaminskas, F. Marcinkus, A. Patas, S. Čemerys-Šmerauskas ir kiti; flotilę lydėjo motorlaivis Audra, kapitonas A. Daugirdas). 1936–1937 veikė Klaipėdos buriavimo mokykla. 1937 jachta Žalčių karalienė (kapitonas P. Buninas) Gotlando regatoje laimėjo 1 vietą. 1938 Klaipėdoje surengta Lietuvių tautinė olimpiada (LTO) buriavimo regata ir irklavimo varžybos, įvyko Lietuvos buriavimo sąjungos organizuota tarptautinė regata (vadovas Balys Sližys). 1938 pastatyti arkomis puošti Sporto rūmai (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). 1938 klaipėdiečiams priklausė 12 (iš 13) Lietuvos plaukimo rekordų.

1939 Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą buriavimas nutrūko, lietuviškos sporto organizacijos išsisklaidė, atgijo vokiečių sporto organizacija Spielvereinigung. 1939–1944 futbolininkai, irkluotojai, buriuotojai, lenktynininkai ledrogėmis dalyvavo Rytų Prūsijos čempionate; futbolininkai 1943 Kaune žaidė su vokiečių kariškių komanda.

Po II pasaulinio karo Klaipėdos sportui vadovavo Kūno kultūros ir sporto komitetas (įkurtas 1945). 1945 susibūrė futbolo ir vyrų krepšinio komanda Sodyba (Audra, Neptūnas). 1946 įvyko pirmasis po karo Lietuvos plaukimo čempionatas, atkurtas Klaipėdos jachtklubas. 1949 Jonas Garadauskas pasiekė Lietuvos 100 m bėgimo rekordą (10,9 s; pagerintas 1956), klaipėdiečiai atnaujino akademinių valčių irklavimą, sunkiaatlečio R. Bertulaičio (1937, 1938, 1948, 1949 Lietuvos čempionas; rekordininkas) pastangomis atgaivinta sunkioji atletika (jis iki 1969 rengė sunkiaatlečius; nuo 1969 – Algirdas Eidukas). 1951 įkurta pirmoji kompleksinė vaikų ir jaunimo sporto mokykla, 1952 – Klaipėdos sporto mokykla, 1955 – Jaunimo vandens sporto mokykla (nuo 1991 Vėtrungė). 1954 surengta pirmoji Komjaunimo tiesos (nuo 1954 Kuršių marių)buriavimo regata (rengiama iki šiol), Žalgirio krepšininkai dalyvavo SSRS čempionate (10 vieta). Didelių laimėjimų pasiekė lengvaatlečiai: A. Tumėnas (1955–1957 Lietuvos 30 km bėgimo plentu, 1960, 1963–10 000 km bėgimo čempionas, treneris V. Leskauskas), Algina Išganaitytė-Vilčinskienė (1958, 1959, 1961, 1966 Lietuvos rutulio stūmimo čempionė, treneris E. Paulauskas), Jonas Kiseliovas (1957–1959, 1961 Lietuvos 30 km sportinio ėjimo čempionas, treneris Juozas Šliažas), V. Selenis (1958, 1959 Lietuvos 30 km bėgimo plentu, 1960 – 8 km kroso bėgimo čempionas, 20, 25, 30 km bėgimo plentu ir maratono bėgimo rekordininkas, treneris V. Leskauskas), K. Vilčinskas (1964 Lietuvos čempionato dešimtkovės rungties bronzos, 1966, 1968 – sidabro medalininkas, treneris E. Paulauskas), sunkiaatletis A. Nausėda (1961–1964, 1967, 1969–1975, 1978 Lietuvos čempionas ir 1961–1977 rekordininkas). 1962 vyrų krepšinio komanda Maistas tapo Lietuvos čempione, susibūrė futbolo komanda Granitas (nuo 1970 Atlantas), 1964 – krepšinio klubas Neptūnas, 1977 – vyrų rankinio komanda Maistas (nuo 2008 Žemaitijos dragūnas), 1965 – sportinių šokių klubas Žuvėdra (6 kartus Europos ir 5 kartus pasaulio čempionė); 1969 atviras baseinas (įrengtas 1957) rekonstruotas į uždarą.

7 dešimtmečio pradžioje atgimė buriavimas jūroje, kai buvo įsigytos kreiserinės jachtos Fata morgana, Atlantas ir kitos. 1968 susibūrė stipri badmintonininkų komanda Granitas (vadovai: 1968–1974 P. Zubė, 1974–1986 Antanas Narvilas, geriausi žaidėjai: P. Zubė, Antanas Narvilas, Danguolė Rusinavičiūtė-Blevaitienė, S. Jasaitis, A. Juškevičius, N. Noreikaitė, A. Košiūba, J. Stankus, R. Kijauskas, V. Čijauskas) – daugkartinė Lietuvos čempionė (1969–1971, 1973, 1974, 1977–1979, 1982). 8–9 dešimtmetyje gerų rezultatų vėl pasiekė lengvaatlečiai: ieties metikė Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė (1970–1972, 1974, 1975, 1977, 1980 Lietuvos čempionė, 1978–1980 rekordininkė, XXII olimpinės žaidynės, 1980 Maskva, 11 vieta), Egidijus Petrikas (15 kartų Lietuvos bėgimo čempionas: 800 m – 1974, 1975, 1979, 1980, 1982, 400 m – 1974, 1977, 1980, 4 × 400 m estafetės – 1972–1974, 1978, 1980, 1982, 4 × 800 m estafetės – 1978, rekordininkas: 800 m – 1975–1978, 4 × 400 m estafetės – 1976–1979, 4 × 800 m estafetės – 1979, pastarasis 2010 dar nepagerintas, treneris M. Tumėnas), kūjo metikas Benjaminas Viluckis (1981–1983, 1986–1988, 1991–1994 Lietuvos čempionas, 1980, 1983–1986 rekordininkas, treneris G. Stugis) ir sunkiaatlečiai: Algirdas Eidukas (1968, 1970–1972 Lietuvos čempionas, treneris R. Bertulaitis), Stasys Mėčius (1976–1987 Lietuvos čempionas, 1976 pasaulio jaunimo vicečempionas, treneris Algirdas Eidukas). Jadvygos Dunauskaitės-Putinienės ieties metimo rekordas išliko nepagerintas iki 1999 (kol pradėta svaidyti naujos konstrukcijos ietį), Z. Sapiegaitės 4 × 100 m estafetės bėgimo (1986) – iki 2007, Benjamino Viluckio kūjo metimo rekordas 2009 dar nepagerintas.

1972 pradėta eksploatuoti Sporto ir sveikatingumo bazė Smiltynėje, nuo Klaipėdos sporto mokyklos atsiskyrė Klaipėdos krepšinio mokykla, 1975 įkurta Klaipėdos futbolo sporto mokykla, 1976 atidarytas Klaipėdos lengvosios atletikos maniežas, 1978 – Gintaro plaukimo baseinas, 1979 po rekonstrukcijos – Dviračių sporto trekas, 1981 įkurta Aukštojo sportinio meistriškumo mokykla (ASMM; nuo 1991 Klaipėdos miesto sporto centras). 1976 Bronislovas Vyšniauskas, galiūnų sporto pradininkas Lietuvoje, organizavo masinius sporto renginius mieste ir sporto renginius jūreiviams laivuose, krante ir užsienio uostuose. 1978 įkurtas regbio klubas Kuršiai (treneris Antanas Bosas). Futbolo komanda Granitas 4 kartus (1978, 1980, 1981, 1984) tapo Lietuvos čempione. 1981 irkluotojas Zigmantas Gudauskas (SSRS aštuonvietė) tapo pasaulio čempionu. Gerų rezultatų pasiekė dviratininkai (treneris Narsutis Dumbauskas): Ivanas Romanovas (1983, 1985, 1986, 1987–2 kartus SSRS čempionas, 1986 Taikos daugiadienių lenktynių Kyjivas-Varšuva-Berlynas-Praha laimėtojas komandinėje įskaitoje, 1983 pasaulio čempionato bronzos, 1992 – sidabro medalininkas), Gintautas Umaras (1984, 1985, 1987, 1988 – 2 kartus SSRS čempionas, 1987 – 2 kartus pasaulio čempionas, 1985, 1986 – vicečempionas, 1986 – bronzos medalininkas, 1984, 1985, 1988 rekordininkas, XXIV olimpinių žaidynių, 1988 Seulas, 2 kartus čempionas), Artūras Kasputis (1985 pasaulio jaunimo čempionas, 1986 SSRS tautų spartakiados laimėtojas, 1988 SSRS čempionas, 1987, 1992 pasaulio čempionato bronzos medalininkas, XXIV olimpinių žaidynių, 1988 Seulas, čempionas), Vasilijus Špundovas (1984, 1986 pasaulio rekordininkas), Remigijus Lupeikis (ir 1988 SSRS čempionas), Aidas Klimavičius ir Darius Čivinskas (1986 pasaulio jaunimo čempionai), imtynininkas Ričardas Rocevičius (1986 SSRS tautų spartakiados laimėtojas, 1984 pasaulio jaunimo, 1991, 1994 Europos čempionas, 1987, 1989 Pasaulio taurės laimėtojas, 1993 pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynių sidabro, 1992, 1993 Europos čempionatų, 1992, 1994 pasaulio čempionatų bronzos medalininkas, savigynos imtynės, treneris Mindaugas Raila). 1989 burinės jachtos įgula (kapitonas S. Kudzevičius ir O. Kubiliūnas) dalyvavo pirmajame Lietuvos buriuotojų žygyje per Atlantą. Ledo ritulio komanda Baltija Lietuvos čempione tapo 6 kartus (1983–1985, 1987–1989), rankinio vyrų komanda Maistas – 3 kartus (1986, 1987, 1990).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę gerų rezultatų pasiekė irkluotojai, buriuotojai, imtynininkai, sunkumų kilnotojai, dviratininkai ir kitų šakų sportininkai. Klaipėdos vyrų aštuonvietė laimėjo prestižines tarptautines irklavimo regatas Jungtinėje Karalystėje (Henlio regata Temzėje, 1990), Vokietijoje (Raceburgo regata, 1991), Danijoje (Danijos regata, 1991), Australijoje (Henlio regata Melburne, 1992), Vengrijoje (1993), Olandijoje (1995), Prancūzijoje (1996). 1992 burinės jachtos Lietuva (kapitonas O. Kudzevičius) įgula transatlantinės regatos Columbus-92 (dalyvavo apie 400 jachtų ir burlaivių iš viso pasaulio) I etape užėmė 1 vietą, II – 2 vietą, 2005 prestižinės regatos The Tall ShipsRaces D klasės varžybose (kapitonas 0. Kudzevičius) – 3 vietą. 1992–1993 Lietuvos buriuotojai pirmą kartą apiplaukė Žemę iš rytų į vakarus. Pasižymėjo imtynininkai – Algimantas Grybauskas (1991 Europos vicečempionas, 1992 – čempionas, 1993 – bronzos medalininkas, Pasaulio taurės laimėtojas, 1993 pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynių ir 1992 pasaulio čempionato sidabro, 1994 – bronzos medalininkas, savigynos imtynės, treneris Dimitrijus Čelpanovas), Irina Lomachina-Bogačiova (1996 pasaulio vicečempionė, 1995, 1997, 1998 – bronzos medalininkė, 1992, 1998 Europos vicečempionė, 1994–1997 – bronzos medalininkė, savigynos imtynės, treneris Mindaugas Raila), Ričardas Pauliukonis (XXVI olimpinės žaidynės, 1996 Atlanta, 9 vieta, laisvosios imtynės, treneris Sergėjus Kasimovas), R. Jefišovas (1996 Europos jaunimo čempionato bronzos medalininkas) ir Mindaugas Laurinaitis (1996 Europos jaunių čempionato bronzos medalininkas, 2001 Europos vicečempionas, pasaulio čempionato bronzos medalininkas, savigynos imtynės, treneris J. Tilvikas), sunkiąją atletiką 1992 atgaivinusio Bronislavo Vyšniausko auklėtiniai – E. Šauklys (1996 Europos jaunučių čempionato bronzos medalininkas), Ramūnas Vyšniauskas (1996 Europos jaunimo čempionatas, 8 vieta, 1997 pasaulio – 15 vieta, XXVI olimpinės žaidynės, 1996 Atlanta, 23 vieta, XXVII olimpinės žaidynės, 2000 Sidnėjus, 11 vieta, XXVIII olimpinės žaidynės, 2004 Atėnai, 5 vieta, 2005, 2006, 2009 Europos čempionato bronzos, 2008 – sidabro medalininkas), dviratininkai – Remigijus Lupeikis (1995 pasaulio vicečempionas, treneris Narsutis Dumbauskas), Tomas Vaitkus (2002 pasaulio jaunimo čempionas, treneris Narsutis Dumbauskas), Linas Gutautas, Algirdas Vaitkus, Juozas Paulauskas (2002 pasaulio jaunimo čempionai, 2005 Europos vicečempionai, treneris Algirdas Vaitkus), Linas Balčiūnas (1998 2 kartus Europos jaunimo ir 2005 Europos čempionas), tekvondo, Tarptautinės tekvando Do federacijos (angl. International Taekwon-Do Federation, ITF) sportininkai – Giedrius Stanelis, Rolandas Paulauskas, Andrius Katkauskas, Andrius Didenko (1998 ir 2000 Europos čempionato komandinių varžybų 1 vietos laimėtojai, treneris Ričardas Krisiūnas), Mindaugas Bružas (1998, 2000 Europos čempionato komandinių varžybų 1 vietos, 1999 – asmeninių varžybų 2 vietos laimėtojas), Ramūnas Petraitis (2000 Europos čempionato komandinių varžybų 1 vietos, asmeninių varžybų – 2 vietos laimėtojas), Jurgita Ūsaitė (1995, 1998, 1999 Europos čempionato asmeninių varžybų 3 vietos; 1997 – 2 vietos ir 3 vietos laimėtoja, treneris Ričardas Krisiūnas). 1988 Ričardas Krisiūnas pripažintas geriausiuoju Europos tekvondo federacijos treneriu.

2008 veikė daugiau kaip 100 sporto klubų, juose buvo propaguojama aerobika ir kūno rengyba (fitnesas), badmintonas, beisbolas, boksas, boulingas, buriavimas, dailusis čiuožimas, dviračių sportas, futbolas, imtynės, irklavimas, kalnų sportas, kikboksas, krepšinis, kultūrizmas, lengvoji atletika, meninė gimnastika, motociklų sportas, netradicinis ekstremalusis, orientavimosi, parašiutų sportas, plaukimas, rankinis, rankos lenkimas, regbis, Rytų dvikovos, sklandymas, ledo ritulys, sportiniai šokiai, stalo tenisas, sunkioji atletika, sveikatingumo sportas, šaškės, šachmatai, tenisas, tinklinis.

Aktyviausi klubai: futbolo – Atlantas, krepšinio – Neptūnas, Klaipėdos universiteto sportinių šokių – Žuvėdra, rankinio – Dragūnas, sporto klubas Geležinė ranka, orientavimosi sporto klubas Kopa, lengvosios atletikos – Nikė, kiokušin karate – Okinava, regbio – Kuršiai, tinklinio – Orasvydis, bokso – Čempionas, sunkiosios atletikos sporto klubas, krepšinio mėgėjų ir veteranų – Neptūniečiai, sporto klubas Helios sporto, bėgimo – Gintarinė jūrmylė, meninės gimnastikos – Barbė, sportinių šokių – Gracija, veteranų futbolo sporto klubas Klaipėdos veteranai, lengvosios atletikos veteranų sporto klubas Ąžuolas, sporto klubas Ostmarina.

Veikia 5 sporto mokymo įstaigos: sporto centras Viesulas (direktoriai: J. Mižutienė, E. Klimas), Klaipėdos miesto sporto centras (direktorius R. Vitkus), Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokykla (direktorius S. Kaupys), Klaipėdos sporto centras Gintaras (direktorius V. V. Šeputis), Klaipėdos futbolo sporto mokykla (direktorius Audrius Žuta). 2008 jose buvo kultivuojamos 28 sporto šakos, dirbo 154 treneriai, sportavo apie 3600 mokinių.

Svarbiausios sporto bazės: Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras (iki 2005 Sporto rūmai; nuo 1985 vadovas V. Platūkis), Sporto ir sveikatingumo bazė (Smiltynėje; vadovas E. Masiulis), Klaipėdos lengvosios atletikos maniežas (pastatytas 1976, pirmas vadovas Algirdas Plungė, dabartinis vadovas A. Kazlauskas), V. Knašiaus krepšinio mokyklos sporto salė (pastatyta 1972; vadovas S. Kaupys), Klaipėdos centrinis stadionas (pastatytas 1925, 1953–2000 Žalgirio stadionas; vadovas R. Pargaliauskas), Klaipėdos irklavimo centras (atidarytas 1991; vadovas Liudvikas Mileška), Dviračių sporto trekas (vadovas V. Šiugždinis), Gintaro plaukimo baseinas (vadovas V. V. Šeputis). Veikia Sportininkų namai, kuriuose įrengta Klaipėdos miesto sporto istorijos ekspozicija (atidaryta 2007, vadovas Algirdas Plungė).

Žymiausieji sportininkai (be paminėtų straipsnyje): Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas, R. A. Atas, A. Riauka, Romas Salys, A. Želnys, Marius Janulis, Arvydas Macijauskas, M. Mažeika, Vaidotas Pridotkas, Saulius Deimantavičius, Vytautas Baločka, Ina Andrejeva, M. Ruikys, M. Šukytė, Marina Solopova, Lina Pikčiūtė, R. Kontvainytė (krepšinis), Gediminas Maksimavičius, Vladimiras Giča (šaudymas iš lanko), Zigmantas Gudauskas, Vytautas Sinkevičius, Rimantas Aušinskis, Ričardas Bukys, K. Kačiušis, Robertas Cirtautas, D. Pocius, Robertas Madzajus (irklavimas), E. Klimentjevas, A. Venckauskas, P. Suškovas (plaukimas), Aleksandras Virčenka, Saulius Pajarskas, V. Šeputa (buriavimas), A. Fokinas, Rolandas Bubliauskas, Z. Atutis, K. Ruzgys, Remigijus Pocius, Audrius Žuta, V. Olšanskis, S. Mikalajūnas, R. Žvingilas, V. Petrenka, O. Buikus, Tomas Danilevičius, A. Gedgaudas, Robertas Poškus, V. Alunderis, Marius Poškus, A. Šuika, T. Žiukas, M. Maksvytis, R. Ringys (futbolas), V. Mockus (dviračių sportas), Malda Baumgartė, Ramunė Adomaitienė, Kristina Dovydaitytė, Tomas Dovydaitis, Aldona Grigaliūnienė (neįgaliųjų sportas), Vilija Birbalaitė, Lina Grinčikaitė, Irena Juozaitytė-Nikonova-Dapšienė, V. Patapas, E. Salmanavičius, E. Tytmonaitė-Petrauskienė (lengvoji atletika). Klaipėdoje sportuoti pradėjo krepšininkai Jūratė Daktaraitė, Rimas Girskis, Modestas Paulauskas, Saulius Štombergas ir kiti.

Kūno kultūros ir sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto (nuo 1990 skyriaus vedėjai) pirmininkai: Chaimas Duškesas (1945), M. Daukša (1946), S. Mackevičius (1946–1948), V. Žemaitis (1948–1954), Romualdas Ragelis (1954–1957), K. Uznys (1957–1964), A. Daumantas (1964–1968), A. Jegelevičius (1968), J. Kiseliovas (1968–1986), A. Ponimatkinas (1986–1990), Algirdas Plungė (1990–1992), A. Leipus (1992–1994), A. Gimžauskas (1994–1995), I. Pocius (1995–2000), I. Zaleckis (nuo 2000). Kiti sporto organizatoriai (be paminėtų straipsnyje): G. Avižonienė, Kazimieras Budrys, Edmundas Daubaras, V. Dvelienė, V. Greičiūnas, M. Gusiatinas, R. Kusa, Julė Malelė, K. Mažeikienė, A. Petrauskas, K. Petreikis, V. Platūkis, A. Radzevičius, R. Rosenas, A. Skurdenis, V. Stasys, J. Sungailienė, M. Tumėnas, Algis Vaicekauskas, S. Vilkas, R. Vitkus, R. Zabulionis, S. Žalienė, A. Žalys.

Galerija