Skip to main content
IŠPLĖSTINĖ PAIEŠKA

PASKELBTA: 2022-06-21 | REDAGUOTA: 2023-09-08

Kupiškio rajono savivaldybė

Kùpiškio rajòno savivaldýbė. SPORTAS. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) Jaunoji Lietuva Kupiškio skyriaus futbolininkai 1936 dalyvavo Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos rengiamose Panevėžio – Šiaurės Lietuvos apygardos futbolo pirmenybių varžybose, jose (1:2) pralaimėjo Panevėžio Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos klubui. 1938 Kupiškyje vyko Panevėžio sporto apygardos žirgų sporto varžybos. 1939 buvo numatytos (nėra dokumentų, ar jos įvyko) A klasės futbolo pirmenybės (3 Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos komandos, tarp jų ir Kupiškio), raitelių ir lengvosios atletikos varžybos Kupiškyje. Kupiškio gimnazijoje veikė moksleivių sportininkų organizacija Vytis (leido laikraštį Sportininkas). 1939–1940 (įregistruotas 1939 07 27, uždarytas 1940 08 28) Kupiškyje veikė Lietuvos žydų sporto ir gimnastikos draugijos Hapoel skyrius (vadovas F. Farbakavičiūtė). Minimi šios draugijos nariai I. Brinas, A. Slavinskas. Buvo rengiamos futbolo, krepšinio ir gimnastikos varžybos. Veikė Lietuvos žydų sporto sąjungos Makabi skyrius. Minima Makabi Kupiškio skyriaus futbolo komanda.

1946 Kupiškio gimnazijoje įkurtas mergaičių kūno kultūros būrelis (vadovė mokytoja Dambrauskaitė). 1947 Kupiškyje įsteigtas Žalgirio sporto draugijos skyrius (pirmininkas M. Klimavičius). 1948 Žalgirio futbolo komanda dalyvavo Aukštaitijos zonos pirmenybėse (9 vieta), vėliau zoninėse varžybose rungtyniavo Nemunas (1961 laimėjo Panevėžio zonos pirmenybes, tačiau pralaimėjo pereinamąsias rungtynes Kėdainių komandai), VŪV (Vidaus ūkio valdyba), Lėvuo, Piliakalnis, Vairas, Silikatas, Sakalas, Antašava, Kupiškis (geresnių rezultatų nepasiekta).

1953 Kupiškio rj. (viename pirmųjų) patvirtintas Kolūkiečio sporto draugijos tarybos pirmininko etatas (1953–1956 pirmininkas A. Indilas). 1950 vasarį Vilniuje vykusioje I kaimo jaunimo žiemos spartakiadoje pirmą kartą dalyvavo Kupiškio slidininkai. Po metų Kupiškio rj. rinktinė tapo Šiaulių srities kaimo jaunimo vasaros spartakiados lengvosios atletikos rungčių laimėtoja.

1956 Kolūkiečio sporto draugijai (nuo 1956 Nemunas; tarybos pirmininkai: 1956–1958 A. Jasinskas, 1959–1960 R. Semėnas, 1960–1972 A. Veselauskas, 1972–1975 E. Čiurlys, 1975–1978 R. Galinis, 1978–1992 Z. Paulauskas) priklausė 26 sporto kolektyvai (1003 nariai). Visi rajono kolūkiai tapo draugijos juridiniais nariais. Stipriausi ir geriausiai tuo metu dirbantys buvo Aukštaičių (pirmininkas A. Laucius), Laukų spartuolio (pirmininkas G. Janulis), Neries (pirmininkas S. Vanagas), Aušros (pirmininkas S. Daukas) kolūkių sporto kolektyvai. Aukštaičių kolektyvui priklausė 57 sportininkai.

1960 Kupiškyje įkurtas LDAALR (Laisvanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti) saviveiklinis automobilių ir motociklų sporto klubas (1960–1966 ir 1970–1990 klubo tarybos pirmininkas L. Bolna, 1966–1970 V. Sinica). Buvo dvi pagrindinės klubo veiklos kryptys: techninės srities specialistų rengimas ir sportinė veikla.

Kasmet rengtos rajono spartakiados, PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) daugiakovės, rajono laikraščio Stalino keliu (vėliau Komunizmo keliu) krepšinio taurės varžybos, gretimų rajonų futbolo komandų pavasario turnyras, Aukštaitijos futbolo taurės turnyrai, apylinkių meno ir sporto šventės, techninių sporto šakų žiemos ir vasaros varžybos, sportiniai renginiai įvairių sovietinių švenčių proga, sveikatos ir sporto olimpiados Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinės Maskvos (1977–1980) kontrolinės varžybos, Sporto dienos, susitikimai su žymiais sportininkais, sporto mokslininkais.

Rajone buvo ypač rūpinamasi tradicinės lietuviškos sporto šakos – ritinio – plėtote ir populiarinimu (daugiausia nusipelnė R. Galinis ir R. Semėnas). 1961–1976 Lietuvos ritinio čempionate žaidė Kupiškis (1961 užėmė 4 vietą, 1969 – 3 vietą, 1967, 1971, 1975, 1976 – 2 vietą, 1974 – 1 vietą), 1977–1979, 1983, 1985 – Aukštaitis (1977, 1978 – 1 vietą, 1984, 1985 – 2 vietą), 1980–1982 Žaibas (1981 – 3 vietą), 1984 ir 1986 Nemunas.

1969 įkurta sporto mokykla (direktorės: 1969–1977 G. Grižienė, 1977–1986 I. Puodžiūnienė, 1986–1992 A. Gaškienė, 1992–1998 I. Zabulienė).

1976 respublikiniame kūno kultūros ir sporto apžiūros socialistinio lenktyniavimo konkurse tarp rajonų Kupiškio rj. užėmė 1 vietą. Pagal oficialią statistiką 1977 kas trečias 10–60 metų kupiškėnas dalyvavo sportinėje veikloje. Prie kiekvienos įstaigos, įmonės turėjo veikti sporto kolektyvas. 20 a. 8–9 dešimtmetyje rajone garsėjo statybinių medžiagų gamyklos, švietimo darbuotojų, Antašavos, Šviesos, Šimonių kolūkių sporto kolektyvai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėti organizuoti tradiciniais tapę sporto renginiai: Olimpinės dienos, Lietuvos bėgimo asociacijos sveikatingumo renginiai, pavasario ir rudens krosai, bėgimas generolui J. Černiui atminti. Vasarą vyksta vaikų sporto varžybos Citius, Altius, Fortius, miesto mikrorajonų ir gatvių komandų varžybos, Kupiškio mariose žiemą – šalies poledinės žūklės varžybos, vasarą – tradicinė Kupiškio marių regata (dalyvauja 6 klasių laivai). Kupiškėnai dalyvauja tradiciniuose bėgimuose Vilniuje: Gyvybės ir mirties keliu, Bėgime į Naujuosius metus, maratone Vilnius – Europos centras.

1997 Kupiškio vyrų krepšinio komanda Aukštaitijos pienas-Sporto centras (vad. Z. Paulauskas, vyr. tr. A. Puzelis) pradėjo dalyvauti Lietuvos vyrų krepšinio C lygos čempionate, 1999–2000 sezone pakeitė pavadinimą į Sporto centras-Dailista, 2000–2001 užėmė 2 vietą ir įgijo teisę žaisti Lietuvos krepšinio B lygos (LKBL) varžybose (2001–2002 čempionate užėmė 12 vietą tarp 15 komandų, 2002–2003 – 9 vietą tarp 19 komandų; žaidėjas A. Adomavičius, surinkęs 391 tašką, įtrauktas į rezultatyviausiųjų Lietuvos krepšinio B lygos žaidėjų dešimtuką). 2000–2001 komandos žaidėjas D. Šilinskas su Aukštaitijos rinktine dalyvavo Lietuvos krepšinio C lygos Žvaigždžių dienos renginyje Pasvalyje.

2001 Kupiškio rj. vyrų futbolo rinktinė iškovojo sidabro medalius Panevėžio apskr. mažojo futbolo II lygos čempionate. Kasmet Kūno kultūros ir sporto centras (KKSC; įkurtas 1998) rengia vyrų mažojo futbolo 5 × 5 turnyrus. Rajono vyrų futbolo komanda KKSC-Narjanta dalyvauja Lietuvos salės futbolo I lygos čempionato varžybose.

Sporto mokykloje (nuo 1998 mokyklai vadovauja ir jos darbą koordinuoja Z. Paulauskas) veikia lengvosios atletikos (trenerė I. Zabulienė), futbolo (treneriai Z. Paulauskas, G. Uldukis), krepšinio (treneriai A. Puzelis ir A. Prėskienis), stalo teniso (trenerė A. Gaškienė) grupės (lanko 152 moksleiviai).

2007 rajone imtasi atgaivinti ritinį. Rengiamos veteranų ritinio varžybos.

Susibūrė nauji sporto klubai: šotokan karatė Egis (įkurtas 1997, vadovas E. Vaitiekūnas), Modesto Puišės sveikatingumo ir sporto centras (vadovas M. Puišė), Kupiškio rj. sporto veteranų Šaltinis (įkurtas 1998, vadovas R. Semėnas), visureigių sporto 351 coliai (įkurtas 2000, vadovas N. Čepelė), motociklų sporto Vingis (įkurtas 2001, vadovas S. Miliškevičius), tinklinio, paplūdimio tinklinio, krepšinio Pagardai (įkurtas 2004, vadovas V. Šablinskas).

Žymiausieji sportininkai (be jau paminėtų): Kupiškio krašte (Totoriškio dvare) gimė sporto žurnalistė, lengvaatletė E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, kartu su vyru S. Garbačiausku – sportinio sąjūdžio Lietuvoje pradininkė, V. Alekna (disko metimas), R. Alekna (daugiakovė), A. Antipovas (lengvoji atletika), L. Apšega (sunkioji atletika), V. Bartulis (dziudo, kovinė savigyna), A. Bukėnas (regbis), L. Bolna (motociklų sportas), E. Cekanauskaitė (dviračių sportas), D. Čepelienė (dviračių sportas), A. Dešukas (ritinis), V. Dundulis (irklavimas), P. Fedorenka (maratonas), A. Janulionis (sunkioji atletika), V. Janulionis (ritinis), J. Kanišauskas (irklavimas, radijo bangomis valdomų lėktuvų modelių sportas), J. Kibas (boksas), J. Kiseliovas (lengvoji atletika), A. Klybas (boksas), G. Matuzevičius (regbis), G. Paulauskas (futbolas), R. Radzevičius (futbolas), V. Sasnauskas (kanojų irklavimas), G. Satkevičius (motociklų sportas), R. Simaška (futbolas), F. Stankevičius (ritinis, sunkioji atletika), A. Šilinis (dviračių sportas), G. Uldikis (ritinis), P. Varna (biatlonas, karinė taikomoji daugiakovė), S. Zulonas (futbolas), A. Žukas (sunkioji atletika).

Daug sportininkų išugdė aktyvūs sporto organizatoriai, kūno kultūros mokytojai (be jau paminėtų): A. Alekna (Subačius), A. Opulskis, F. Visockas, G. Grižienė, V. Petrulis, V. Krikščiūnas, A. Saja, R. Galinis, R. Baltrūnienė (visi Kupiškis), V Kriaučiukienė (Šepeta), V. Pakalniškis (Adomynė).

2009 buvo 17 sporto salių (mokyklose), 16 futbolo aikščių, 1 šaudykla, 17 krepšinio, 10 tinklinio, 1 lauko teniso aikštelė, 14 sporto aikštynų (mokyklose). 2007 iš pagrindų rekonstruota L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos sporto salė.

Kūno kultūros ir sporto organizatoriai: Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai – S. Janilionis (1948–1953), V. Petrulis (1953–1959), R. Semėnas (1960–1984), Z. Paulauskas (1985–1998), Kūno kultūros ir sporto centro vadovas Z. Paulauskas (nuo 1998).

author

Andrius Kleniauskas

Skip to content