Kūno kultūros ir sporto įstatymas

Kū́no kultū̃ros ir spòrto įstãtymas, norminis teisės aktas, nustatantis kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuojantis valstybės ir savivaldybių institucijų, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto organizavimą, pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtotės pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustatantis sporto statinių reikalavimus. Lietuvoje pirmasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas – Kūno kultūros Įstatymas – įsigaliojo 1932 07 15. Jį pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas J. Tūbelis. Įstatyme buvo 12 paragrafų, jis tilpo į 38 eilutes. Šiuo įstatymu buvo įsteigta pirmoji valstybinė kūno kultūros ir sporto valdymo institucija – Kūno kultūros rūmai. Antrasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas – Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas – nustatantis kūno kultūros, sporto organizacijų veiklos teisinius pagrindus, valstybės institucijų kompetenciją ir valdymo funkcijas kūno kultūros, sporto srityse, reglamentuojantis profesionalųjį sportą, suteikiantis teisines garantijas šalies gyventojams fiziškai lavintis, sportuoti, reguliuojantis kitus santykius, susidarančius kūno kultūros, sporto srityse, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1995 12 20. Jo normos išdėstytos 9 skyriuose. 2008 04 17 priimta Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nauja redakcija.