Krepšìninkų ùgdymas, geri krepšinio komandų ir žaidėjų sportiniai rezultatai pasiekti rūpinantis ir uoliai tvarkant jaunųjų krepšininkų rengimą, ugdant jaunus, gabius trenerius, išradingai populiarinant krepšinį. 1944 lapkričio mėnesį Kaune įsteigta pirmoji Jaunimo sporto mokykla, kurioje buvo ir krepšinio skyrius; pirmasis šios mokyklos vaikų krepšinio treneris buvo Valerijus Griešnovas. Ilgainiui vaikų sporto mokyklos su krepšinio skyriais, vėliau tiesiog krepšinio mokyklos buvo steigiamos visoje šalyje: 1952 Klaipėdoje ir kitur.
1954 apie krepšinį – mėgstamiausią Lietuvoje sporto žaidimą – buvo priminta visai SSRS, ir ne tik jai. Populiarios šventės sportininkų parado metu Maskvos centriniame Dinamo stadione 380 merginų ir vaikinų iš Lietuvos atliko gražius pratimus, imituojančius krepšinio technikos veiksmus, pasirodymui baigiantis 380 spalvotų krepšinio kamuolių sukrito į didžiulį krepšį. Silpniausia Lietuvos krepšinio vieta – trūko aukštų žaidėjų. 1959 Lietuvos krepšinio federacija (LKF) paskelbė aukštų vaikinų (ąžuoliukų) ir merginų (liepaičių) paieškas ir intensyvaus jų rengimo metą. Jau po metų kitų tai davė vaisių: Klaipėdoje į krepšinio aikštę atėjo Gediminas Budnikas, Kaune Romualdas Venzbergas, R. Ancevičius, iš Plungės – Europos jaunučių čempionas Romas Salys, iš Pakruojo – R. Rimkus ir kiti. Ši Lietuvos krepšinio federacija akcija, palaikoma Sporto laikraščio (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo Vytauto Kazakevičius), gausaus trenerių būrio, buvo svarbi ir kitu požiūriu: ilgam buvo suprasta aukšto ūgio žaidėjų profesionalaus rengimo svarba. Nauja banga, įtraukusi į krepšinį daugybę naujų vaikų, buvo mažasis krepšinis, Lietuvoje pradėtas žaisti 1967. Pirmosiose varžybose (1968) dėl Lietuvos kūno kultūros instituto prizų žaidė 27 Kauno miesto aštuonmečių ir vidurinių mokyklų komandos. Jau 1969 moksleivių (10–12 metų) krepšinio varžybose dalyvavo apie 11 000 vaikų. Nugalėjo Naujosios Akmenės mergaitės ir Klaipėdos Kristijono Donelaičio mokyklos berniukai. 1970 Lietuvos mažojo krepšinio pirmajame etape žaidė 1062 komandos.
Neįkainojamą indėlį ugdant jaunuosius krepšininkus, plėtojant krepšinį įdėjo pažangią sportinio rengimo technologiją kūrybingai taikę treneriai, daugiausia Lietuvos kūno kultūros instituto auklėtiniai: Kaune – Valerijus Griešnovas, Genovaitė Sviderskaitė, Algirdas Vilimas, Birutė Jankauskienė, Juozas Žitkevičius, Algimantas Rakauskas, Jurijus Fiodorovas, Ona Butautienė, Vladislavas Janiūnas, Vydas Virbickas, Stasė Vilkauskienė ir ktiti, Vilniuje – A. Paulauskas, Šarūnas Gedminas, Algimantas Gedminas, Aušrelė Jurgelevičiūtė-Budrienė, Juozas Liutkevičius, Mykolas Rotomskis, Valentinas Kanapkis, Jonas Kazlauskas, Aleksandras Artiomenka ir kiti, Klaipėdoje – Vladas Knašius, Eugenijus Milkontas, Stasys Kaupys ir kiti, Panevėžyje – Vilhelmas Variakojis, Vitoldas Masalskis, Raimundas Sargūnas, Algirdas Matačiūnas ir kiti, Biržuose – Vladas Garastas, A. Jankauskas, Algirdas Kriaučiūnas ir kiti, Marijampolėje – Jonas Kurantavičius, Sigitas Naujokas, Vytautas Karlikauskas, Sigitas Mickevičius ir kiti, Telšiuose – Algirdas Šaikūnas, Anykščiuose – Povilas Kugys, Ukmergėje – Algirdas Sabulis, Joniškyje – Ervinas Žardeckas, Plungėje – Paulius Pocius, Kretingoje – Stasys Ruzgaila, Šilutėje – Izidorius Žilinskas, Kėdainiuose – Napaleonas Kulvinskas, Raseiniuose – R. Stanislovaitis, Kybartuose – G. Šilanskytė, V. Miknevičius. Be to, Lietuvos krepšinio plėtrai labai didelę reikšmę turėjo savita, darni varžybų sistema – nuo septynmečių iki veteranų. Lietuvos krepšiniui įžengiant į septintąjį dešimtmetį, 1983 surengta daugiau kaip 20 šalies masto varžybų, kuriose varžėsi per 30 000 žaidėjų. 1983 daugiau kaip 360 įvairaus amžiaus Lietuvos krepšininkų žaidė SSRS krepšinio varžybose, Lietuvos komandos rungtyniavo Prancūzijoje, Italijoje, Čekoslovakijoje ir kitose šalyse.
